Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „S. G. F. L. UAB“ atstovui advokato padėjėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „S. G. F. L. UAB“ skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo – Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pareiškėja 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 1991603, leidimui gauti miškui kirsti, plynam kirtimui V.Į. VMU Telšių regioninio padalinio, (duomenys neskelbtini), 59 kvartalo 14 sklypui, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pateikdama 2021 m. sausio 12 d. miškininko S. Ž. parengtą biržių atrėžimo brėžinį.

Pareiškėja nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu akcentavo, kad teritorija, kurioje yra sklypas, nėra įtraukta į Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, todėl jai nėra taikomi Buveinių apsaugos nuostatų 1 priede nustatyti reikalavimai; nėra teisės akto, kuris nustatytų apsaugą ar naudojimosi režimą teritorijose, įtrauktose į vietovių atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, kaip to reikalauja Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas ir 24¹ straipsnio 9 dalis; teritorijoje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas nėra taikomi jokie ūkinės veiklos apribojimai, ir tai patvirtina viešai skelbiamos „Natura 2000“ saugomų teritorijų ribos portale www.geoportal.lt, taip pat sklypo nekilnojamojo turto registro išrašas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos skundo ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, pirmiausia pažymi, kad Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio, reglamentuojančio „Natura 2000“ tinklo sudarymą ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsaugą, 1 dalis nustato, jog buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir Europos bendrijos svarbos rūšių buveinės. Teritorijos atrenkamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikos teritorijos dalį užima Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir rūšių, kurioms išsaugoti reikia nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, buveinės. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką (Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalis). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 9 dalį, Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę.

Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi šio straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai. Taip pat pažymėtina, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 15 dalį, šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“. Šių nuostatų 1 priedo IX skyriaus 25.4 papunktis nustato, kad 9080 Pelkėtų lapuočių miškų, buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

Analizuojant ginčui aktualius teisės aktus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-821 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ 24 punktu buvo pakeistas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai 187 punktas Rietavo miškai ir 116 priedas ir jis buvo išdėstytas nauja redakcija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitus Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai 116 priedą, šiame priede pateiktos buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Rietavo miškai esančios buveinės, tarp jų ir ginčo teritorijoje esanti saugoma miškų buveinė 9080 „Pelkėtų lapuočių miškai“.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo”, 30 punkte nustatyta, kad privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei šių Nuostatų reikalavimų. Minėtų nuostatų 32.1 punkte nustatyta, kad privataus miško savininkas turi teisę valdyti, naudoti miško valdą ir disponuoti ja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinės Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, toms teritorijoms nustatytų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (duomenų sistemoje) kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes. Minėto įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro (duomenų sistemos) duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“, 7 punkte Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kadastro nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Kadastre registruojami objektai, nurodyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Kadastro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad visi Kadastro duomenys yra vieši. Kadastro duomenis duomenų gavėjams Nuostatų nustatyta tvarka teikia Kadastro tvarkytojas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.3 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro reorganizavimo visi jame įregistruoti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis, į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini) 59 kvartalo 14 sklypą ir ta dalis tuo pačiu patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją BAST Rietavo miškai (LTPLU0010), kuriame yra saugoma miškų buveinė 9080 „Pelkėtų lapuočių miškai“. Kadastro duomenys įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl atsakovė privalėjo ir privalo vadovautis šiais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje taip pat kadastro duomenys neginčijami. Be to, kaip teisingai atsakovė nurodė, jog Buveinė apima ne visą ginčo teritoriją, todėl tuo atveju jei bus pateikta biržės atrėžimo medžiaga, kurioje kertamos biržės brėžinys neapims Buveinės teritorijos, leidimas kirsti mišką bus išduotas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų gavusi biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų, kurie numatytų galimybę kirsti miško dalį, kuri neapimtų Buveinės teritorijos.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad Vyriausybės įgaliota institucija iki šiol nėra priėmusi jokio teisės akto, kuriame būtų nustatyta bet kokia apsauga ar naudojimosi režimas teritorijose, įtrauktose į vietovių atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, kaip to reikalauja Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas ir 24¹ straipsnio 9 dalis. Ši nuostata iš esmės prieštarauja Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos įtvirtintam reguliavimui, kurios nuostatos iš esmės ir yra įgyvendinamos 2010 metais jas perkėlus į Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 4, 22, 24 ir 24¹ straipsnius.

Pasisakydama dėl šių pareiškėjos argumentų, susijusių su Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 13 dalies nuostatos savo esme yra dėl priemonės, kurios taikomos iki procedūros dėl teritorijos įtraukimo į Europos Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą pabaigos (išskirtiniais atvejais, kai Komisija nustato, kad Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 1 dalyje minimame sąraše nėra paminėta teritorija, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė rūšis, kuri, remiantis atitinkama ir patikima moksline informacija, yra svarbi to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės rūšies išlikimui, pradedamos dvišalės Komisijos ir atitinkamos valstybės narės konsultacijos, kad būtų galima palyginti abiejų šalių naudojamus mokslinių tyrimų duomenis, o Konsultacijų metu ir laukiant Tarybos sprendimo, nagrinėjamai teritorijai galioja 6 straipsnio 2 dalis (Direktyvos 92/43/EEB 5 straipsnio 1 ir 4 dalys)), o Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 5 dalis nustato, nuo kada jos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytos priemonės taikomos teritorijai, įtrauktai į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą. Direktyva 92/43/EEB valstybėms narėms nenustato įpareigojimų dėl priemonių, kurių pastarosios imasi iki teritorijos įtraukimo į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (ne Direktyvos 92/43/EEB 5 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu atveju), o pagrįstų argumentų, kodėl tokių priemonių nustatymas galėtų būti vertinamas kaip netinkamas Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimas, nėra: nesant tokios priemonės, tokioje, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju, situacijoje (nedraudžiant plyno kirtimo iki teritorijos įtraukimo į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą), Direktyvos 92/43/EEB tikslai nebūtų pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1559-624/2021).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovė analogiškose situacijose kitiems pareiškėjams vis tik išduoda leidimus vykdyti plynus kirtimus nepaisant to, kad kertamose teritorijose yra kartografuotos EB svarbos buveinės, pažymi, kad šie pareiškėjos teiginiai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jų nevertina ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl VAĮ 8 straipsnio nuostatų (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis), yra ne kartą konstatavęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Vertindama atsakovės, kaip viešojo administravimo organo, priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovės akte aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentuotai, aiškiai pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Antras pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo išduoti leidimą kirsti mišką yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl netenkinus reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas netenkintinas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį pareiškėjų prašymą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „S. G. F. L. UAB“ skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.