Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 18 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 metų.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistojo A. L. skundas atmestas. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas, kadangi nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis A. L. skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog jis neturi teisės į lygtinį paleidimą, kai likusi neatlikta bausmės dalis yra vos 4 mėnesiai. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas visiškai nesivadovavo sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, teismų praktika bei apsiribojo mechanišku teisės normų taikymu, ir ankstesnių teismo sprendimų perrašymu. Taip pat tvirtina, kad apylinkės teismas neįvertino to, jog jis lygtinio paleidimo sąlygas įvykdė dar 2020 m. Aukštesniojo teismo prašo atsižvelgti į tai, kad bausmę (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose atlieka jau 2 metus, nuobaudų neturi, įvykdė komisijos pateiktas rekomendacijas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis neturi galimybės sumažinti kriminogeninio veiksnio, susijusio su padaryto nusikaltimo sunkumu (BK 129 straipsnis).

6. Atsiliepimų į nuteistojo A. L. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, joje išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės nuteistajam A. L., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Tai, kad nuteistasis A. L. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas yra neteisingas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų.

9. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

10. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. L. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o prieiti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo A. L. skunde nebuvo pateikta. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

11. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad A. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus kriterijus: paskirtos bausmės pradžia – 2006 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 11 d., jis bylos duomenimis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. rugsėjo 11 d. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tačiau visais atvejais vertinant, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis prieinama išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nenustatė egzistuojant materialiojo pagrindo taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys taip pat nenustatė, jog jis jau gali toliau atlikti bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, jog atlikus vėliausią nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tokia išliko nuo pat pirminio nuteistojo vertinimo. Kadangi nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi apylinkės teismas teisingai sprendė, kad A. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, kad būtų pagrįstai manoma, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

13. Kaip matyti, nuteistasis A. L. Komisijai buvo pristatomas septintą kartą. Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, jis tik iš dalies vykdė ankstesniu Komisijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu jam pateiktas rekomendacijas, kadangi 2024 m. sausio 29 d. padarė administracinį nusižengimą. Tačiau, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla – pokyčiai stebimi išsilavinimo, mokymosi ir galimybės išsilavinti, lėšų tvarkymo, ryšių, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. Nustatyta ir tai, kad iki perkėlimo į pusiaukelės namus bausmę nuteistasis A. L. atliko lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse jis 8 kartus skatintas, paskutinį kartą – 2023 m. balandžio 27 d. Nuteistasis nuo 2023 m. liepos 11 d. perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus.

14. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 25 d. Socialinio tyrimo išvada (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), asmens bylos Nr. 3921 duomenys bei baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. L. iš viso teistas 3 kartus, pirmą kartą nusikalto būdamas 19 metų amžiaus, šiuo metu atlieka bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą labai sunkaus nusikaltimo padarymą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas), nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, praeityje teistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, pripažintas pavojingu recidyvistu, kadangi turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą (žmogžudystė), padarė naują labai sunkų nusikaltimą (žmogžudystę). Visos nusikalstamos veikos padarytos esant neblaiviam ir, jo nuomone, tai turėjo įtakos jo elgesiui (be to, neblaivumo atvejis fiksuotas ir pusiaukelės namuose), stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, nuteistajam būdingas smurtinis nusikaltimų modelis (smurto atvejis taip pat fiksuotas ir įkalinimo įstaigoje). Nors nuteistasis akcentuoja, jog lygtinio paleidimo terminas būtų vos 4 mėnesiai, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam A. L. jau buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 13 dienų (2001 m.) ir, praėjus 3 metams po šio termino, jis padarė 2 naujas nusikalstamas veikas, taip pat bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams 6 mėnesiams (2005 m.), kurio metu jis vėl nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimą. Tokie bylos duomenys patvirtina, jog būdamas laisvėje nuteistasis tinkamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nesugebėdavo, nepasimokydavo iš ankstesnių savo klaidų, nepaisant jo atžvilgiu taikytų švelnesnių poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą bei susikurti socialiai priimtiną elgesį skatinančią aplinką. Tuo tarpu nuteistojo A. L. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuoseklia teigiama dinamika taip pat nepasižymi. Pateikti duomenys patvirtina, jog laisvės atėmimo vietoje A. L. ne kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarką – iš viso net 234 kartus baustas drausmine tvarka, dažniausiai nuobaudos buvo skiriamos dėl atsisakymo gyventi būryje. Bylos duomenys patvirtina, kad įkalinimo laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis iš esmės charakterizuojamas neigiamai, kaip nenorintis vykdyti nurodymų, galintis būti grubus – fiksuoti grasinimai, siautėjimas kameroje, smurto prieš kitą nuteistąjį panaudojimas, bado akcijos siekiant savo tikslų. Tuo tarpu pusiaukelės namuose jo elgesys taip ir toliau nėra vien teigiamas – 2023 m. m. rugpjūčio 2 d. nuteistajam nustatytas neblaivumas (0,27 promilės), jam ir toliau būdingas socialinis atsiskyrimas, stebimas dviprasmiškas požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą bei įstaigos darbuotojus: nuteistasis vis apeliuoja į tai, kad darbuotojai ar pareigūnai netinkamai dirba, neužtikrina bei nepatenkina jo poreikių, taip pat nuteistasis išreiškia neigiamas nuostatas Lietuvos valstybės atžvilgiu. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad galiojančių drausminių nuobaudų neturi, visgi jis vis dar turi galiojančią administracinę nuobaudą – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-644-2024 A. L. buvo nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2024 m. sausio 29 d. 16.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes-Benz A160, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, automobilis nebuvo įregistruotas (perregistruotas) įstatymo nustatyta tvarka. Šia neteisėta veika A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 226 punktuose numatytus reikalavimus. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad bausmės vykdymo metu vis dar pasitaiko nuteistojo nedrausmingo elgesio apraiškų, o kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo atsainų požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis taip pat vis dar negeba prisitaikyti prie esamų reikalavimų ir bausmės vykdymo sąlygų, bei tai gali turėti įtakos jo integracijai į visuomenę.

15. Be to, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo turima darbinė motyvacija, finansiniai įsipareigojimai bei lėšų paskirstymo įgūdžiai vis dar gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Nors nuteistojo požiūris į darbą iš esmės yra teigiamas, tačiau stebimas išrankus požiūris darbo pobūdžiui, jo darbinė patirtis itin trumpa, pastovių pajamų nuteistasis iš esmės niekada neturėjo, o įsiskolinimai dėl nesumokėto išlaikymo vaikams siekia apie 4000 Eur. Nors nuteistasis tvirtino, kad planuoja įsidarbinti konkrečioje įmonėje, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nuteistasis taip pat iki šiol stokoja savikritiškumo bei empatijos aplinkinių atžvilgiu, dalį atsakomybės siekia perkelti kitiems, negeba nuosekliai ir kryptingai siekti išsikeltų tikslų, be to, praeityje turėjo depresijos diagnozę ir dėl to 2012-2022 m. vartojo paskirtus vaistus. Nuteistojo elgesys pusiaukelės namuose patvirtina ir tai, kad jis vis dar negeba nuosekliai ir kryptingai siekti išsikeltų tikslų. Tuo tarpu vien skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neleidžia eliminuoti prielaidos dėl nuteistojo polinkio pakartotinai nusikalsti. Dėl šių priežasčių nuteistajam tikslinga ir toliau dalyvauti resocializacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant pakeisti savo elgesį tinkama linkme.

16. Iš tiesų, nuteistajam A. L. nustatytas statinis kriminogeninis veiksnys, kurio sumažinti nėra galimybės (kriminalinė istorija). Tačiau jam taip pat nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (praeityje buvusios tarpasmeninių santykių problemos; praeityje stebėtas įsitraukimas į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimas, elgesio struktūros stoka; praeityje būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, išliekanti atkryčio tikimybė bei smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; polinkis koncentruotis į išorines problemas, visapusiško probleminių sričių identifikavimo bei gebėjimo numatyti galimas pasekmes stoka), kuriuos sumažinti vis dar galima. Be to, nustatyti ir du apsauginiai veiksmai – tikėjimas Dievu bei motyvacija ateityje nebevartoti alkoholio. Dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jie, padedant apsauginiams veiksniams, ne tik gali, bet ir privalo būti toliau koreguojami atliekant bausmę. Pažymima, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, aukštesniojo teismo vertinimu, teisinio pagrindo nėra.

17. Atsižvelgdamas visas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis jau padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.