Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-291-1036/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
1-291-1036/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17921-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-291-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17921-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5.1
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajai A. G., kaltinamajam A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini). D. K. k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajonas, išsituokęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " darbininku, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 2012 m. lapkričio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 50 parų arešto bausme, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. balandžio 16 d., apie 12 val., bute, esančiame Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., D. K. k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilės), artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės A. G. atžvilgiu, t. y. vieną kartą pastūmė A. G., jai nukritus ant grindų, paėmė A. G. už plaukų du kartus galvą trenkė į grindis, po to du kartus koja spyrė į dešinį šoną tuo nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat jis 2016 m. gruodžio 25 d., apie 18.30 val., bute, esančiame Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., D. K. k., Aušros g. 3-4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2.20 promilės), žodinio konflikto metu sugriebė savo šeimos narę - sugyventinę A. G. abejomis rankomis už drabužių nukentėjusiosios žastų srityje, taip pritraukė nukentėjusiąją prie savęs ir vieną karta galva sudavė nukentėjusiajai į nosies sritį, tuo nukentėjusiajai A. G. padarė nosies nubrozdinimą su nosies kaulų lūžiu - nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko nukentėjusioji ilgai sirgo.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė (dėl pirmo epizodo), kad pas juos buvo atėjusi sugyventinės A. G. draugė, visi kartu gėrė sidrą. Sugyventinės draugė, kurios pavardės nežino, pavadino jį „zeku“, jis labai supyko. Prasidėjo konfliktas. Jo sugyventinė A. G. įsiterpė, tada jis ją pastūmė, nuo smūgio sugyventinė nukrito ant grindų. Daugiau nieko nepamena, bet jeigu sugyventinė sako, kad jis sudavė jai smūgius ir spyrė, tada taip ir buvo. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Blaivus būtų taip nepasielgęs. Per praėjusias Kalėdas (dėl antro epizodo) kartu su sugyventine A. G. vartojo alkoholinius gėrimus, daugiau namuose nieko nebuvo. Kilo konfliktas, barėsi, norėjo sugyventinę pastumti, tačiau paslydo ir galva trenkė sugyventinei į nosį. A. pradėjo bėgti kraujas. Su A. G. kartu gyvena jos namuose D. K. kaime, daugiau kaip tris metus. Gyvena kaip vyras ir žmona, kartu veda bendrą ūkį. Nukentėjusios atsiprašė, ji jam atleido. Civilinį ieškinį atlygino, policijos pareigūnams pateikė tai patvirtinantį kvitą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo. Kokia diena buvo jis neprisimena kai pas juos į namus atėjo sugyventinės A. G. draugė su motina, kurios namuose gėrė sidrą, o vėliau šampaną. Tada sugyventinės draugė pradėjo jį vadinti "dzeku", nors jis atliko 50 parų arešto bausmę prieš 3 metus. Jis pradėjo stumti sugyventinės draugę iš namų norėdamas išvaryti ir tarp jų atsistojo sugyventinė A.. Prasidėjo konfliktas, kurio metu jis prisimena tik tai, kad vieną kartą pastūmė savo sugyventinę A.. Nuo pastūmimo A. nugriuvo ant kambario grindų. Viso konflikto metu jo sugyventinė A. ir jos draugė puolė ant jo ir draskė nagais jo veidą. Dėl šio fakto nei sugyventinės Alinos, nei jos draugės atžvilgiu jis pareiškimo nerašė, nes pats buvo kaltas. Sugyventinės galvos trenkimo į grindis ir spyrių koja į dešinį šoną jis neprisimena, nes tuo metu jis buvo išgėręs, bet galimai tai galėjo būti, nes taip nurodė jo sugyventinė jis prašė vadovautis jos parodymais.Labai blogai jis pamena kas įvyko 2016-12-25 Vilniaus r., Nemenčinės sen., D. K. k., (duomenys neskelbtini) tarp jo ir sugyventinės A. G., nes jis buvo daug išgėręs. 2016-12-25 vakare kartu su A. G. kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo labai neblaivus, todėl apie įvykį atsimena mažai. Atsimena, kad tarp jo ir A. G. kilo konfliktas, tačiau dėl ko jis kilo neprisimena. Konflikto metu jie buvo su A. G. antrame buto aukšte, koridoriuje, prie laiptų. Ji jį pastūmė (galbūt netyčia abipusio apsistumdymo metu). Ar jis nukrito ar ne, galimai užsigavo alkūnę, bet tiksliai neprisimena. Atsimena, kad po to kažkaip atsirado A. G. vaiko Radislavo miegamajame kambaryje. Ten jis su A. G. vėl apsistumdė (vienas kitą stumdė abu tuo pat metu). Ar vaikas tuo metu buvo šalia jų konflikto metu jis nepamena. Dabar prisiminė, kad jis pritraukė sugyventinę prie savęs ir vieną smūgį sudavė jai galva į veidą, galimai į nosį. Jai bėgo kraujas. Jis pamatė kraujo žymes ant jo pilkos spalvos sportinio megztinio, kurį jis buvo apsivilkęs. Prisimena, kad jam pačiam iš nosies nekraujavo, todėl kraujas ant minėto megztinio negalėjo būti jo. Jis galėjo būti tik A. G.. Daugiau jis nieko neprisimena. Prisimena tik tai, kad po to jis atsidūrė policijos komisariate. Daugiau dėl įvykio nieko nurodyti negali. Dėl abiejų įvykių jis nuoširdžiai gailisi. Jis sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Pažadėjo niekada taip nedaryti. Ligonių kasai žalą atlygino, pateikė čekį. Sumokėjo A. G., nes jis jai davė pinigus dėlto , kad to, kad negalėjo sumokėti dėl darbo. Jeigu yra galimybė prašė užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu (t. I, b. l. 152-153).

Paskelbus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A.. S. parodė, kad jo parodymai tyrimo metu užfiksuoti teisingai, teismas gali jais vadovautis.

Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis davė teisingus parodymus. Ji jautė fizinį skausmą, kai A. S. jos atžvilgiu smurtavo balandžio mėnesį. Po šių įvykių kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Su kaltinamuoju bendrai gyvena 3 metus, su juo ji sieja savo ateitį. Kaltinamasis po įvykio pasikeitęs, negeria, rūpinasi šeima, tvarkosi namuose, dėl savo elgesio padarė išvadas.

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str., tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Dėl 2016 m. balandžio 16 d. epizodo

Nukentėjusioji A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl 2016 m. balandžio 16 d. epizodo parodė, kad ji neprisimena kokią dieną ji su savo drauge sėdėjo savo namuose ir gėrė šampaną. Tada namo grįžo neblaivus sugyventinis A. S.. Pamatęs, kad sugyventinė vartojo alkoholinį gėrimą jis supyko, nes pastaroji visai negeria. Tarp sugyventinių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ją sugyventinis vieną kartą pastūmė. Nuo pastūmimo ji nugriuvo ant grindų, o sugyventinis paėmęs ją už plaukų du kartus galva trenkė į grindis ir du kartus spyrė koja į dešinį šoną. Tikslaus smūgių skaičiaus ji neatsimena, nes ji buvo šoke. Pareiškime ji galėjo nurodyti klaidingą smūgių skaičių. Po įvykio dėl medikų pagalbos ji nesikreipė, nes jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, buvo sukeltas tik fizinis skausmas (t. 1, b. l. 35-36).

Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės raitojo būrio vyriausioji patrulė M. K. 2016-04-16 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad A. G. sugyventinis S. A. griebė už galvos, trenkė kelis kartusį grindis; kelis kartus spyrė į pilvą. Grafoje smurtą nurodantys požymiai nurodyta, kad A. G. galvos srityje patinę, nes daužė galvą į žemę (grindis); skausminga, nes laikė galvą palietus; pilvas skausmingas; pradrėksta prie nosies; pradrėksta prie lūpos. G. buvo susijaudinusi, verkė, drebėjo iš susijaudinimo. Aplinka, kurioje vyko konfliktas buvo netvarkinga. Ant žemės mėtėsi sudaužyti indai, iš durų buvo subyrėję stiklai. A. S. kalbėjo nerišliai, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas (t. I, b. l. 18-20).

2016-04-16 pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016-04-16 apie 12.00 val. A. G. sugyventinis A. S., gim. 1969-04-29, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2016-04-16 apie 12 val. ją griebė už galvos, apie 5 kartus spardė kojomis (t. I, b. l. 16).

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas esantis Aušros g. 3-4, D. K. kaimas, Nemenčinės sen., Vilniaus rajonas (t. I, b. l. 24-31).

2016 m. balandžio 16 d., 14 val. 25 min., įtariamajam A. S. nustatytas 2,19 promilių girtumas. (t. I, b. l. 39-40).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, 2016 m. balandžio 12 d. apie 12 val., panaudodamas fizinį smurtą – pastumdamas, sugriebdamas už plaukų, trenkdamas galvą į grindis ir spirdamas kojomis į dešinį nukentėjusios šoną, sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. S. teisme prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojų duoti parodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straispsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2016 m. gruodžio 25 d. epizodo

Nukentėjusioji A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 25 d., apie 17 val., šventė Kalėdas. Ji su A. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji gėrė 6 laipsnių stiprumo sidrą. Ji išgėrė 0,5 litro. A. išgėrė apie 200 gramų degtinės ir 0,5 l 6 laipsnių sidro. Apie 18.30 val. tarp jos ir A. S. kilo konfliktas dėl jos sūnaus negrįžimo laiku. Jie pergyveno kur jis. Konfliktas vyko namo antrame aukšte, miegamajame. Ji užstojo sūnų.. Tuo metu kai jie barėsi sūnus buvo miegamajame, bet po to išėjo. T. A. priėjo prie jos, griebė už drabužių abejomis rankomis jos žastų srityje, pritraukė prie savęs ir vieną kartą galva sudavė jai į nosies sritį. Smūgio sūnus nematė, nes tuo metu ji su A.buvo dviese miegamajame. Sūnus buvo išėjęs. Jai skaudėjo ir iš nosies smarkiai bėgo kraujas. Tada ji nuėjo į sūnaus kambarį bei iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri jį išvežė į lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo bei išleido į namus. Dėl šio įvykio ji nuostolių nepatyrė, civilinio ieškinio neteiks. Ji atleido A. S., bet mano, kad su juo kurį laiką negyvens (t. I, b. l. 119).

2016 m. gruodžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės S. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d., apie 18 val. 51 min., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., D. K. k.,, (duomenys neskelbtini) pranešėjos A. G. sugyventinis smurtauja. A. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu į galvą, į nosį. Smurtautojas plūdo pranešėją necenzūriniais žodžiais. namuose ant grindų buvo raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Moteriai stipriai kraujavo nosis. Namuose smurtą matė pranešėjos mažametis sūnus R. P., gim. 2007-02-28. Abu buvo išsigandę. vaikas verkė. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Grafoje smurtą galintus rodyti požymiai užfiksuotas smūgis į galvą, į nosį. Smurtu įtariamas asmuo nieko neaiškino (t. I, b. l. 90-91).

Šalies argumentai

2016 m. gruodžio 25 d. A. G. pareiškime nurodė, kad 2016-12-25 jos sugyventinis, būdamas neblaivus, su galva trenkė jai į nosį. Tai matė jos mažametis vaikas R. P., gim. 2007-02-28 (t. I, b. l. 92).

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., D. K. k., (duomenys neskelbtini).Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos rausvos dėmės, panašios į kraują, nufotografuota nukentėjusioji, ant kurios akivaizdžiai matyti smurto požymiai (t. I, b. l. 98-101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1490/2017 (01) nustatyta, kad remiantis A. G., gim. 1970 m. medicinos dokumentų duomenimis, įvykio metu A. G. buvo padarytas nosies nubrozdinimas su nosies kaulų lūžiu paveikus nosį kietu buku daiktu paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninę ( 2016-12-25) vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo atsirasti smūgiuojant galva. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų (t. I, b. l. 123).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas A. S. megztinis (t. I, b. l. 140), kuris buvo apžiūrėtas daiktų apžiūros metu (t. I, b. l. 142-143).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis galva sudavė nukentėjusiajai į nosį, dėl ko lūžo nosies kaulai, taip nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. S. teisme prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, nukentėjusios duoti parodymai, specialisto išvada. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 str. pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Nors kaltinamas ir nukentėjusioji nėra sudarę santuokos, tačiau bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad jie kartu gyvena tris metus, veda bendrą ūkį, patys savo santykius vertina kaip vyro ir žmonos (sutuoktinių). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, pagal teismo nustatytas aplinkybes (emocinį nukentėjusios ir kaltinamojo ryšį, jų išreikštą valią toliau tęsti bendrą gyvenimą) nukentėjusiojo A. G. laikytina kaltinamojo A. S. šeimos nariu.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę A. G. ir nesunkiai ją sužalojo, t. y. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamais nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo principus, numatytus BK 54 straipsnyje, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, į nusikaltimų padarymo aplinkybes, į tai, kad fizinis skausmas sukeltas ir nesunkiai sutrikdyta sveikata šeimos nariui. Teismas pažymi, kad kaltinamais yra praeityje teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio veikos padarymą. Kartu teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: kaltinamasis dirba, nukentėjusios teigimu pakeitė savo gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio rūpinasi šeima, gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinus nurodytas aplinkybes jam skirtina sankcijoje už inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytos bausmės -pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, areštas, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimas, jų dydį parenkant ženkliai mažesnį nei numatytas vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl BK 64¹ straipsnio pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktuose numatytus įpareigojimus - visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palinkti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinam sulaikyme nuo 2016 m. balandžio 16 iki 2016 m. balandžio 18 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 29,78 eurų turtinei žalai atlyginti. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. geranoriškai atlygino padarytą turtinę žalą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. b.l. 110, 111), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d., 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. S. (A. S.) paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. (A. S.) paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2016 m. balandžio 16 iki 2016 m. balandžio 18 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. (A. S.) palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas