Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gegužės 2 d., ryte, apie 05 val. 30 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į gyvenamosios sodybos kiemą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė žmonai N. V. vieną kartą į kairįjį skruostą, vieną kartą į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai N. V. fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, N. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y.:

2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats N. V., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis ir žmona N. V. santuokoje gyvena ir bendrą ūkį veda jau 13 metų. Jie gyvena uošviui priklausančioje gyvenamojoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 2 d. ryte, apie 4 val. 45 min., jis, būdamas namuose išgėrė dvi 0,5 litro talpos skardines alkoholinio alaus, kurio stiprumas 5 laipsniai. Nuo išgerto alkoholinio alaus jis kažkiek tai jautėsi apgirtęs. Po to, jis vežė kaimyną į (duomenys neskelbtini). Kartu su jais važiavo ir žmona N. V. Apie 5 val. 20 min., grįžtant namo, tarp jo ir žmonos N. įvyko žodinis konfliktas. Apie 5 val. 30 min., privažiavus prie įvažiavimo į jų gyvenamąją sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), jis sustojo, liepė žmonai N. išlipti iš automobilio ir pėsčiomis pareiti į jų gyvenamosios sodybos kiemą. Tada žmona N. sugriebė, ištraukė automobilio užvedimo raktelius iš spynelės ir numetė kažkur į pievas. Jis dėl to susinervino, liepė žmonai N. eiti surasti ir jam atiduoti automobilio užvedimo raktelius. Tuo pačiu metu, būdamas susinervinęs, kumščiu sudavė žmonai N. vieną kartą į kairės pusės skuostą ir vieną kartą į pakaušį. Smūgiai buvo gana stiprūs, todėl tikrai galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl žmonos N. sumušimo, jai sukelto fizinio skausmo, jos atsiprašė. Jis yra įsitikinęs, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo tai, kad buvo apgirtęs nuo išgerto alkoholinio alaus. Blaivus jis niekada taip nesielgia ir nebūtų taip pasielgęs. Ankščiau prieš žmoną N. niekada nėra smurtavęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo N. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – žmoną, tai yra, 2022 m. gegužės 2 d., ryte, apie 05 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į gyvenamosios sodybos kiemą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė žmonai N. V. vieną kartą į kairįjį skruostą, vieną kartą į pakaušį, taip sukėlė nukentėjusiajai N. V. fizinį skausmą.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam

N. V. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienį vakare, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis kartu su žmona N. V. gėrė alkoholinį alų, kurio stiprumas 6 laipsniai. Iš pradžių alkoholinį alų gėrė iš skardinių, po to, iš plastikinių butelių. Kiek iš viso kartu su žmona N. išgėrė alkoholinio alus, neskaičiavo, negali pasakyti. Vakare, galėjo būti laikas nuo 21 val. iki 21 val. 30 min., kartu su žmona N. sugalvojo nuvažiuoti iki N. draugės Ž., kurios pavardės nežino, kuri kartas nuo karto atvažiuoja į mamos sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Ji toje sodyboje ištisai negyvena, tik vasarą kartais atvažiuoja. Būdamas apgirtęs nuo išgerto alkoholinio alaus, jis sėdo už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, žmona N. atsisėdo šalia jo, į priekinę keleivio sėdynę ir jie išvažiavo pas Ž. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. M.. J. M. savo automobilį jam davė maždaug prieš 3 savaites, kad galėtų atvažiuoti pas jį dirbti. Kai J. M. davė automobilį, jis buvo blaivus. Kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. vakare, jis vairuos J. M. automobilį būdamas neblaivus, J. M. nežinojo ir neblaiviam vairuoti neleido. Jis tokios kategorijos transporto priemonę vairuoti gali, nes turi vairuotojo pažymėjimą, B kategoriją. Tačiau dabar vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes jo po šeštadienio vakaro, niekaip negali rasti. Nuvažiavę pas Ž., adresu (duomenys neskelbtini), jis ir žmona N., išlipo iš automobilio ir kieme kalbėjosi su Ž. Trumpai pakalbėję, tada galėjo būti apie 21 val. 30 min., jis vėl sėdo už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir automobilio priekiu išvažinėjo iš Ž. sodybos. Išvažiuojant, jis užvažiavo ant prie pakelės griovio sustumdytos sankasos, automobilis pakibo ir jis nebegalėjo pavažiuoti. Tada jį ištraukė pro šalį važiuojantis traktorius. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino ir nustatė jam 2,57 promilių girtumą. Su jam nustatytu girtumu sutiko. Po to, jam pasidarė bloga ir antrą kartą, jam girtumas nebebuvo patikrintas. J. M. priklausantis automobilis buvo paimtas ir išvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas apgirtęs, labai gailisi.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visuma.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), sodybos keliuku, ties namu pažymėtu Nr. 1, N. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vairavo V. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai nustatytas 2.57 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas nuo tolimesnio vairavimo buvo nušalintas.

Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į sodybą pažymėtą Nr. 1, kur stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kad po įvykio vietos apžiūros, minėtas automobilis, registracijos liudijimas, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita buvo paimti.

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso J. M.

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. 22.47 val. N. V. nustatytas 2,57 promilių alkoholio girtumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad N. V. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 1, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, N. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. V. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vieną nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį N. V. – dirbantis, neteistas, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą. Byloje yra duomenų, jog N. V. yra įrašytas į psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų kabineto apskaitą, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nėra pagrindo.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daro išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirtinos švelniausios iš straipsnio, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje bausmių – viešųjų darbų bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – bauda, jų dydį nustatant mažesnį negu bausmių vidurkis. Būtent tokios bausmės, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam N. V..

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

N. V. prašo leisti sumokėti baudą per kuo ilgesnį terminą, kadangi yra dirbantis, bet jo gaunamos pajamos yra nedidelės, sunkiai pragyvena, todėl tikisi per ilgesnį laiką užsidirbti ir sutaupyti baudai sumokėti.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į N. V. prašymą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo N. V. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis N. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad N. V. neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 3 (treji) metai (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d., kuomet N. V. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Prokuroras taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš N. V. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad N. V. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso J. M., kuris nežinojo, jog neblaivus N. V. naudosis jam priklausančiu automobiliu. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliktinas J. M., o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslas būtų pasiektas, iš N. V. išieškotina automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. Automobilio savininkas J. M. pateikė minėto automobilio 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog J. M. automobilį nusipirko už 200 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), kuri yra 200 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 47, 64¹ straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 281¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti N. V. subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 90 MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 60 MGL (3000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, N. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti N. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, N. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą bei išieškoti iš N. V. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur (du šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad 200 Eur suma turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. e1-578-1178/2022). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

N. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti N. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.