- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-1368-265/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- R. G., I. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir I. V. ieškinį atsakovui S. D. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų bei atsakovo priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir sutarties dalinio panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, sodininkų bendrija ,,Gružeikiai“, Klaipėdos miesto 7 notarų biuro notarė V. J. M., A. J., R. M. K., G. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti iš ieškovų sklypo metalinį garažą ir išardyti jame nutiestą vielinę tvorą. Ieškovai nurodė, kad jiems asmeninės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas ir 0,0851 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui S. D. priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atitvertas vieline tvora. Tvorą atsakovas užsitvėrė ieškovams priklausančiame žemės sklype 230 cm atstumu nuo riboženklio, neteisėtai padidindamas savo sklypą. Be to, atsakovas pastatė metalinį garažą ant ieškovams priklausančio sklypo. Nuo garažo kraštinės sienos iki riboženklio yra 330 cm atstumas. Ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos 2007-11-28 kadastro žemėlapyje.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovo S. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, turinčio 784 kv. m. ploto, ribas, pažymėtas plane geltona spalva pagal 2011-06-20 G. M. paslaugų įmonės 2011-06-20 parengtą žemės sklypo planą, sklypo ribų koordinatės taškuose. Be to, prašė iš dalies panaikinti 2008-08-08 sutartį, notarinio registro Nr. MV7-13605, pagal kurią ieškovai R. G. ir I. V. iš R. K. įsigijo 0,0851 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad pagal šią sutartį ieškovai R. G. ir I. V. įsigijo iš R. K. 0,0786 ha ploto žemės sklypą. Atsakovas patvirtino, kad tvorą, esančią tarp jo ir ieškovų žemės sklypo, yra pastatęs nuo pat žemės sklypo įsigijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-09-23 sprendimu atmetė ieškovų S. D. ir (jo sutuoktinės) Romutės O. T. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. V. bei tretiesiems asmenims R. G., I. V., sodininkų bendrijai „Gružeikiai“ ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, kuriuo buvo prašoma panaikinti A. V. IĮ nustatytus ir 2007-11-28 VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruotus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis nuo jų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos bei pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-11-16 įsakymą Nr. 4-6727-(13). Klaipėdos apygardos teismas2011-06-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir dėl to sprendė, kad R. G. ir I. V. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, sklypo konfigūracija, plotas bei ribos atitinka pirminius žemės sklypų suformavimo dokumentus ir nėra teisinio pagrindo iš naujo nustatyti atsakovo žemės sklypo ribas pagal atsakovo parengtą projektą. Be to, teismas, vadovaudamasis A. V. individualios įmonės paruošta skaitmenine topografine nuotrauka konstatavo, jog atsakovo faktiškai užimtas ir naudojamas žemės plotas sudaro 920 kv. m. Atsakovas savavališkai yra užėmęs 67 kv. m. ieškovams priklausančio žemės sklypo. Dėl to teismas, vadovaudamasis LR CK 4.95 straipsniu, ieškovų reikalavimą tenkino ir įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti metalinį garažą iš ieškovų žemės sklypo ir išardyti ieškovų sklype nutiestą vielinę tvorą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas ir nustatyti ginčytino sklypo ribas nepaisant to, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančios sklypo ribos yra suformuotos atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Taip pat atsakovas nurodo, kad jo parengtas žemės sklypo planas ir suformuotos ribos pagal pradinius žemės sklypo skyrimo dokumentus bei sodininkų bendrijos generalinį planą. Atsakovo vertinimu, sodininkų bendrijos generalinis planas prilyginamas teritorinio planavimo dokumentams, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi nustatant žemės sklypo ribas. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog patenkinus ieškovų reikalavimus laikantis sodininkų bendrijos generalinio plano, jo žemės sklypas taptų mažesnis nei yra įregistruota nekilnojamojo registro įstaigoje. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo matavimai buvo atliekami tik jiems įsigijus žemės sklypą, kadangi A. V. IĮ, anksčiau atlikdama matavimus, neturėjo licencijos. Dėl to ieškovai civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo atlikti kitus žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „Vakarų matininkai“, tačiau nepaisant to, VĮ „Registrų centras“ įregistruoti A. V. IĮ atlikti matavimai.
Šalies argumentai
Ieškovai su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio ir nenustatė ginčytino sklypo ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 4.45 straipsnio taikymui būtina tam tikrų sąlygų visuma, t. y. savininkai turi nesutarti dėl sklypo ribų ir iš esamų dokumentų jų nėra galimybės nustatyti. Nepaisant to, kad šiuo nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių ir yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų, tačiau iš esamų dokumentų jas galima nustatyti ir jos yra aiškios. Tuo tarpu atsakovo nurodoma nutartimi, kuri susijusi su CK 4.45 straipsnio taikymu, nėra teisinio pagrindo vadovautis, kadangi joje nagrinėjama faktinė situacija iš esmės skiriasi nuo šioje byloje kilusio ginčo. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas žemės ribų nustatymo klausimą ir registraciją ginčijo kitoje civilinėje byloje, tačiau apelianto ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, taip pat netenkintas ir jo apeliacinis skundas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypo ribų nustatymas pagal atliktus A. V. IĮ matavimus ir jų įregistravimas VĮ „Registrų centas“ yra išnagrinėtas ankstesnėje civilinėje byloje ir šioje byloje turi prejudicinę reikšmę. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo iš naujo kvestionuoti žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo.
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo matavimai buvo atliekami tik jiems įsigijus žemės sklypą, kadangi A. V. IĮ, anksčiau atlikdama matavimus, neturėjo licencijos. Dėl to ieškovai civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo atlikti kitus žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „Vakarų matininkai“, tačiau nepaisant to VĮ „Registrų centras“ įregistruoti A. V. IĮ atlikti matavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės, kadangi šios apelianto nurodomos aplinkybės, kaip minėta, buvo įvertintos jau išnagrinėtose civilinėse bylose konstatuojant, kad tiek A. V. IĮ, tiek ir UAB „Vakarų matininkai“ atlikti matavimai visiškai atitinka pirminius sklypo dokumentus, plotą konfigūraciją bei ribas, kuriomis sklypas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centas“. Šių aplinkybių visetas leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti žemės sklypo ribas pagal apelianto pateiktą G. M. paslaugų įmonės atliktus matavimus. Tuo tarpu apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog patenkinus ieškovų reikalavimus laikantis sodininkų bendrijos generalinio plano, jo žemės sklypas taptų mažesnis nei yra įregistruota nekilnojamojo registro įstaigoje, vertintina kaip nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais. Be to, apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su poreikiu sprendžiant šalių ginčą atsižvelgti į sodininkų bendrijos generalinį planą, nenuoseklūs. Vienu atveju apeliantas nurodo, jog tokiu planu negalima vadovautis, kadangi tai nepagrįstai sumažintų jo sklypo plotą, o kitu atveju nurodo, kad sodininkų bendrijos generalinis planas prilyginamas teritorinio planavimo dokumentams, todėl juo būtina vadovautis nustatant žemės sklypo ribas. Šis skundo nenuoseklumas vertintinas kaip papildomas argumentas, kuris suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti apeliacinio skundo nepagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą ir vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą konstatuotina, kad byloje esanti A. V. IĮ paruošta skaitmeninė topografinė nuotrauka įrodo, kad atsakovas yra užėmęs ieškovams priklausančią 67 m² sklypo dalį, kurioje yra pastatęs garažą bei užjuosęs vielinę tvorą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškovų ieškinį ir įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti metalinį garažą iš ieškovų žemės sklypo ir išardyti ieškovų sklype nutiestą vielinę tvorą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, iš jo priteistina ieškovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visetą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo S. D. priteisti ieškovo I. V. naudai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.