Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-160-318/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
1S-160-318/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Regina Pocienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-160-318/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.6, 1.1.7.4; 2.5.19
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. (A. D.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas bausmę vykdančios institucijos teikimas pakeisti nuteistajam A. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 6 straipsnyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnyje, 105 straipsnio 2, 8, 12 punktuose, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, apėmimo būdu subendrinus už nurodytus nusikaltimus paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, su dalies turto konfiskavimu.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 6 d. išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo išvadą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. birželio 16 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtų A. D. byloje, panaikinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir priėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą pagal minėtą išvadą.

4. A. D. bausmė pradėta vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo pateiktas nuteistojo A. D. malonės prašymas, kuris buvo netenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino Lukiškių TI-K administracijos teikimą ir A. D. iš Lukiškių TI-K perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, tolesnės bausmės atlikimui.

6. 2017 m. rugsėjo 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi A. D. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gražintas atgal į Lukiškių TI-K, tolesnės bausmės atlikimui.

7. Vykdant Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, nuteistasis A. D. 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, o 2019 m. kovo 28 d. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antro sektoriaus – į Šiaulių TI.

8. Šiaulių apygardos teisme 2019 m. gruodžio 20 d. gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas nuteistajam A. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą (toliau – Teikimas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs BK 51 straipsnyje bei Teikime nurodytas aplinkybes ir kriterijus, aktualius sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi Teikimo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad A. D. šiuo metu nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. A. D. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kas jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

III. Skundo argumentai

10. Skunde nuteistasis A. D., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi, prašo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.

10.1. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bylos medžiagą, jo asmens bylą, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, dėl kurių A. D. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, nors nuteistasis posėdžio metu supažindino teisėjų kolegiją su 2006 m. liepos 4 d. Generalinės prokuratūros išvada dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Nuteistasis, pateikdamas šią išvadą, norėjo pagrįsti, kodėl jis nepripažįsta savo kaltės bei paskatinti teisėjų kolegiją įdėmiau ir objektyviai įvertinti bylos medžiagą. A. D. neigia gavęs drausminę nuobaudą už fizinį kontaktą su kitu nuteistuoju.

10.2. Nuteistasis teigia, jog jis apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis vien tik narkomano V. V. parodymais bei neteisingai išverstais iš rusų kalbos dviejų liudytojų – V. V. sesers ir M. N. parodymais. Nuteistasis A. D. neigia padaręs nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas. Pasak apelianto, iš Generalinės prokuratūros išvados dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių matyti, kad A. D. negalėjo padaryti nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nes tą dieną nebuvo įvykio vietoje, o ir nužudytasis tą dieną dar buvo gyvas. Nuteistasis nurodo, kad 1993 m. Baltarusijos Respublikoje už bandymą duoti kyšį buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant bendro režimo kolonijoje, 1994 m. buvo lygtinai paleistas. Nuteistasis A. D. neigia turėjęs ryšius su nusikalstamu pasauliu, tvirtina, kad iki suėmimo gyveno su šeima

10.3. Apeliantas nurodo, kad 1978 m. baigė (duomenys neskelbiami), 1978-1981 m. tarnavo (duomenys neskelbiami) laivyne, 1983 m. įstojo į (duomenys neskelbiami) universitetą, 1986 m. išėjo akademinių atostogų ir dėl darbo pobūdžio, nes reikėjo daug važinėti į kitas šalis, mokslų nebaigė. Iki sulaikymo dirbo, butuose darė remontus.

10.4. A. D., gavęs nutartį jį suimti, suprato, jog bus sunku įrodyti savo nekaltumą, todėl bandė nusižudyti, tačiau jį išgelbėjo. Kol vyko tyrimas, nuteistasis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Teismas A. D. bylą išnagrinėjo greitai, per 5 valandas, neapklausęs teisme nei vieno liudytojo, byloje nebuvo pateikta nei vieno tiesioginio A. D. kaltės įrodymo. Jis iš karto pradėjo dirbti: iš kojinių supynė tinklą ir kt., tačiau visi jo darbai pareigūnų buvo sunaikinti. Dėl to jis pradėjo rašyti prašymus, kad jam būtų leista oficialiai dirbti, mokytis, skambinti telefonu. Tokie jo veiksmai nepatiko pareigūnams, nes, jų įsitikinimu, A. D. skatina kitus nuteistuosius nepaklusti. Nuteistasis A. D. pirmą drausminę nuobaudą gavo tik 2001 metais, per visą įkalinimo laikotarpį jam paskyrė 40 drausminių nuobaudų, iš kurių 34 buvo paskirtos nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. 15 kartų buvo nubaustas karceriu, 5 kartus buvo perkeltas į drausminę grupę, 4 kartus buvo baustas už pareigūnų užpuolimą, 8 kartus už surogato gaminimą (turėjimą). Anot apelianto, visi šie pažeidimai buvo sufabrikuoti.

10.5. Nuteistasis teigia, kad jis buvo skatintas mažiausiai 12 kartų, 2 metus nemokamai dirbo dailės studijoje, nuteistojo darbai dalyvavo tarptautiniuose kalinių meno dirbinių parodose, už tai A. D. buvo skatintas. Nuteistasis turi virš dešimties padėkos raštų už mezginius ir nėrinius, skirtus vaikų paramos fondams, „(duomenys neskelbiami)“, „(duomenys neskelbiami)“ ir t. t. Nuo 2010 metų nuteistasis dalyvavo visuose Lukiškių TI-K administracijos rengtuose kursuose, renginiuose. A. D. buvo šachmatų, šaškių, stalo teniso čempionas, tinklinio varžybų antros vietos laimėtojas. Nuteistajam buvo suteikta virš dešimties papildomų pasimatymų be apsaugos su šeimos nariais.

10.6. Pasak apelianto, nuteistasis A. D. šiuo metu yra neteisėtai kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nežmoniškomis sąlygomis, jam nesuteikiama galimybė dirbti mokamą darbą, gauna 3,90 eurų išmoką (atskaičius mokesčius už elektrą lieka 2,50 eurai), dėl ko nuteistasis negali normaliai bendrauti su artimaisiais, neturi piniginių lėšų nusipirkti telefono kortelę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, teismo posėdyje išklausęs nuteistojo paaiškinimus, prokuroro ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovės pasisakymus, teisingai išsprendė klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės A. D. pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų šių įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą A. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. Byloje nustatyta, kad A. D. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1997 m. liepos 17 d. ir yra atlikęs 23 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (asmens byla, t. 5, b. l. 158). Tačiau vien šio pagrindo buvimas neleidžia nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį A. D. 5 kartus skatintas, atlikdamas bausmę dalyvavo ir dalyvauja įvairiuose renginiuose, programose, priemonėse: resocializacijos, laisvalaikio užimtumo, narkomanijos ir ŽIV prevencijos, savižudybių prevencijos, kopiuterinio raštingumo, lanko „Biblijos“ grupę, susitinka su kataliku kunigu, lanko socialinių mokslų (psichologijos) daktaro A. J. grupinius užsiėmimus, šachmatų būrelį, anglų kalbos užsiėmimus ir kt. (t. 8, b. l. 43, asmens byla, t. 5, b. l. 116). Aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai.

15. Teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad byloje yra duomenų ir apie tai, jog per bausmės atlikimo laiką A. D. ne visą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas teigiamai ir laikėsi bausmės atlikimo vietoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tiek iš Teikimo, tiek iš byloje esančių A. D. charakteristikų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai, nurodoma, jog jis pripažįsta subkultūros egzistavimą ir, nors jos netoleruoja, tačiau tai turi įtakos jo elgesiui, nuteistasis emoconaliai reaguoja į gyvenimo įvykius, nepalankiose situcijose būna konfliktiškas, vyrauja daugiau negatyvių emocijų negu pozityvių, linkęs konfliktuoti su administracijos atstovais, nuolat iškreipia faktus bei kaltina įstaigos administraciją (asmens byla, t. 5, 2 dalis, b. l. 1, 31, 92, 93, 116). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Psichologinės tarnybos 2015 m. gegužės 9 d. Išvados dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus (toliau – Išvada) taip pat matyti, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau esant stipriam poreikiui įrodinėti savo teises, poziciją bei grįžimas į tą pačią aplinką, neturėjimas asmeninės paramos, destruktyvaus ir smurtinio elgesio tikimybė gali būtu aukšta (asmens byla, t. 5, 2 dalis, b. l. 117). Tai, kad A. D. linkęs nepaisyti nustatytų bausmės atlikimo vietos elgesio taisyklių, konfliktuoti, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jo padarytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Bylos duomenimis, nuteistasis yra 41 kartą baustas už nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus (reikalavimų nevykdymas, surogato turėjimas, draudžiamų daiktų turėjimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, įstaigos turto gadinimas, įstaigos tvarkos nesilaikymas ir pan.). A. D., atlikdamas bausmę, padarė du drausmės pažeidimus (2019 m. gegužės 21 d. turėjo skysčio turinčio alkoholio kvapo, dėl ko svarstytas Drausmės komisijos posėdyje; 2020 m. kovo 10 d. dėl pareigūno reikalavimų nevykdymo atidengti naktinį apšvietimą, skirtas papeikimas) (t. 8, b. l. 43, asmens byla, t. 6, 2 dalis, b. l. 11).

16. Nors pagal 2020 m. kovo 26 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei ketveriems metams po Išvados surašymo, naudojant OASys metodiką, atliktą nuteistojo A. D. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu įvertinta kaip žema (40 balų, iš kurių 8 balus sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir nuteistasis negali jų sumažinti; kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali koreguoti, sudaro net 32 balus), tačiau vien ši aplinkybė teisėjų kolegijai savaime nesudaro pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju, nepaisant to, kad A. D. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, atsižvelgus į bylos duomenų visumą, negalima išvada, jog jo pavojingumas visuomenei maksimaliai yra sumažėjęs. Šią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina tai, kad A. D. yra nuteistas už labai sunkius nusikaltimus kitų žmonių gyvybei kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamąjį ginklą. Nusikaltimų metu jo nusikalstami veiksmai buvo itin aktyvūs. A. D. iš linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitos buvo išbrauktas tik 2011 m. rugsėjo 6 d.; ne kartą iš paprastos grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, baustas griežčiausiomis nuobaudomis (15 parų karceriu), tačiau išvadų nedarė ir toliau pažeidinėjo nustatytą tvarką (asmens byla, t. 4, b. l. 72, 153, 176). Be to, nuteistasis iki šiol savo padarytų nusikaltimų, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei, nepripažįsta ir teigia, kad yra nekaltas, nors jo kaltė įrodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutartis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, asmens bylą, t. 1, b. l. 23–27, 28–30, 38–39). Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad A. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis aktas negali būti revizuojamas ir nuteistasis nebegali ginčyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų faktų. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą). Taigi baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ar kvestionuojamas nagrinėjant nuteistojo A. D. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas bausmę vykdančios institucijos teikimas pakeisti nuteistajam A. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.

17. Taigi, aptartų duomenų visuma leidžia teigti, kad nors stebimas nuteistojo elgesio keitimasis per paskutiniuosius ketverius-penkerius, tačiau šį laikotarpį lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu – 23 metais – ir nuteistojo elgesiu per jį, pagal BK 51 straipsnio 2 dalį nesuteikia pagrindo A. D. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme. A. D. vis dar išlieka emocionalus, nepalankiose situacijose būna konfliktiškas, agresyvus, stokoja savitvardos, yra linkęs toleruoti kriminalinę subkultūrą, atsakydamas į klausimus dėl jo nusikalstamo elgesio priežasčių, nurodo socialiai pageidajamus atsakymus, kadangi pats save laiko neteisingai baudžiamu (t. 8, b. l. 41–44).

18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ištirtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog konkrečiu atveju esamoje bausmės vykdymo stadijoje pakeitus nuteistajam A. D. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai. Todėl apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Regina PocienėErnesta MontvidienėLinas Žukauskas