- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-950-86-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Sigita Vainauskienė
- Nuteistasis
- V.
- Nukentėjusysis
- A.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
Pranešėjas Zenonas Birštonas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 950/2010
Teisėjas Artūras Pažarskis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.; 1.2.25.4.1., 2.1.14.; 2.1.15.1.2.
2010 m. spalio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda. Nustatytas keturių mėnesių terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą.
Iš V. S. priteista 6547,20 litų neturtiniai žalai A. Š. atlyginti ir 847 litai turėtoms jos atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad 2009m. lapkričio 12 d., apie 17.19 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mitsubishi Lancer, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir sukdamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje į kairę, buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio pėsčiajai A. Š. , kertančiai jo važiavimo krypties eismo juostą, partrenkė pėščiąją, dėl to pėščiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, bei sumažinti priteisto ieškinio sumą ir atstovavimo išlaidas. Skunde nuteistasis nurodo, jog turi išlaikyti šeimą, mažamečius vaikus. Jo uždarbis mažas, todėl priteistos sumos nuteistajam atrodo žymiai per didelės.
Be to, jo manymu, nukentėjusioji pati elgėsi neatsakingai, neįsitikinusi savo saugumu, žengė į važiuojamąją kelio dalį. Todėl V. S. mano, kad dalis autoįvykio kaltės tenka ir nukentėjusiajai A. Š. .
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
V. S. nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, ji tinkamai kvalifikuota, paskirta bausmė nėra per griežta, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręstas teisingai.
Nuteistasis V. S. nepagrįstai teigia, kad dėl įvykusio eismo įvykio iš dalies yra atsakinga ir pati nukentėjusioji. Iš skundžiamu nuosprendžiu nustatytų eismo įvykio aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji A. Š. per kelią ėjo degant jai eismą leidžiančiam, žaliam šviesoforo signalui. Jos veiksmuose nenustyti KET pažeidimai. Tuo tarpu nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad V. S. nesilaikė KET 162 punkte numatyto reikalavimo, jog, sukant sankryžoje į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, ir, sankryžoje pusukęs į kairę, partrenkė jo važiavimo krypties eismo juostą kertančią A. Š. , dėl ko pastarajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo, kad ne nukentėjusiosios A. Š. veiksmai, o būtent nuteistojo neatidus, neatsargus, pažeidžiant KET reikalavimus transporto priemonės vairavimas buvo sąlyga kilti eismo įvykiui bei tiesioginė priežastis atsiradusiems padariniams - nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui. Priešingi nuteistojo aiškinimai yra niekuo nepagrįsti, jie atmetami.
Nuteistajam V. S. paskirta tinkama bausmė, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą. V. S. vedęs, augina mažamečius vaikus, dirba, gauna pajamų, išlaiko šeimą. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas V. S. pagrįstai skyrė baudą, jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį nei LR BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas šios bausmės vidurkis. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę. Paskirtos bausmės keisti ar dar labiau švelninti nėra pagrindo.
V. S. nepagrįstai nesutinka su priteista neturtine žala – 6547,20 Lt. Pagal CK 250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į šiuos kriterijus, vertinti jų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. Š. sveikata, jai buvo padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Jai buvo atlikta operacija. Vėliau gydymas tęsėsi ilgą laiką, ji jautė sužaloto sąnario skausmus, kelio tinimą. Ilgą laiką ji buvo nedarbinga, jos galimybės savarankiškai judėti buvo apribotos. Šios aplinkybės rodo, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus. Buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus gyvenimas, galimybė bendrauti su aplinkiniais, dirbti. Iš kitos pusės teismas atsižvelgė ir į V. S. turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, gauna pajamas, gyvena nuosavame bute, vienas išlaiko šeimą, į tai, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatė teisingą neturtinės žalos kompensaciją – 10 000 Lt, kurios dalį – 6547,20 Lt, priteisė iš nuteistojo V. S. .
Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė nukentėjusiosios A. Š. turėtas atstovavimo išlaidas – 847 Lt. Byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys su visais būtinais priedais. Civilinį ieškinį paruošė nukentėjusiosios pasirinktas advokatas, kuris taip pat atstovavo A. Š. interesus, nagrinėjant bylą teisme. Priteista suma yra teisinga.
Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Vien tai, kad nuteistasis vienintelis šeimoje dirba, gauna, kaip jis pats teigia, mažas pajamas, išlaiko šeimos narius, nėra pagrindas sumažinti paskirtą bausmę ar priteistą civilinį ieškinį. Tai prieštarautų teisingumo principui. Todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.