Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei ir Kristinai Stankevičiūtei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokurorams Editai Mikalainienei ir Arūnui Saunoriui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. B., civilinei ieškovei V. B., jų įgaliotam atstovui advokatui Jurijui Koreckij, kaltinamajam T. J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, Rusijos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugsėjo 10 d., apie 20 val. buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, koridoriuje, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. B. į galvą, nuo smūgio D. B. pargriuvo ir patyrė šiuos sužalojimus: atvirą kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo, suspaudusį galvos smegenis ir galvos smegenų sumušimą. Šie sužalojimai sunkiai sutrikdė D. B. sveikatą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.4 ir 6.6.2 punktai).

Kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 21 val., atėjo į svečius pas A. Š.. A. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pas jį jau buvo D. B.. Kaltinamasis ėmė D. B. priekaištauti, kad šis išžagino jo seserį. Nukentėjusysis šį faktą neigė. T. J. nuėjo į tualetą, išėjęs koridoriuje susidūrė su nukentėjusiuoju. Šis ketino spirti T. J. į tarpkojį. Kaltinimasis užsimojęs smogė nukentėjusiajam. Šis susvirduliavo, kojomis užkliuvo už ant žemės besimėtančių daiktų ir aukštielninkas išvirto per duris į laiptinę, nugriuvo ant nugaros. Kaltinamojo smūgis buvo nestiprus, todėl, jo manymu, nukentėjusysis nuvirto ne dėl patirto smūgio. A. Š. ir T. J. įnešė nukentėjusįjį į butą. Kaltinamasis ketino kviesti greitąją pagalbą, bet D. B. tuo metu atsigavo ir išėjo namo. A. Š. pažiūrėjęs per langą matė, kad nukentėjusysis įėjo į savo laiptinę.

Motyvuojamoji dalis

Šiuos savo parodymus kaltinamasis T. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (I t., b.l. 155-156).

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d., po pietų, atėjo pas A. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vėliau atėjo ir kaltinamasis. Kaltinamasis D. B. paklausė: „ką čia durniau veiki“. Siekdamas išvengti konflikto, D. B. susiruošė eiti namo. Jam stovint buto koridoriuje ir laukiant kol A. Š. atrakins duris, kaltinamasis jam smogė vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir dagiau įvykio aplinkybių neatsimena. Įvykio metu buvo prakirsta jo lūpa, sužalotas pakaušis.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2010 m. rusėjo 10 d., apie 20 val., pas jį atėjo kaimynas D. B., atsinešė 8 skardines alaus. Netrukus atėjo ir T. J.. Jo veidas nebuvo sužalotas. Jis atsinešė 2 l butelį alaus. T. J. ir D. B. ėmė konfliktuoti dėl D. B. sesers. Po 15 min. D. B. išsiruošė namo. A. Š. atrakino buto duris. T. J. ir D. B. stovėjo buto koridoriuje prie tualeto. Liudytojas smūgio negirdėjo tik pamatė, kad nukentėjusysis griuvo per duris į laiptinę, nukrito laiptų aikštelėje ant betoninių grindų. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės, tarsi negyvas. Kaltinamasis rankomis susiėmė už galvos ir pasakė „ką aš padariau“. Jis įtempė nukentėjusįjį į butą, skambino greitajai pagalbai. D. B. lūpa ir pakaušis buvo praskelti, bėgo kraujas. Nukentėjusiojo lūpa buvo patinusi, burnoje kraujas. A. Š. ant nukentėjusiojo pakaušio dėjo drėgną rankšluostį. D. B. atsipeikėjo ir išėjo namo.

L. V. B. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 20 val., grįžusi į namus, pamatė, kad jos vyro D. B. lūpa praskelta ir kruvina, iš dešinės ausies bėgo kraujas, galvoje buvo žaizda. Vyras, pasakęs, kad blogai jaučiasi, užmigo. Kitą dieną liudytoja pamatė, kad vyro pagalvė kruvina, jis pats tarsi paralyžuotas, apsišlapinęs. V. B. iškvietė greitąją pagalbą. D. B. buvo ligoninėje operuojamas. Po operacijos jis papasakojo, kad pas A. Š. jį sumušė kaltinamasis. Liudytoja žino, kad kaltinamasis kaltino jos vyrą savo sesers išžaginimu. Kaltinamasis telefonu grasino susidoroti su jos vyru, rašė SMS žinutes, kad D. B. gaus antrą galvos traumą. Kaltinamojo telefono Nr. yra +(duomenys neskelbtini)

Daiktų ir dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolai patvirtina, kad liudytoja V. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną, kurio atmintyje išsaugota 2010-08-10, 16 val., iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) gauta tokio turinio SMS žinutė: „ Višta pati ką pridirbai, sakiau atsipisk nuo manęs, o tas molis lai nesiuntinėja, nes gaus antrą traumą“ (I t., b.l. 97, 98-99).

Liudytoja B. P. B. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 20 val., su marčia V. B. grįžo į namus. Sūnus D. B. buvo namuose, jo galva ir dešinė ausis buvo kruvina. Sūnus skundėsi galvos skausmu. Paklausus kas atsitiko, sūnus pasakė, kad Tadas jam trenkė ranka kitoje laiptinėje. Ryte D. B. nebegalėjo kalbėti, atsikelti. Marti iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje D. B. darė dvi galvos operacijas.

Liudytoja L. J. parodė, kad 2010 m. liepos mėn., jos namuose svečiavosi brolis T. J. ir nukentėjusysis D. B.. Broliui išėjus D. B. atliko su ja lytinį aktą prieš liudytojos valią. Dėl įvykio į policiją nesikreipė, pasakė tik D. B..

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laukujos durys atsidaro į laiptinės pusę. Prie kairiosios koridoriaus sienos stovi batų dėžė, dešiniojoje sienoje durys į tualeto patalpą, koridoriaus plotis 1,25 m., (I t., b.l. 5-8).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad medicininė pagalba į (duomenys neskelbtini), butą buvo iškviesta 2010-09-11, 12.51 val., atvyko 12.59 val. Nukentėjusysis D. B. rastas gulintis lovoje. Jis paaiškino, kad vakar, apie 20 val., prie namo, nepažįstamas asmuo sudavė kietu daiktu į pakaušį, nuo smūgio pargriuvo, aptemo akyse. Namo parėjo pats. Ryte būklė pablogėjo. Nukentėjusiajam diagnozuotas sąmoningas sužalojimas: galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, pakaušio mušta žaizda ir kaukolės pamato lūžimas (I t., b.l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados 2010-09-17 Nr. G 1463/10 (03) ir 2010-10-26 Nr. KG 118/10(03) patvirtina, kad įvykio dieną nukentėjusiajam D. B. padaryta muštinė žaizda galvos skliauto dešinėje pusėje, dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės duobės dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje – kaktinėje srityje bei galvos smegenų dešiniosios smilkininės skilties sumušimas. Taip pat padaryta paviršinė muštinė žaizda apatinės lūpos vidinio paviršiaus dešinėje pusėje. Sunkų galvos sužalojimą su dešinio smilkinkaulio atviru išilginiu linijiniu ir kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje kaktinėje srityje bei galvos smegenų dešiniosios smilkininės skilties sumušimu D. B. galėjo patirti griūdamas susitrenkęs galvos skliauto dešiniąja šonine dalimi į kietą pagrindą, galimai koridoriaus laiptų aikštelės betonines grindis. Kaltinamojo T. J. parodymai, kad nukentėjusysis nugriuvo per buto duris aukštielninkas , neatitinka nukentėjusiojo patirto kaukolės lūžio vietos bei smegenų sumušimo židinių lokalizacijos. Galvos sužalojimai nebūdingi kastoto smūgiui. D. B. padaryta paviršinė muštinė žaizda vidinio paviršiaus dešinėje pusėje atitinka kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje duotą paaiškinimą, kad jis smogė smūgį ranka į nukentėjusiojo veido dešinę pusę. Nukentėjusiojo kraujyje etilo alkoholio nerasta (I t., b.l. 33-34, 35-38).

Specialistas D. V. patvirtino duotas išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiojo D. B. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotas sunkiu remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1. ir 6.6.4. punktuose numatytais požymiais: nukentėjusiajam padarytu atviru kaukolės skliauto lūžimu ir kraujo išsiliejimu, bei smegenų suspaudimu. D. B. prarastas darbingumas, darbingumo lygio sumažėjimas, neturi įtakos jo sužalojimų sunkumo kvalifikavimui. Sprendžiant pagal sužalojimų lokalizaciją, sužalojimo mechanizmas buvo toks: nukentėjusysis gavo traumuojantį smūgį į dešiniąją galvos pusę – burną, griuvo ir atsitrenkė galvos dešiniąja puse į grindis. Kad nukentėjusysis patirtų tokius sunkius galvos sužalojimus, reikėjo labai stiprios smūgio jėgos, krentantis kūnas turėjo įgauti papildomą pagreitį. Jeigu nukentėjusysis būtų griuvęs ne nuo smūgio, o susipynus kojoms, ar užkliuvus už ko nors, nesusidarytų pakankamai didelė jėga atsitrenkimui į grindis ir galvos sužalojimai nebūtų tokie sunkūs, nukentėjusysis tik susmuktų ant žemės. Be to, nukentėjusiojo tyrimo metu nenustatyta jokių kitų sužalojimų, išskyrus galvos ir burnos sužalojimą. Ankstesnės nukentėjusiojo traumos neturėjo tiesioginės įtakos sunkiam D. B. sveikatos sutrikdymo mastui kvalifikuoti.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. J. sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio D. B. nugriuvo ir sunkiai susižalojo galvą. Tarp tyčinio smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą ir jo griuvimo bei galvos susižalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo T. J. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant T. J. nusikalstamą veiką buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam sudavė konflikto su juo metu, kitų asmenų akivaizdoje, dėl mažareikšmės dingsties, tačiau nusikalstamos veikos padarymas dėl chuliganiškų paskatų T. J., kaip kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas), neinkriminuotas. Ši aplinkybė neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, yra perteklinė, todėl iš kaltinimo pašalinama.

T. J. buvo kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo objektyviai nustatyta. Kaltinamasis paaiškino pas A. Š. atėjęs blaivus ir atsinešęs butelį alaus, kurį ruošėsi kartu išgerti, tačiau, pamatęs nukentėjusįjį, alaus nebegėrė. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad kaltinamasis pas jį alkoholio negėrė. Pažymėtina, kad ir nukentėjusiojo kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta. Nesant objektyvių duomenų apie kaltinamojo girtumą nusikaltimo padarymo metu, ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo ir nepripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nusikaltimą T. J. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į galvą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. J. padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu dirbo. Tačiau kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Po nusikaltimo padarymo nukentėjusiajam nepadėjo, nesidomėjo jo sveikata ir gydymu.

T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad konfliktą ir suduotą smūgį išprovokavo pats nukentėjusysis, galimai išžaginęs kaltinamojo seserį, nelaikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuo to momento, kai kaltinamasis sužinojo apie galimai neteisėtus nukentėjusiojo D. B. veiksmus, ir smūgio sudavimo jam, praėjo didelis laiko tarpas (1-2 mėnesiai), per tą laiką kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo ne kart susitikę. Įvykio dieną D. B. siekė išvengti konflikto su kaltinamuoju, išeidamas į namus.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Nukentėjusysis D. B. ir civilinė ieškovė V. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudami kaltinamojo atlyginti V. B. 190008 Lt turtinę žalą ir 250 000 Lt neturtinę žalą, D. B. ir V. B. 45 000 Lt turtinę žalą, ir V. B. 50 000 Lt neturtinę žalą (II t., b.l. 3-6).

Turtinė žala, pagal CK 6.249 straipsnio l dalį, yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala visada susijusi su materialinės sferos dalykų praradimu. Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika.

D. B. reiškia 190 008 Lt ieškinį dėl jo gydymosi laikotarpiu netektų pajamų ir pajamų, kurias D. B. tikėjosi ganei ateityje, jeigu nebūtų buvęs sužalotas. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad iki sužalojimo jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo šlifuotoju ir jo pajamos, atskaičius mokesčius, buvo 520 Lt. Dėl sveikatos sutrikdymo pajamų nebegaus, nes nebesugebės vykdyti jam pavestų darbo funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam šiuo metu yra 36 metai, pensijinis amžius nustatytas 65 metai, prašo priteisti 29 metų darbo užmokestį 180 960 Lt (29x12x520). Be to, nurodo, kad dėl T. J. nusikalstamos veikos jis prarado galimybę ateityje uždirbti didesnes pajamas nei 520 Lt per mėnesį. Nukentėjusiojo manymu, labai tikėtina, kad dėl ilgo D. B. darbo stažo (6 metai) jo alga būtų indeksuojama, bent po 5 proc. kiekvienais metais, todėl papildomai prašo priteisti 9 048 Lt nuostolį (180960 x5 proc.), dėl tikėtino didesnio darbo užmokesčio praradimo.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo T. J. nusikalstamos veikos D. B. buvo sunkiai sužalotas ir ilgai gydėsi ligoninėje. Vėliau gydėsi ambulatorinėje gydymo įstaigoje. Jo sveikatos sutrikdymas yra susijęs su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais. Laikotarpiu nuo 2010-09- 11 iki 2011-02-28 D. B. nedirbo, todėl prarado dalį pajamų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą apie D. B. gautas pajamas, šiuo laikotarpiu jam buvo išmokėta 3180,16 Lt dydžio ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, viso laikino nedarbingumo laikotarpiu D. B. atlyginimą mokėjo ir jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis ir jo įgaliotas atstovas advokatas neprašo teismo priteisti negautas pajamas (skirtumą tarp pajamų gautų iki sužalojimo ir po, laikino nedarbingumo laikotarpiu) laikino nedarbingumo laikotarpiu, nepateikė duomenų iš darbdavio, patvirtinančių apie nukentėjusiojo gautas pajamas laikotarpiu nuo 2010-09- 11 iki 2011-02-28, todėl dėl šiuo laikotarpiu patirtos turtinės žalos negautų pajamų (darbo užmokesčio) teismas nepasisako.

Nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis apie pajamas, kurias nukentėjusysis gavo, arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, o ne numatomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jis ir toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" ir gauna atlyginimą apie 500 Lt. Tokio dydžio (455 Lt) vidutines mėnesines pajamas jis gavo ir iki sužalojimo (II t., b.l. 17). Laikotarpiu nuo 2011-03-30 iki 2012-03-29 jam nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis. Iki nukentėjusiojo sužalojimo dėl T. J. nusikalstamos veikos, D. B. jau buvo nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis (I t., b.l. 54-86). Dėl netekto darbingumo D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, moka netekto darbingumo periodines kompensacijas ir netekto darbingumo pensiją. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam nustatytas tik laikinas darbingumo lygio sumažėjimas. Nukentėjusiojo ieškinys dėl ateityje - 29 metų laikotarpyje - netektų pajamų darbo užmokesčio - 180 960 Lt (29x12x520) atmetamas, nes nukentėjusysis po nusikaltimo padarymo dirba ir , kaip pats patvirtino teisiamojo posėdžio metu, gauna tokio pat dydžio darbines pajamas, kaip ir iki sužalojimo. Nukentėjusiojo išgyvenimai dėl galimo darbo netekimo ateityje, sunkesnės konkurencijos darbo rinkoje, pagrįstas visos šalies ekonominio gyvenimo rodikliais, o ne objektyviais duomenimis. Nukentėjusiojo lūkestis gauti 9 048 Lt didesnes pajamas, kurių jis negalės ateityje gauti dėl T. J. nusikalstamos veikos praradus neįrodytas, pagrįstas taip pat tik prielaidomis, todėl šis turtinis reikalavimas atmestinas.

Nukentėjusiojo D. B. ir civilinės ieškovės V. B. turtinis reikalavimas dėl 45 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad šeima jau išleido 5000 Lt pajamų įvairiems medikamentams įsigyti ir ateityje planuoja išleisti dar 40 000 Lt pajamų D. B. gydymui. Civiliniai ieškovai pateikia vaistų už 310,48 Lt įsigijimą patvirtinančius dokumentus (I t., b.l. 28-31, II t., b.l. 28). Pateikia ir 167,63 Lt kelionės išlaidas į Vilnių, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrių, dėl D. B. nedarbingumo lygio nustatymo. Šios civilinių ieškovų išlaidos yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo T. J. nusikalstama veika, todėl civilinis ieškinys 478,11 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Civiliniai ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių 4521,89 Lt turtinius nuostolius ir ateityje būsimus 40 000 Lt dydžio turtinius nuostolius, šis jų reikalavimas pagrįstas tik prielaidomis, todėl kitoje dalyje turtinis reikalavimas atmetamas.

Nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo T. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. B. buvo padaryta muštinė žaizda galvos skliauto dešinėje pusėje, dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės duobės dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje - kaktinėje srityje bei galvos smegenų dešiniosios smilkininės skilties sumušimas. Nukentėjusiajam buvo atliktos dvi galvos operacijos: 2010-09-11 atlikta kraniotomija, pašalinta epidurinė hematoma ir 2010-09-12 atlikta rekraniotomija, pašalinta hematoma. Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Dėl sužalojimų nukentėjusysis neteko 10 proc darbingumo (50 proc. darbingumo netekimas jam nustatytas dar 2009 m.), buvo laikinai apribota judėjimo laisvė, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajai D. B. priteisiama 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

Civilinė ieškovė V. B. kaltinamajam pareikštą 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad jos sutuoktinis dėl padaryto sveikatos sutrikdymo galėjo bet kuriuo metu mirti, V. B. būtų praradusi žmogų, su kuriuo išgyveno jau daugiau nei 8 metus. Dėl to civilinė ieškovė visą D. B. gydymo laikotarpį sielvartavo. V. B. manymu, dėl T. J. nusikalstamų veiksmų ji su sutuoktiniu nebegalės susilaukti vaikų.

V. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmetamas. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veikimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio l dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai V. B. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl jos sutuoktinio sužalojimo, tačiau teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. CK 6.284 straipsnio l dalyje numatyta teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą tik dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo. D. B. gyvybė dėl nusikalstamos veikos nebuvo atimta, todėl jis pats turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. Pažymėtina, kad civilinės ieškovės argumentas, jog D. B. nebegalės turėti vaikų nėra konstatuotas medikų, pagrįstas tik pačios nukentėjusiosios prielaida ir subjektyviu įsitikinimu.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 7822,03 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo T. J. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1 t., b.l. 180-181). Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis D. B. dėl kaltinamojo T. J. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -7822,03 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis T. J., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Laikmena (CD) su vaizdo įrašu, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams;

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. B. ir civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti D. B. ir V. B. 478,11 Lt turtinei žalai atlyginti, ir D. B. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo T. J. 7822,03 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Laikmeną(CD) su vaizdo įrašu, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.