Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-401/07

2007 m. birželio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjams advokatams: Stasiui Karveliui, Alvidui Tamulioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-28 nuosprendžio, kuriuo:

P. A. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (automobilio ,,Audi 100” dalių vagystė) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal LR BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant P. A. dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. nutrauktas procesas prieš P. A. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 3 d. padarymo, V. M. telefono ,,Ericson A2618s” įgijimo apgaulės būdu.

P. A. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (automobilio ,,Audi 100” dalių vagystė) - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d., 189 str. 1 d. – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė – 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką P. A. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2003-01-10 iki 2003-01-11 ir nuo 2006-01-11 iki 2006-01-13, t.y. trys paros, pakeičiant jas į 6 MGL dydžio baudą, ir galutinai P. A. nustatyta 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda.

M. R. nuteistas pagal LR 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. (automobilio ,,Audi 100” detalių vagystė) – viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant M. R. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2003-01-10 iki 2003-01-12, t.y. dvi paros, pakeičiant jas į 12 valandų viešųjų darbų.

Pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl automobilio BMW vagystės M. R. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą(LR BPK 303 str.5 d. 2 p.).

J. Z. pagal LR BK 189 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str.5 d. 2 p.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A., P. A. ir M. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2003-01-10 apie 01 val., P. A. padedant, automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus P. A. ir M. R. prie V. D. priklausančio automobilio ,,Audi 100” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kaune, (duomenys neskelbtini), P. A. laukiant automobilyje ir saugant, P. A. ir M. R. nuardė šio automobilio priekinės dalies detales: du žibintus, priekinį bamperį, groteles, kairės pusės posūkio žibintą ir sukrovus jas į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. OVF, su pagrobtomis detalėmis išvažiuojant iš kiemo, užvažiavo ant betoninio bloko, už kurio automobilis (duomenys neskelbtini) užkliuvo, po ko, P. A. bei P. A. buvo sulaikyti atvykusių policijos darbuotojų, o M. R. pabėgo, t.y. nusikaltimo nebaigė, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.

Be to, P. A. ir P. A. nuteisti už tai, kad 2003-04-18 21.15 val. - 2003-04-19 19.15 val. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini) esančių garažų masyvo, P. A., žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, iš nenustatyto asmens įgijo ir garaže Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, laikotarpyje iki 2004-06-03 19.05 val., P. A. ir P. A., veikdami bendrininkų grupėje, pastarajam padedant, šį automobilį išardė, jo variklį įdėjo į P. A. automobilį, dalį detalių realizavo, duodami skelbimus laikraštyje ,,Noriu”, o likusias dalis paslėpė garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

P. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2002-11-07 apie 18.30 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal skelbimą spaudoje, susitiko su V. M., ir paėmęs iš jo apžiūrėti parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Ericsson A2618s“, 200 Lt vertės, V. M. nežinant, grąžino kitą, analogišką, sugedusį telefoną, t.y., apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – V. M. mobilaus ryšio telefoną „Ericsson A2618s“, padarant nukentėjusiajam 200 Lt turtinę žalą.

Apylinkės teismas procesą P. A. atžvilgiu nutraukė vadovaudamasis LR BPK 3 str. l d. 6 p., kadangi nukentėjusysis ar jo atstovas nereikalavo, kad procesas būtų tęsiamas, bei tokio nutarimo nepateikė prokuroras. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju buvo susitaikęs, nes pastarasis jam žalą atlygino, todėl jokių pretenzijų P. A. neturi. Remiantis BK 182 str. 4 d., už šio straipsnio 3 dalyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams V. M. skundas buvo paduotas 2002-11-08, galiojant senosioms Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso redakcijoms. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą V. M. nebuvo paklaustas ar turi pretenzijų kaltinamajam, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, jog jokių pretenzijų neturi, prokuroras nepareiškė reikalavimo tęsti procesą.

M. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2003-04-18 21.15 val. - 2003-04-19 19.15 val. laikotarpyje, prie (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su P. A., kuris atvežė jį automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), Kaune, ir laukė automobilyje, t.y. veikiant kaip padėjėjui, jis prasuko R. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt spyneles ir minėtą automobilį pagrobė, po ko, Kaune, (duomenys neskelbtini) garažų masyve, perdavė minėtą automobilį P. A..

Teismas M. R. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisino, nenustačius kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Nuosprendyje nurodyta, kad M. R. savo kaltės nepripažino, P. A. ir P. A. parodymai, kuriais buvo grindžiama M. R. kaltė, nenuoseklūs, neatmetama galimybė, kad P. A. galėjo jį apkalbėti, nes jų tarpusavio santykiai blogi. P. A. dėl šio nusikaltimo aplinkybių buvo apklaustas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normas, kitų įrodymų, pagrindžiančių M. R. kaltę, kad jis pagrobė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

J. Z. buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2003-07-09 18.30 val. iki 2003-09-16 d. 16.20 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą - A. B. automobilį ,,Honda Accord” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 litų vertės, pagrobtą laikotarpyje nuo 2003-07-09 18.30 val. iki 2003-07-10 07 val., stovėjusį Kaune, Geležinio vilko g. 11, ir šį automobilį laikė Kaune, (duomenys neskelbtini) esančio garažų masyvo garaže Nr. 104, kur jį išardė.

Teismas J. Z. pagal LR BK 189 str. 1 d. išteisino, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Nuosprendyje nurodyta, kad J. Z. kaltu neprisipažino, teisme ištirtų įrodymų pagrindu galima daryti tik prielaidas, jog J. Z. nuomojosi garažą iš A. T., kad įgijo vogtą mašiną ,,Honda Accord“, tačiau objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad būtent J. Z. įgijo A. B. automobilį ,,Honda Accord“, o juo labiau, jog įgijo žinodamas, kad automobilis yra vogtas ar gautas kitokiu nusikalstamu būdu, teismui nepateikta.

Kauno miesto apylinkės Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-28 nuosprendį, prašo išteisinamąjį nuosprendį P. A., M. R. ir J. Z. atžvilgiu panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti P. A. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti: pagal LR BK 182 str. 3 d. - 30 parų arešto; pagal LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo; pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Šias bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., iš dalies sudedant, galutinę bausmę P. A. paskirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pripažinti M. R. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti: pagal LR BK 178 str. 1 d.- laisvės atėmimu 8 mėn.; pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. Šias bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., iš dalies sudedant ir galutinę bausmę M. R. paskirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pripažinti J. Z. kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai nutraukė procesą P. A. atžvilgiu dėl V. M. mobilaus ryšio telefono užvaldymo. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą byloje, kuri buvo nutraukta kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, dabar galiojantis Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja papildomai paklausti nukentėjusiojo, ar jis turi pretenzijų kaltininkui. Be to, nukentėjusysis V. M. neišreiškė prašymo jo pareiškimą apie įvykdytą nusikaltimą laikyti niekiniu ir neprašė bylą nutraukti.

Išteisindamas M. R. teismas neatsižvelgė į tai, kad P. A. ir P. A. parodymai atitinka kitas bylos aplinkybes, abu parodė, kad vagystės dieną jie kartu su M. R. važinėjosi P. A. automobiliu po Eigulių mikrorajoną, M. R. išleido Šiaurės prospekte, o po to jis į P. A. garažą atvarė automobilį (duomenys neskelbtini) v/Nr. (duomenys neskelbtini). Šie P. A. ir P. A. parodymai yra nuoseklūs, jie niekada nesikeitė, o M. R. tam laikotarpiui neturi alibi. Tai, kad M. R. neigia savo kaltę, vertinama kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų B. R. ir A. Ž. parodymai atsirado gynybos iniciatyva akivaizdžiai siekiant pagerinti M. R. padėtį. Nepagrįsta ir teismo išvada dėl M. R. apkalbėjimo, kadangi P. A. pirmą kartą apklausiamas teisme kaip tik keitė parodymus stengdamasis padėti M. R. išvengti atsakomybės, tačiau vėliau grįžo prie pirminių savo parodymų ir ne todėl, kad susipyko su M. R., o dėl to, kad nusprendė duoti teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant P. A. liudytoju nebuvo pažeistas BPK ar LR Konstitucijos 31 str., nes apklausos ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu nebuvo žinoma, kad jis yra padaręs nusikalstamą veiką, jis nebuvo apklausinėjamas apie jo padarytą veiką, be to jam pareikštas kaltinimas ne dėl automobilio (duomenys neskelbtini) v/Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, o dėl padėjimo tą automobilį išardyti. P. A. nepatvirtino visų P. A. apklausoje nurodytų aplinkybių, kadangi jam yra pareikštas kaltinimas dėl bendrininkavimo šioje vagystėje ir tokie jo parodymai būtų nenaudingi jam pačiam, tačiau jis pripažįsta M. R. nuvežęs prie vagystės vietos ir nurodo, kad vėliau M. R. išardymui jam atvarė vogtą automobilį (duomenys neskelbtini) v/Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nepagrįstai išteisino ir J. Z. dėl automobilio ,,Honda Accord“ v/ Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo. Iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad vaikino, išsinuomavusio jo garažą, požymiai panašūs į J. Z., o jo draugo požymiai atitinka P. A. apibūdinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. A. nuomodamasis garažą nurodė klaidingą adresą, tačiau telefono numerį davė teisingą. Kad J. Z. galėjo išnuomoti garažą P. A. prašymu yra nelogiška, kadangi jei jis pats dalyvavo jį išnuomojant ir nuo A. T. nesislėpė, tai jam visiškai nereikėjo, kad garažą išnuomotų kitas asmuo. Teismas nepagrįstai suabejojo, kad J. Z. įvykio metu atrodė panašiai kaip ir jo asmens apžiūros metu, kadangi jokių duomenų apie didesnį J. Z. išvaizdos pasikeitimą byloje nėra. Jei teismas P. A. atveju manė, kad automobilio pirkimas ar kitoks įgijimas be dokumentų yra pagrindas teigti, kad asmuo numanė, jog automobilis yra vogtas, tai pritaikius J. Z. atveju, galima būtų kategoriškai teigti, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Išteisindamas J. Z. teismas nesirėmė kategoriškai nustatyta aplinkybe, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinėse fiksuota, jog nuo 2003-07-06 14.42 val. iki 2003-07-07 21.19 val. ir nuo 2003-07-09 10.01 val. iki 2003-07-15 11.17 val. šis abonentas veikė telefono aparate, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą nustatyta, kad šis telefono aparatas priklauso J. Z. motinai L. Z..

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų ir išteisintųjų gynėjus, prašiusius prokuroro skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl V. M. mobilaus telefono užvaldymo apgaulės būdu

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad P. A. perskaitęs skelbimą spaudoje, 2002-11-07 apie 18.30 val., prie parduotuvės „Šiaurinė“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, susitiko su V. M. ir paėmęs iš jo apžiūrėti parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Ericsson A2618s“, jam nežinant, grąžino kitą, analogišką, tačiau sugedusį telefoną, t.y., apgaule įgijo svetimą turtą – V. M. mobilaus ryšio telefoną „Ericsson A2618s“.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paaiškino, kad jam buvo padaryta 200 Lt žala. Apklausiamas apylinkės teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, išsamiai apklausus nukentėjusįjį V. M., jis parodė, kad telefoną „Ericsson A2618s“ norėjo parduoti už 100 litų, o P. A. jam pasiūlė apie 80 Lt, todėl jo nepardavė. Nors tikroji telefono vertė buvo 100 Lt, atlygindamas padarytą žalą, tame tarpe ir neturtinę, P. A. jam sumokėjo 200 litų ir jie susitaikė, jam pretenzijų neturi, nereikalauja, kad procesas toliau būtų tęsiamas.

Analogiškus parodymus apie telefono „Ericsson A2618s“ vertę davė ir P. A..

P. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą (2 t., b.l. 7, 13), todėl 2002-11-18 buvo priimtas nutarimas nekelti baudžiamosios bylos kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b.l. 6).

Nustačius, kad per vienerių metų laikotarpį, P. A. padarė naujus nusikaltimus, 2002-11-18 nutarimas nekelti baudžiamosios bylos kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius buvo panaikintas (2 t., b.l. 3-4).

Pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-I968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu NR. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu NR. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162 (su vėlesnėmis pakeitimais) 4 str. l d., 3 d., 44 str., BPK 3 str. l d. 6 p., BK 3 str. 2 d. P. A. atžvilgiu nutraukdamas procesą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam V. M. nurodžius, kad telefono „Ericsson A2618s“ vertė 200 litų, P. A. veiksmai atitiko naujojo BK 182 str. 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius-apgaule įgijus svetimą nedidelės vertės turtą. Tačiau BPK 167 str. l d. nustatyta, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str.1 d. ir 3 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar teisėto atstovo pareiškimas, o BPK 167 str. 2 d. nurodyta, kad gali būti ir prokuroro reikalavimas. BPK 3 str.l d.6 p., nustato, jog esant atitinkamų įstatymų reikalavimams, baudžiamasis procesas negalimas kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26d. įstatymu Nr. VIII-1968. Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu NR. IX-785, ir Bausmių, vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu NR. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162 (su vėlesniais pakeitimais) yra specialus įstatymas dėl naujųjų kodeksų taikymo, procesinių veiksmų atlikimo, veikų perkvalifikavimo, baudžiamosios atsakomybės vertinimo. Šio įstatymo 4 str.3 d., 44 str. nustato, jog byloje procesas tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, ar prokuroras.

Baudžiamojoje byloje yra V. M. 2002-11-11 pareiškimas (t.2 b.1.9) dėl apgaulės būdu užvaldyto telefono „Ericsson A2618s“, padarant 200 litų žalą. Taip pat jo raštas (t.2 b.1.12), jog mobilaus ryšio telefonas jam grąžintas, todėl jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškiantis bei nukentėjusiojo ir kaltininko P. A. susitaikymo protokolas (t.2 b.l. 7). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos ir apeliaciniame teismuose apklaustas V. M. taip pat nurodė, kad P. A. pretenzijų neturi ir nereikalauja, kad procesas toliau būtų tęsiamas.

Iš šių byloje esančių duomenų galima spręsti, jog nukentėjusysis neišreiškė valios dėl proceso tęsimo. Kai nukentėjusysis ar teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jei to nutarimu pareikalauja prokuroras. Įstatymas nurodo tik galimybę, bet ne įsakmų proceso tęsimą. Pažymėtina, jog prokuroras nutarimo nepateikė. Teismo sprendimas šioje dalyje P. A. atžvilgiu pagrįstas, kadangi buvo nustatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Be to, kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo V. M. teisme nurodyta telefono „Ericsson A2618s“ vertė yra 100 litų, t.y. mažiau nei 1 MGL.

Prokuratūros įstatymas 2 str. l d. nustato, jog prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šia nusikalstama veika nepadaryta reali žala valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų. Padaryta veika pagal pobūdį ir kitas aplinkybes nėra išskirtinės valstybinės, visuomeninės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl M. R. išteisinimo ir P. A. veikos perkvalifikavimo

M. R. ir P. A. buvo kaltinami, tuo kad veikdami bendrininkų grupėje, P. A. veikiant kaip padėjėjui, pagrobė R. K. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis ir juos įvertinęs (BPK 20 str. 5 d.) padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta, jog P. A. ir M. R. dalyvavo pagrobiant automobilį (duomenys neskelbtini) V/Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai priėmė pastarojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), o P. A. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 189 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, nes neįrodyta, kad jis iš anksto buvo pažadėjęs įgyti ar realizuoti pagrobtą automobilį, ir jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip padėjėjo bendrininkaujant vagystėje.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė kaltinamųjų P. A. ir P. A. parodymus, tačiau nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, nors buvo apklausti eilę kartų, P. A. ir P. A. tiesiogiai nenurodė, kad automobilį pagrobė būtent M. R.. Kaip matosi iš jų parodymų analizės jie nuolat savo parodymus keitė, ir nesant kitų objektyvių duomenų, remiantis vien jų parodymų dalimi, kad P. A. atvežus M. R. ir išleidus Šiaurės prospekte, netrukus jis į garažą atvarė tamsiai mėlynos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) V/Nr. (duomenys neskelbtini), nepakanka, jog būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad jie pagrobė šį automobilį.

Taip 2004-06-17 apklaustas įtariamuoju P. A. paaiškino, kad 2003 m. balandžio mėnesį M. R. jam atvarė mėlynos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini). Abu kartu šį automobilį nuvarė į jo nuomojamą garažą Islandijos plente. Jis anksčiau M. R. buvo sakęs, kad jo automobiliui reikalingas geras variklis ir jį ruošiasi pirkti. M. R. jam pasakė, kad gali suveikti automobilį. Iš M. R. atvaryto automobilio (duomenys neskelbtini) jis išėmė variklį, žibintus ir pavarų dėžę (2 t., b.l. 185-186).

2005-04-12 papildomos įtariamojo apklausos metu P. A. parodė, kad M. R. atvarytas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo be dokumentų, nors M. R. ir žadėjo juos atvežti vėliau, tačiau taip ir neatvežė (2 t., b.l. 187).

2005-04-26 parodymų patikrinimo vietoje metu P. A. parodė vietą Islandijos plente esančių garažų masyve, tarp antro ir trečio įvažiavimo, kur M. R. atvarė automobilį (duomenys neskelbtini), po to garažą Nr. 24, kur minėtą automobilį išardė (2 t., b.l. 193-197).

2005-06-09 papildomos įtariamojo apklausos metu P. A. parodė, kad paaiškėjus, jog M. R. atvarytas automobilis (duomenys neskelbtini) yra vogtas, jis susitiko su automobilio savininku ir atlygino jam padarytą žalą (2 t., b.l. 189).

2005-09-26 papildomos įtariamojo apklausos metu P. A. parodė, kad sugedus jo automobilio varikliui, jis visų klausinėjo, kas gali jam parduoti BMW automobilio variklį. M. R. pasakė, kad žino, kas gali parduoti tokį variklį ir tos pačios dienos vakare į jo nuomojamą garažą atvarė mėlynos spalvos automobilį BMW, kurį jis išardė (2 t., b.l. 192).

Apklaustas teisme P. A. parodė, kad su P. A. važinėjant Eigulių mikrorajone, paskambino M. R., kuris paprašė nuvežti į Šiaurės prospektą. Nuvežus jis išlipo, kažkur nuėjo, o paskui jam skambino, kad atvažiuotų prie garažų. Prie garažų M. R. atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį jis iš jo nupirko už 800 litų. Automobilis buvo be dokumentų, M. R. paaiškino, kad savininkas dabar išvykęs, dokumentus jam atveš vėliau. Minėtą automobilį jis išardė, dar kartą M. R. prašė dokumentų, bet jis jų nedavė. Jis suprato, kad automobilis yra vogtas. Iš šio automobilio išėmus variklį jį įsidėjo į savo tos pačios markės automobilį, kai kurias detales pardavė, parduodamas detales jis žinojo, kad automobilis vogtas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2004-06-09 apklaustas liudytoju P. A. parodė, kad M. R. paklausė P. A., ar jam reikalingas automobilio BMW variklis. P. A. variklio reikėjo, todėl M. R. pasakė galįs gauti variklį ir tą patį vakarą jiems važinėjant po Eigulių mikrorajoną, M. R. vis išlipdavo ir apžiūrinėdavo kiemus. Apžiūrėjęs vieną iš kiemų, grįžo į automobilį ir pasakė, kad rado reikiamą BMW automobilį, pasiėmęs atsuktuvą ir dar kažkokį įrankį, nuėjo atgal į kiemą, netoli prekybos centro ,,IKI“. Jis matė, kaip maždaug po 10 minučių M. R. išvažiavo iš kiemo tamsiai mėlynos spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu jis nuvažiavo į savo garažą Islandijos plente, ten jį paliko, kol P. A. netoliese išsinuomojo garažą. Tada M. R. automobilį (duomenys neskelbtini) pervarė į P. A. išsinuomotą garažą, kur jis su pastaruoju automobilį išardė (3 t., b.l. 84-85).

Šiuos savo parodymus P. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, iš kurio kiemo M. R. išvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), į kurį garažą jį nuvarė ir kur jis buvo išardytas (3 t., b.l. 86-90).

Tačiau, dar ikiteisminio tyrimo metu P. A. šiuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, jog jis nematė ir nežinojo, kad M. R. automobilį pavogė.

2004-10-28 įtariamojo apklausos metu P. A. parodė, kad M. R. žinojo, jog P. A. reikalingas automobilio (duomenys neskelbtini) variklis. Važinėjant automobiliu po miestą, M. R. paprašė išleisti jį Šiaurės prospekte, sakė turi reikalų, ir paprašė jų atvažiuoti į garažą Islandijos plente. Maždaug po pusvalandžio M. R. prie garažų boksų atvažiavo mėlynos spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad automobilis parduodamas. P. A. automobilį apžiūrėjo ir su M. R. derėjosi dėl kainos. Po to automobilis buvo nuvarytas į P. A. nuomojamą garažą, kuriame po savaitės jis su P. A. jį išardė (3 t., b.l. 103).

Šiuos parodymus P. A. patvirtino ir 2005-06-03, 2005-06-08 įtariamojo apklausų metu (3 t., b.l. 107,111).

2005-10-04 įtariamojo apklausos metu P. A. nurodė, kad nematė ir nežino, iš kurios vietos M. R. atvarė automobilį (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad M. R. automobilį pavogė, nurodo, kad 2004-06-09 liudytojo apklausos metu jis buvo susinervinęs ir jo parodymai netikslūs, tačiau pripažino, kad kartu su P. A. iš automobilio išėmė variklį (3 t., b.l. 112).

2006-01-12 įtariamojo apklausos metu P. A. parodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) atvarė M. R.. Jis padėjo P. A. iš automobilio išimti variklį (3 t., b.l. 120-121).

Apklaustas teisme P. A. patvirtino, kad padėjo P. A. išimti variklį iš automobilio (duomenys neskelbtini), kurį pastarajam atvarė M. R.. Kad automobilį atvarė M. R., jis matė 2-3 metrų atstumu, nors ir buvo naktis. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis nurodė vietą ne iš kur M. R. išvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), bet kur jie su P. A. jį išleido Šiaurės prospekte.

M. R. savo kaltės dėl automobilio vagystės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Prokuroras skunde nurodo, kad tai turi būti vertinama kaip jo gynybos pozicija. M. R. teisme parodė, kad būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje, per A. Ž. iš P. A. gavo raštelį, kuriame pastarasis prašė jo prisiimti kaltę dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vagystės. Nors P. A. ir neigia šį faktą, tačiau raštelio perdavimą teisme patvirtino liudytoju apklaustas A. Ž.. M. R. jau pirmųjų apklausų metu 2003-01-10 ir 2003-01-11 nurodė, kad P. A. jį apkalbėjo, nes jie susipykę (2 t., b.l. 64, 70). Apie tai, kad jų santykiai priešiški M. R. nurodė ir kitų apklausų metu, tą patį patvirtino teisme. Apie nesutarimus su M. R. teisme patvirtino ir P. A.. Esant konfliktiniams santykiams neatmetama ir apkalbėjimo tikimybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" l. l p. išdėstė nuostatą, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nepakanka byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, jog neabejotinai įrodyta, kad M. R. ir P. A. dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jie būtų betarpiškai dalyvavę pagrobiant automobilį, ir tiesiogiai atlikę vykdytojų veiksmus ar kitaip bendrininkavę, t.y. organizavę, kurstę, padėję padaryti jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Iš esmės jų kaltė padarius nurodytą nusikaltimą buvo grindžiama tik paties P. A. ir nuteistojo P. A. nenuosekliais ir nekonkrečiais parodymais ir nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie juos patvirtintų.

P. A. veika pagal LR BK 189 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad P. A. be automobilio registracijos dokumentų ir pirkimo-pardavimo sutarties įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) V/ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kartu su P. A. nuomojame garaže išardė. Pats P. A. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino supratęs, kad nusipirko vogtą automobilį, kai M. R. vis neatvežė automobilio registracijos dokumentų. Be to, įvertinus tai, kad P. A. prieš tai buvo pirkęs ne vieną automobilį, jis tikrai žinojo privalomų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo tvarką.

Dėl J. Z. išteisinimo

Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (BPK 20 str. 5 d.) padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog J. Z. dalyvavo įgyjant žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą-iš A. B. pavogtą automobilį ,,Honda Accord V/Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisėtai priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Kolegija pilnai sutinka su nuosprendyje išsamiai išdėstytais J. Z. išteisinimo motyvais, kurių nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta konkrečių duomenų apie J. Z. padarytą nusikalstamą veiką. Jis buvo kaltinamas, kad 2003-07-09 18.30 val.- 2003-09-16 16.20 val., t.y. daugiau kaip dviejų mėnesių laikotarpyje, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo pavogtą automobilį ,,Honda Accord V/Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų ir apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras J. Z. kaltę grindžia tik liudytojo A. T. parodymais, jog pagal nurodytus išorinius požymius nustatyta, kad A. T. garažą išsinuomojo J. Z., kuris buvo kartu su P. A., ir kad išsinuomojus garažą A. T. buvo paliktas kontaktinis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo įdėta į J. Z. motinos L. Z. telefono aparatą, kuriuo ji naudojosi 2002-03-15 – 2003-10-20 laikotarpiu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. apibūdino abiejų vyrų požymius: ūgį, amžių, plaukų spalvą, tačiau nurodė, jog juos matė prieblandoje, todėl nėra įsitikinęs ar galėtų juos atpažinti (1 t., b.l. 90-91). Atpažinimai nebuvo padaryti, teisme A. T. neapklaustas, kadangi jis miręs. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų J. Z. ir P. A. asmens apžiūrų duomenys (2 t., b.l. 130-131, 199-200) iš dalies atitinka liudytojo A. T. nurodytus asmenų išorinius požymius, iš telefono skambučių išklotinės nustačius, kad telefono Nr. 8-676-74072 SIM kortelė du kartus - 2003-07-06 – 2003-07-07 ir nuo 2003-07-09 iki 2003-07-15 laikotarpiu buvo įdėta į J. Z. motinos L. Z. telefono aparatą, galima daryti tik prielaidą, jog A. T. garažą išsinuomoti buvo atėję J. Z. ir P. A., nors neatmetama galimybė, kad tai galėjo būti ir kitas asmuo, kadangi A. T. prisistatė Mindaugu, o tai nėra nė vieno iš nurodytų asmenų vardas. Tas faktas, kad A. T. garaže buvo rastas išardytas automobilis ,,Honda Accord“ V/Nr. (duomenys neskelbtini), dar neįrodo J. Z. kaltės įgijus vogtą automobilį, kadangi išsinuomotu garažu galėjo naudotis tiek J. Z., tiek ir P. A. ar kitas nenustatytas asmuo. 2004-06-17 apklaustas įtariamuoju P. A. nurodė, kad buvo kartu su J. Z., kai šis norėjo išsinuomoti garažą, esantį Islandijos plente (2 t., b.l. 185-186), tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu, 2005-10-04 papildomai apklausiant (2 t., b.l. 198) ir teisme jis šiuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, kad J. Z. apkalbėjo, nes pastarasis jam buvo skolingas.

Prokuroras nurodo, jog J. Z. turėjo tikslą įgyti ,,Honda Accord“ automobilį detalėms, kadangi jis turėjo tos pačios markės automobilį. Liudytojas I. V. patvirtino, kad J. Z. prašymu savo vardu pirko automobilį ,,Honda Accord“ auksinės spalvos ir matė, kad jis stovėjo jo senelės M. S. namo kieme, Panerių gatvėje, Kaune. Įtariamuoju apklaustas P. A. nurodė, kad padėjo J. Z. ardyti ,,Honda Accord“ automobilį, tačiau ne A. T. garaže, bet (duomenys neskelbtini) namo kieme, pas J. Z. močiutę, nurodė, kad tai buvo J. Z. arba jo giminaičio automobilis, savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 187; 189; 192-197). Tačiau šios aplinkybės neįrodo J. Z. tyčios įsigyti antrą tos pačios markės automobilį, kurį išardžius detales būtų galima panaudoti savo automobiliui. Savo kaltės J. Z. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, kitų objektyvių įrodymų, jog jis įgijo automobilį ,,Honda Accord“ V/Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis yra vogtas, byloje nėra. Prokuroro skunde nurodytos aplinkybės leidžia padaryti tik prielaidą, kad J. Z. galėjo dalyvauti padarant nusikaltimą, numatytą LR BK 189 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 06 20 nutarime Nr.40 "Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą” pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kal­tinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, abejonės aiš­kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nors buvo išnaudotos visos galimybės ištiriant byloje surinktus duomenis, tačiau neįrodyta, kad J. Z. dalyvavo įgyjant arba realizuojant žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.