- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 2YT-22349-1106/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01923-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- T. M.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvas po savo motinos J. M. ir pareiškėjos senelės mirties tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, tačiau dėl savo mirties paveldėjimo dokumentų nebaigė tvarkyti. Pareiškėja taip pat nurodo, kad po savo tėvo mirties ji faktiškai valdo turtą, skiria lėšas jo išlaikymui, moka mokesčius, rūpinasi žemės įdirbimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini).
A. M. turėjo du vaikus: G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), T. M., gimusį (duomenys neskelbtini).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. ir V. M. santuoka buvo nutraukta.
(Duomenys neskelbtini) mirus A. M. motinai J. M., A. M. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą ir jam buvo išduotas liudijimas tvarkyti paveldėjimo reikalus, užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Palikimą sudaro: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Olesikienės nutarimu atsisakyta priimti G. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po A. M. mirties, nes praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas.
Pateikti mokėjimo dokumentai, kad po tėvo mirties pareiškėja ir toliau mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rinkliavą savivaldybei.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad G. M. atliko valinius veiksmus, t. y. rūpinosi tėvo A. M. turtu (kurį šis paveldėjo po savo motinos mirties, nors ir nespėjo įregistruoti nuosavybės teisės savo vardu), perėmė kilnojamųjų daiktų valdymą, mokėjo mokesčius, kuriais remiantis galima teigti, kad ji priėmė savo tėvo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti palikėjo turtą. Suinteresuotas asmuo patvirtino pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Nenustatyta asmenų, kuriems juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes.
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes – jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.