Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, susipažinęs su T. V. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2016-02-29 gautas T. V. skundas, kuriame prašoma įpareigoti Pravieniškių pataisos namus svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos ir priteisti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 str. skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Pareiškėjas pirmuoju reikalavimu prašo įpareigoti Pravieniškių pataisos namus svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pravieniškių pataisos namų buveinė yra adresu: Pravieniškės II, Kaišiadorių r., taigi patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją. Todėl pareiškėjo skundo dalis įpareigoti Pravieniškių pataisos namus svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p., jeigu byla nepriskirtina tam teismui, skundą atsisakoma priimti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, T. V. skundo dalį įpareigoti Pravieniškių pataisos namus svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Iš skundo turinio spręstina, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas kildina iš valstybės institucijų veiksmų nagrinėjant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.

Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl įpareigojimo Pravieniškių pataisos namams svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos jis gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. ABTĮ 16 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Ginčai dėl žalos, siejamos su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-45/2014).

Dėl reikalavimų, kildinamų iš lygtinio paleidimo procedūros, ne kartą yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra sprendusi prašymo atlyginti žalą panašiose situacijose teismingumo klausimą. Nutartyse buvo pasisakyta, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra kildinamas iš bausmę vykdančios institucijos administravimo veiklos. Žala šiuo atveju siejama su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Todėl tokie skundo reikalavimai nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. T-53/2013, 2011 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. T-XX-41-11).

Iš to, kas aptarta, matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių pataisos namų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nėra siejamas su viešuoju administravimu, nėra pagrindo jį priskirti administraciniams teismams priskirtinoms nagrinėti byloms ir byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 105 – 106 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti T. V. skundą.

Išaiškinti T. V., kad dėl įpareigojimo Pravieniškių pataisos namams svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos jis gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Išaiškinti T. V., kad jis dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.