Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-24 · Civilinė byla Nr. e2S-572-794/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
e2S-572-794/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29931-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas
UAB „Legal Balance“
Kreditorius
K. P.
Skolininkas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-572-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29931-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymą dėl proceso šalies pakeitimo, civilinėje byloje Nr. e2VP-4164-608/2022 pagal UAB „Legal Balance“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, suinteresuoti asmenys pradinis kreditorius K. P., skolininkas V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Legal Balance“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti proceso šalį – išieškotoją civilinėje byloje Nr. e2-2233-608/2021, nurodant, kad UAB „Legal Balance“ perima procesines šalies teises iš K. P..

2. Nurodė, kad pradinis kreditorius K. P. 2021 m. rugsėjo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido pareiškėjai reikalavimo teisę į V. M. skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-2233-608/2021.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymą dėl proceso šalies pakeitimo.

4. Teismas konstatavo, kad pradinei išieškotojai bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Andriminta“ jos prašymu teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių iš atsakovės V. M. priteistos 3020,77 Eur sumos ir procesinių palūkanų išieškojimo. Išdavus vykdomąjį raštą, prasidėjo vykdymo procesas, ieškovas yra įgijęs išieškotojo teises ir pareigas, tame tarpe ir teisę pateikti vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti. Todėl išieškotojo pakeitimo klausimą vykdymo procese turi spręsti vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o tuo atveju, jeigu pradinis išieškotojas nebuvo pateikęs vykdomojo dokumento vykdyti – vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą sprendžiantis antstolis.

5. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pakartotinai kreipiasi į teismą su prašymu dėl išieškotojo tame pačiame vykdymo procese pakeitimo. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2233-608/2021 pradinei išieškotojai UAB „Andriminta“ jau yra išduotas vykdomasis raštas buvo nurodyta, taip pat išieškotojo pakeitimo tvarka prasidėjusiame vykdymo procese buvo išaiškinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymo dėl išieškotojo pakeitimo trūkumams pašalinti. Kreipdamasi į teismą pakartotinai dėl išieškotojo pakeitimo pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji laikanti, kad išieškotojo pakeitimo klausimas nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas ne antstolio, o teismo, todėl atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymą dėl proceso šalies pakeitimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja UAB „Legal Balance“ atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymą dėl proceso šalies pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Apelianto teigimu, išdavus vykdomąjį raštą neprasideda vykdymo procesas. Apeliantė mano, kad vykdymo procesas prasideda tik pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui priverstine tvarka ir antstoliui patvarkymu priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą. Todėl, kol vykdomasis dokumentas nėra pateiktas vykdyti antstoliui ir priimtas vykdyti antstolio patvarkymu, tol vykdymo procesas nėra prasidėjęs ir kreditorius turi teisę dėl proceso šalies pakeitimo kreiptis ne į antstolį, bet į teismą.

6.2. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui, antstolis nėra užvedęs vykdomosios bylos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymo dėl proceso šalies pakeitimo.

7. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymą dėl proceso šalies pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių (civilinėje byloje Nr. e2-2233-608/2021) priteisė ieškovei UAB ,,Andriminta“ iš atsakovės V. M. 3020,77 Eur nuostolių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės V. M. valstybės naudai 75,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2021 m. rugpjūčio 24 d. išieškotojai UAB „Andriminta“ jos prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių iš atsakovės V. M. priteistos skolos išieškojimo. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pradinis kreditorius UAB „Andriminta“ perleido savo reikalavimo teisę į skolininkę V. M. K. P., o vėliau t. y. 2021 m. rugsėjo 10 d. šią reikalavimo teisę nupirko pareiškėja UAB „Legal Balance“.

12. Apelianto teigimu, išdavus vykdomąjį raštą neprasideda vykdymo procesas. Kadangi vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui, antstolis nėra užvedęs vykdomosios bylos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymo dėl proceso šalies pakeitimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo visiškai pritarti tokiems apelianto argumentams. Visų pirma, apeliantas, teigdamas, kad vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui, o antstolis nėra užvedęs vykdomosios bylos, tokių duomenų nepateikė (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). O kaip jau buvo minėta nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos Nr. e2-2233-608/2021 nustatyta, kad pradinei išieškotojai UAB „Andriminta“ jos prašymu teismas dar 2021 m. rugpjūčio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių iš atsakovės V. M. priteistos 3020,77 Eur sumos ir procesinių palūkanų išieškojimo. Nors vykdomasis raštas išduotas UAB „Andriminta“, pareiškėja UAB „Legal Balance“, prašydama pakeisti pradinį kreditorių nurodo kitą asmenį – K. P., nenurodydama ir nepateikdama įrodymų, patvirtinančių ar šie asmenys jau yra kreipęsi į antstolį. Kita vertus, nors kaip teisingai, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja kreipėsi pakartotinai, nors jau buvo išaiškinta, kad prašymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, ir nėra pateikiama duomenų, kad toks prašymas buvo pateiktas antstoliui, byloje nėra duomenų apie antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, dėl to nėra visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie vykdymo proceso pradžią (CPK 646 straipsnis, 650 straipsnio 1 dalis). Be to, antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, gali būti skundžiamas šiame CPK nustatyta tvarka. Pareiškėja duomenų, kad ji ar ankstesni kreditoriai kreipėsi į antstolį, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

14. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad byloje nėra duomenų apie pradėtą vykdymo procesą, o teismas tokių duomenų iš pareiškėjos nereikalavo ir netikrino Antstolių informacinės sistemos, todėl nesant duomenų apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 596 straipsnio nuostatomis bei nusprendė, kad pareiškėja dėl proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo turėtų kreiptis į antstolį. Nors įstatymas tiesiogiai nenumato teismo aktyvaus vaidmens sprendžiant šiuos klausimus, tačiau, nustatęs, kad jam pateiktų duomenų neužtenka nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas gali ne tik pasiūlyti suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis), bet ir naudoti duomenis, fiksuojamus informacinėse sistemose ir registruose (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1, 3 dalys). Vienas iš tokių šaltinių – Antstolių informacinė sistema, kurioje be kitų duomenų tvarkomi ir duomenys apie vykdymo procesą.

15. Konstatuotina, kad šiuo atveju net nebuvo išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl teisių perėmimo, o tiesiog atsisakyta jį priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo kompetencija yra ribota ir šia nutartimi negali būti išspręstas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas, kadangi sprendimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese yra priskirtas pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla, kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius duomenis vykdymo procesas pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių sprendimo pagrindu, nėra pradėtas, apskųsta teismo nutartis naikinama ir apelianto prašymas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai atlikta išieškotojo pakeitimo vykdymo procese procedūra, esant būtinumui nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

16. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančių CPK 48 ir 596 straipsnių, kuriais skundžiamoje nutartyje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nuostatos nenumato, kad nutartis dėl procesinio teisių perėmimo gali būti skundžiama. Tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. sausio 3 d. nutartimi neišsprendė pareiškėjos prašymo, bet atsisakė priimti, dėl to atskiruoju skundu tokia nutartis gali būti skundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia praktika įtvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1508/2014, 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2037/2014; Nr. e2-221-450/2019).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vaclovas Paulikas