Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-05 · Administracinė byla Nr. I-763-643/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
I-763-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03667-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
E. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-763-643/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03667-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 25 000 Eur neturtinės žalos.

Paaiškino, kad 2013-2014 m. buvo laikoma Lukiškių TI-K antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kameroje esančio inventoriaus dėl jo pritvirtinimo nebuvo galima pajudinti, o tai varžė pareiškėjos judėjimo laisvę, pažeidė vienam asmeniui turinčio tekti ploto kameroje reikalavimą. Be to, kameros buvo nešvarios, vyravo blogas kvapas, kadangi nebuvo įrengta oro kondicionavimo sistema, veisėsi kenkėjai, ant sienų ir lubų buvo pelėsio, kuris patekdavo ir ant pareiškėjos daiktų. Lukiškių TI-K nebuvo vykdomas nei einamasis, nei kasmetinis remontas, dušuose taip pat buvo pelėsio, nebuvo įrengtos švaryklos, o tualetuose nebuvo įrengti unitazai. Kameroje nebuvo karšto vandens, kas ribojo higienos ir skalbimo galimybes, langai buvo be stiklų, todėl oro temperatūra ir drėgmė kameroje buvo tokia pati kaip ir lauke. Dėl nuolat įjungtos šviesos pareiškėja patyrė miego ir regėjimo sutrikimus. Teigė, kad Lukiškių TI-K neišdavė priemonių skirtų kamerai valyti, čiužiniai ir duota patalynė buvo be užvalkalų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 8–14) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma nuo 2013-03-12 iki 2014-01-14, o į teismą kreipėsi 2017-11-02.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro direktoriaus įsakymą Nr. V-124, vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, todėl kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Nurodė, kad reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodamas į kameras. Taip pat į kameras yra išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. vėl sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pažymėjo, jog remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atkreipė dėmesį, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Nurodė, kad Eksploatavimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra įrengtą sanitarinė švaryklą su dušine ir dezinfekcijos kamera. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktą sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teigė, jog apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodė, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo. Pasak pareiškėjos, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma laikotarpiu nuo 2013-03-12 iki 2014-01-14, taigi 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už šį laikotarpį pareikšti pareiškėjai baigėsi 2017-01-14. Pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi 2017-11-02 (b. l. 3), todėl spręstina, kad ji praleido skundo padavimo teismui senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė, todėl pareiškėjos reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (LVAT 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). CK nėra įtvirtintas konkretus ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašas. Jame taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėja skunde teigia, kad Lukiškių TI-K buvo laikoma antisanitarinėmis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis ir prašo priteisti 25 000 Eur netirtinę žalą. Teismo vertinimu tokie pareiškėjos argumentai ir reikalavimo dydis rodo, kad skunde išdėstytus atsakovės atstovo pažeidimus pareiškėja vertino kaip itin reikšmingus, todėl objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, kad tuo galimai yra pažeidžiamos jos teisės bei kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad LVAT žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo bylose, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, ne kartą yra konstatavęs, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pernelyg ilgai delsė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. savo teises į teisminę gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, nenurodė jokių kliūčių, kurios būtų sutrukdžiusios reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti laiku, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą tenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos E. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė