Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. L., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl 2008-01-21 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2007 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. rugpjūčio 31 d., apie 23 val. 50 min., viešoje vietoje, autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė pagaliu J. Š. į petį, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo šį nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, o nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų jokių neturi ir nereikalauja žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis J. Š. pats išprovokavo šį konfliktą ir tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojai E. M. bei T. J.. Prašo teismo atsižvelgti į tai, jog incidento metu dirbo kavinėje „Deizė“.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nuteistojo prašymas sušvelninti bausmę nepagrįstas. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nustatė teisingą bausmę.

Apylinkės teismas skirdamas bausmę S. L. atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), šešis kartus teistas, iš jų du kartus už chuliganizmą, ankstesni jo teistumai nepanaikinti ir neišnykę (b. l. 63-68), todėl, vadovaujantis BK 27 str., laikytinas recidyvistu. Naują nusikaltimą, už kurį teisiamas, S. L. padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis metų laikotarpyje buvo tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 178 str. (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba girto pasirodymas viešose vietose) (b. l. 70). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad incidento metu dirbo, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės charakterizuoja S. L. kaip asmenį, nenorintį pasitaisyti bei daryti išvadų iš ankstesnių teistumų. Kadangi ankstesnis nuteisimas bei taikytos bausmės nesulaikė S. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei BK 56 str., pirmosios instancijos teismasteisingai nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.

S. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, o nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų jokių neturi ir nereikalauja žalos atlyginimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, jog dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis nuoširdžiai galėjosi ir pripažino savo kaltę, atsiprašė nuketėjusiojo J. Š., teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia ir, nors nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paskyrė žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 284 str. 1 d., numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog nukentėjusysis pats išprovokavo tokius nuteistojo veiksmus ir tai gali patvirtinti liudytojai E. M. bei T. J.. BK 59 str. 1 d. 6 p. kaip kaip atasakomybę lengvinanti aplinkybė yra nurodytas nukentėjusiojo asmens provokuojantis ar rizikingas elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kolegija pažymi, kad provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Tiek apklausiamas teismo posėdžio metu (b. l. 102), tiek apeliaciniame skunde (b. l. 113) S. L. nurodė, kad jam paprašius J. Š. cigarečių, nukentėjusysis atsakė, kad „tokių cigarečių kokias jis duos, aš nerūkysiu“. Kolegijos nuomone toks nukentėjusiojo atsakymas nelaikytinas sąmoningu bandymu išprovokuoti S. L. nusikalsti prieš jį, nes jie nėra nei įžeidžiantys, nei smurtiniai, nei kitaip provokuojantys nuteistąjį ir nėra pagrindo pripažinti esant dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Pirmos instancijos teismas taip pat padarė visiškai pagrįstą išvada, kad nors nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, tačiau atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., nėra pagrindo, nes šiame straipsnyje numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas negali būti atleidžiamas. (BK 38 str. 2 d.).

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.