Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2018 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (23.53.)-SP13-11551 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) 2018 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (23.53.)-SP13-11551 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjai A. V. skirti vienkartinę socialinę piniginę paramą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

Pareiškėja 2018 m. spalio 4 d. padavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui prašymą skirti vienkartinę socialinę piniginę paramą. Prašyme nurodė, kad už nuomojamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio pradžioje ji nesumokėjo 3 612 Eur nuomos mokestį dėl sunkios materialinės padėties. Pridėjo materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė, vadovaudamasi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Materialinės paramos teikimo aprašo 7 ir 8 punktais, skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjai skirti vienkartinę materialinę paramą būsto nuomai apmokėti, nurodydama, kad šiuose teisės aktuose nenumatytas tokios materialinės paramos skyrimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas. Atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasi Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191, kurio taikymą ginčija pareiškėja.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims teikia savivaldybės, vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką <...>; pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas ir kt. (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims ir šios dalies 12 punkte nurodytai sričiai finansuoti: 1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti <...>; 3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti ir kt. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Materialinės paramos teikimo aprašą, kuris priimtas, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, o Piniginės paramos teikimo aprašas yra patvirtintas ir priimtas, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi. Materialinės paramos teikimo aprašas reglamentuoja kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir teikimo (mokėjimo) tvarką (1 punktas), o Piniginės paramos teikimo aprašas nustato piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką, taip pat pagrindus, kai piniginė socialinė parama skiriama Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais (išimties tvarka) bei šios paramos teikimo sąlygas ir tvarką ir kt. (1 punktas). Materialinės paramos teikimo aprašo 3 punkte išvardytos materialinės paramos rūšys (skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti; gyvenamajam būstui nukentėjus nuo inžinerinių tinklų avarijos, gaisro, stichinės nelaimės ar nusikalstamos veikos gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis ir kt.), tarp kurių nėra numatytas apmokėjimas už būsto nuomą. Materialinė parama, nurodyta Materialinės paramos teikimo apraše, gali būti skiriama, tais atvejais, kai asmuo kreipėsi dėl tokios paramos suteikimo ir kai savivaldybės turi nepanaudotų lėšų tokiai paramai suteikti. Pareiškėja nesikreipė į atsakovę dėl tokios materialinės paramos suteikimo, todėl jos prašymas negalėjo būti nagrinėjamas taikant šį teisės aktą.

Piniginės socialinės paramos teikimo aprašo 4 punkte pateikta prašymų-paraiškų dėl piniginės socialinės paramos suteikimo priėmimo ir pateikimo tvarka, t. y. kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jos priedus, kuriame nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus dokumentus. Piniginės paramos teikimo aprašo 9 punktas nustato, jog socialinės pašalpos dydis apskaičiuojamas, vadovaujantis Įstatymu ir kitais piniginės socialinės paramos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir kt. Piniginės socialinės paramos teikimo aprašo 16 punkte nustatyta, jog socialinė pašalpa asmenims teikiama pasirenkant vieną ar kelis iš šių būdų arba derinant teikimo formas: 16.1) pinigais; 16.2 nepinigine forma: 16.2.1) kortelėmis, skirtomis pirkti parduotuvėse (prekybos centruose) parduodamas prekes, išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus, ir (ar) atsiskaityti už komunalinių bei telekomunikacijos paslaugų teikimą; 16.2.2) prekėmis, kurios parduodamos parduotuvėse (prekybos centruose), išskyrus alkoholio, tabako gaminius bei loterijos bilietus; 16.2.3) apmokant už šilumos, kuro, geriamojo ir karšto vandens, dujų, elektros energijos tiekimą ir kitų komunalinių bei telekomunikacijos paslaugų teikimą; 16.2.4) apmokant už būsto nuomą ir kt.

Teisėjų kolegija vertindama nurodytas Piniginės socialinės paramos teikimo aprašo nuostatas, sprendžia, jog asmuo turi teisę teikti prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos suteikimo ir prašyti socialinės pašalpos – apmokant už būsto nuomą. Pagal Piniginės socialinės paramos teikimo aprašą tokia pašalpa yra viena iš socialinės paramos rūšių, todėl atsakovės argumentas, kad Piniginės paramos teikimo aprašo 16.2.4 punkte nurodytas apmokėjimas už būsto nuomą nėra paramos rūšis, laikytinas nepagrįstu. Tokia atsakovės argumentacija prieštarauja Pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsniui, numatančiam dvi piniginės socialinės paramos rūšis : socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas ir Įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, numatančiai kad socialinė parama (pašalpa) gali būti skiriama apmokant skolą už būsto nuomą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA709-415/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).

Pareiškėja 2018 m. spalio 4 d. prašymu prašė skirti vienkartinę socialinę paramą, vadovaujantis Piniginės paramos teikimo aprašo 16.2.4 punktu, tačiau atsakovė prašymą netenkino, vadovaudamasi kitu teisės aktu Materialinės paramos teikimo aprašu, nurodydama, kad jame nenumatytas apmokėjimas už būsto nuomą. Atsakovė neišsprendė pareiškėjos prašymo remiantis Piniginės socialinės paramos teikimo apraše numatytu teisiniu reguliavimu. Sprendime nurodžiusi, kad Piniginės socialinės paramos teikimo aprašo 16.2.4 punkte nėra nurodyta socialinės pašalpos rūšis, o vienas iš socialinės pašalpos teikimo būdų, kuri teikiama socialinę riziką patiriantiems asmenims, neargumentavo, dėl kokių priežasčių Piniginės paramos teikimo aprašo 16 punkte nurodytos socialinės paramos formos nelaikytinos socialinės pašalpos rūšimi, nenurodė, kodėl pareiškėja nėra socialinę riziką patiriantis asmuo dėl skurdo ar kitų veiksnių ( Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis)., nevertino jos materialinė padėties. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus skundžiamą Sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. spalio 4 d. prašymą dėl vienkartinės socialinės piniginės paramos skyrimo.

Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos skyrius pateikė 2019 m. vasario 21 d. pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, jog pareiškėjai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir paskirtą advokatą šioje administracinėje byloje, Tarnyba patyrė 211,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba išsprendžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas taikant šio įstatymo 40 ir 41 straipsnius, numatančius išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tarnybos 2019 m. vasario 21 d. pažymoje nurodytas užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija nustatyto Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, todėl vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos valstybei iš atsakovės priteistina 211,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (23.53.)-SP13-11551„ Dėl vienkartinės materialinės paramos skyrimo A. V.“,,

įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. V. 2018 m. spalio 4 d. prašymą dėl vienkartinės socialinės piniginės paramos skyrimo,

priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) Lietuvos valstybei 211,25 Eur (du šimtai vienuolika eurų 25 centai ) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.