Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Palaimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai (CPK 123 str.) (b.l. 53-54), jo neatvykimo priežastys nežinomos. Vaiko interesais byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Iškėlus civilinę bylą ir informavus apie tai atsakovą, atsakovas A. K. pripažino, kad jis yra biologinis S. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistravo atsakovą A. K. S. J. tėvu (CK 3.142 str.). Atsižvelgiant į tai, kad teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas tėvystę pripažino (b.l. 32), ieškovė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakė (b.l. 33), todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl tėvystės pripažinimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 294 str.).

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių duomenų (b.l. 9), nepilnametė šalių dukra S. J. (K.) gyvena su ieškove. Vaikas nuo gimimo ir šiuo metu faktiškai gyvena su motina, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina, kenktų vaiko interesams, VTAS skyrius dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės S. J. (K) gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina S. J. (CK 3.168 str., 3.174 str.).

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai nuo vaiko gimimo, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1 ir 2 d.). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Sprendžiant teisme klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja mergaitės poreikius, kuriuos lemia jos amžius, gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė. S. J. (K) šiuo metu yra 16 metų paauglė. Jai yra būtinas maistas, rūbai, apavas, reikmenys mokyklai, reikmenys higienai ir kosmetikai, kišenpinigiai, lėšos lavinimui, pramogoms, ir kt. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro socialinė pašalpa 629,02 Lt ir išmoka vaikui 305,50 Lt (b.l. 40). Ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 38, 39). Ieškovė be dukters S, turi dar 4 vaikus, kuriuos jai išlaikyti padeda sugyventinis (b.l. 47-50).

Ieškovė pateikė minimalių dukters S išlaikymo išlaidų sąmatą, kuri sudaro per mėnesį 704,82 Lt (b.l. 43). Pareigą išlaikyti vaikus įstatymas numato abiems tėvams. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi 5 vaikus, nėra realu, jog tik dukros S. išlaikymui ieškovė gali skirti per mėnesį 700 Lt sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji S išlaikymui skiria mažesnę pinigų sumą, tačiau mano, jog atsakovas turėtų teikti būtent tokio dydžio išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, išlaikymas iš atsakovo priteistinas. Teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius ir apie jo faktinę turtinę padėtį, todėl atsižvelgdamas į atsakovo darbingą amžių bei tai, jog atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, teismui adresuotame rašte nurodė, jog sutinka teikti išlaikymą dukrai, kurio dydis 400 Lt per mėnesį, daro išvadą, jog atsakovas A. K. yra sveikas ir darbingas asmuo, galintis uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek dukters išlaikymui. Be to, atsižvelgiant į tai, jog turimais duomenimis atsakovas gyvena Anglijoje, galimai ten dirba ir gauna pastovias pajamas, teismas konstatuoja, jog atsakovas yra pajėgus užtikrinti ne tik dukters būtinuosius poreikius, tačiau bent minimaliai privalo prisidėti ir prie kitų poreikių tenkinimo (atsižvelgiant į mergaitės amžių ir kt.). Atsižvelgus į anksčiau aptartą, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 400 Lt dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas šalių dukters vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 400 Lt išlaikymas nepilnametei dukrai S. J. (K), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-06-06) iki jos pilnametystės. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo dukrai iš viso nėra teikęs.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris įsiskolinimo susidarymo metu, t.y. nuo 2011-06-06 iki 2012-07-31 buvo 800 Lt, nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 – 850 Lt, o nuo 2013-01-01 – 1000 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Konstatuotina, kad 400-500 Lt dydžio išlaikymas (atitinkamai pagal Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį) laikytinas būtina minimalia suma, todėl neprivalo būti įrodinėjamas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė iš viso, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė objektyviai neturėjo galimybių teikti dukrai S tokio dydžio išlaikymo (1400 Lt per mėnesį), kokį reikalauja priteisti iš atsakovo (700 Lt) (b.l. 40, 41, 42), todėl, atsižvelgiant į trejų metų laikotarpio vidutinį minimalų mėnesinės algos dydį kaip orientacinį kriterijų išlaikymo priteisimui, spręstina, jog proporcingas ir atitinkantis vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimas yra 400 Lt per mėnesį, todėl iš atsakovo A. K. išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už 36 mėnesius (nuo 2011-06-06 iki 2014-06-06), kas mėnesį skaičiuojant po 400 Lt. Taigi iš atsakovo A. K. priteistinas 14 400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.

Motina, su kuria gyvena dukra, skirtina dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.157 str., 3.190 str.). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo priteisimą yra atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovo valstybei priteistini 144 Lt dydžio žyminis mokestis (400 Lt x 12 mėn.), 432 Lt (14 400 Lt x 3 %) už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, ir 44,75 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (2 b.l.), iš viso 620,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei S. J. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 11), už kurią valstybė turėjo 698,82 Lt išlaidų (b.l. 56). Patenkinus ieškinį iš dalies, šios bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos valstybei iš atsakovo. Teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mažesnei sumai, t.y. patenkino 57 procentus ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl iš atsakovo A. K. valstybei priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 398,32 Lt (CPK 93 str. 2 d., 99 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės S. J. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovui A. K. dėl tėvystės S. J. nustatymo, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. J. (K), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 EUR) (keturis šimtus litų) kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. birželio 6 d. iki vaiko pilnametystės ir 14 400 Lt (4170,53 EUR) (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-06-06 iki 2014-06-06.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą S. J. (K), uzufrukto teise valdo ir tvarko S. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnametės dukters S. J. (K), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina S. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 620,75 Lt (179,78 EUR) (šešis šimtus dvidešimt litų ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660; bei 398,32 Lt (115,36 EUR) (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir 32 centus) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.