- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-467/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-30/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tekoveta“ ieškinį atsakovei N. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BUAB „Tekoveta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. S. ir prašė priteisti iš atsakovės 41 641,73 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog 2005 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė buvo ieškovo bendrovės administracijos vadove. Atsakovė su ieškovu 2002 m. kovo 1 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią sutarta mokėti 2 000 Lt nuomos mokestį. Nuompinigiai nebuvo apskaitomi ieškovo buhalterijoje ir tik esant apie 800 000 Lt kreditorinių reikalavimų bei atsakovei avansu paėmus iš ieškovo didelę pinigų sumą, atsakovė kreipėsi į teismą dėl nuompinigių priteisimo, o teismas 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu šiuos atsakovės reikalavimus patenkino. Teismo įsakymui įsiteisėjus, atsakovė, užpildydama 2004 m. lapkričio mėnesio avanso apyskaitą, 41 641,73 Lt sumažino savo skolą ieškovui. Pagal įmonės 2004 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, ieškovas turėjo turto už 392 501 Lt, o skolos sudarė 814 487 Lt, t.y. pagal šiuos duomenis ieškovas buvo nemokus jau 2004 m. lapkričio mėnesį. Pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį, kai mokėtojas visiems įsipareigojimams neturi pakankamai pinigų, mokėjimai mokami įstatyme nustatytu eiliškumu. Tačiau atsakovė, būdama ieškovo administracijos vadove ir žinodama, jog nepakaks lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, padengdama ieškovo skolą iš atsakovės turimų ieškovo pinigų, pasielgė nesąžiningai ir pažeidė įstatymų nustatytą tvarką. Tokiais veiksmais atsakovė padarė žalą ieškovui ir jo kreditoriams, todėl 41 641,73 Lt skola iš atsakovės turi būti priteista ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš N. S. BUAB „Tekoveta“ naudai 41 641,73 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Taip pat priteisė ieškovui 1 249,25 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendime nustatė, kad atsakovė, kaip UAB „Tekoveta“ direktorė, iki bankroto bylos iškėlimo ėmė iš įmonės kasos grynuosius pinigus ir 2004 m. lapkričio mėnesio pradžioje buvo paėmusi 66 607,16 Lt. Nors tuo metu atsakovės vadovaujama bendrovė buvo nemoki, tačiau atsakovė, pati būdama skolinga bendrovei, kreipėsi į teismą ir prisiteisė iš bendrovės 45 000 Lt nuomos mokesčio. Tokiu būdu teismo įsakymas, kuriuo priteistas nuomos mokestis, ir kuriuo remdamasi atsakovė 2004 m. lapkričio mėnesį paėmė iš ieškovo 41 641,73 Lt, yra priimtas esant atsakovės ir įmonės interesų konfliktui. Teismas nurodė, jog atsakovė neįrodė esą buvus padaryta užskaita, nes nebuvo surašytas buhalterinėje apskaitoje pagal įstatymus būtinas dokumentas. Teismas nustatė, kad pinigai iš atsakovės buvo paimti anksčiau ir paimti kaip įmonės vadovo įmonės (ieškovo) atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne kaip vėliau atsiradusi užskaita. Teismas nurodė, kad pinigai buvo paimti neatsižvelgiant į tai, jog įmonė buvo nemoki, o paimtų pinigų būtų pakakę atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir valstybės biudžetu. Dėl to teismas laikė, kad atsakovė, turėdama avansu paimtus pinigus, pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t.y. buvo nesąžininga. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovė padarė žalą ieškovui, ir priteisė ieškovui 41 641,73 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovė N. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti minėtą Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl šių argumentų:
Apygardas teismas pripažino, kad įsiteisėjusiu teismo įsakymu iš BUAB „Tekoveta“ buvo priteista skola atsakovės naudai, susidariusi kaip nuomos mokestis. Atsakovė pateikė ieškovui vykdomąjį dokumentą ir pateikė prašymą atlikti įskaitymą. Kadangi ieškovo įmonėje tuo metu nebuvo buhalterės, įskaitą atlikti buvo paprašyta buvusi buhalterė A. M. , kuri atliko įskaitymą ir sutvarkė visą buhalterinę dokumentaciją, tačiau atliktų veiksmų patvirtinti savo parašu negalėjo, nes nebedirbo įmonėje. A. M. sutvarkė ir užskaitą, kuri atsispindi visuose ieškovo apskaitos dokumentuose. Nepagrįsta teismo išvada, jog įskaitymas nebuvo užfiksuotas buhalteriniuose dokumentuose. Tarpusavio įskaitos buvimą pripažino ir pats ieškovas: ieškovo pateiktoje 2006 m. birželio 13 d. Pažymoje nurodyta, jog atsakovė yra paėmusi avansu iš kasos 66 607,16 Lt, per mėnesį atsakovė padarė 49 422,56 Lt išlaidų (šioje išlaidų sumoje yra įtraukta ir įskaitymo suma), todėl likutis mėnesio gale 20 043,98 Lt. Be to, minėtoje pažymoje nurodyta, kad atsakovės avanso likutis 2005 m. kovo 1 d. yra 17 565,36 Lt ir šis avanso likutis iš atsakovės yra priteistas kitu Panevėžio apygardos teismo sprendimu. Ieškovas įskaitymo neginčijo, todėl teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo turėjo atmesti.Atsakovė buvo sąžininga, nes skolininkui tapus nemokiu įstatymas leidžia atlikti įskaitymą (CK 6.140 str.). Teismas nepagrįstai taikė Laikinąjį mokėjimų eilės įstatymą, nes jis netaikomas, kai atliekamas tarpusavio įskaitymas. Įskaitymas yra egzistuojančios prievolės pasibaigimo būdas, bet ne mokėjimo būdas, kuriam taikomas eiliškumas. Teismas patenkino ieškinį kitu pagrindu, nei reikalavo ieškovas, todėl teismo sprendimas naikintinas. Ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto (CK 6.249 str.). Atlikus įskaitymą ieškovas neprarado jokio turto, jo balansas išliko nepakitęs, t.y. nėra žalos padarymo fakto. Ieškovas reikalavo žalos atlyginimo, tačiau teismas nenurodė, jog buvo padaryta žala. Teismas pažeidė atsakovės teisę į tinkamą gynybą, nes nebuvo leista užduoti klausimų liudytojai A. M. apie atsakovės įsiskolinimo sumažėjimo priežastis. Todėl atsakovė prašo iškviesti į teismo posėdį liudytoją A. M. . Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams ir nepagrįstai buvo pažeista atsiskaitymų tvarka, nes ieškovo nurodomos sumos yra einamieji mokėjimai, kurių mokėjimo terminai, įkaitymo atlikimo dieną, nebuvo suėję. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė iš įmonės kasos buvo paėmusi 41 641,73 Lt, nes iš avanso apyskaitos matyti, kad 2004 m. lapkričio mėnesio pradžioje atsakovė buvo paėmusi 64 044,53 Lt, o mėnesio pabaigoje atsakovė turėjo 20 044,08 Lt. Šie duomenys atsispindi avanso apyskaitoje už 2004 m. lapkričio mėnesį. Teismas netyrė buhalterinės apskaitos registrų ir padarė priešingą išvadą, nei byloje esantys įrodymai. Be to, teismas, nurodydamas, kad buhalterinėje apskaitoje nėra jokio įrašo apie atliktą įskaitymą, nenurodo konkrečios teisės normos, kuri būtų įpareigojusi atsakovę įskaitymą įforminti kitaip, nei tai buvo padaryta.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Tekoveta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas pagrįstai sprendė, jog nėra surašyto tinkamo pinigų apskaitos dokumento ir tai patvirtinančio įrašo avanso apyskaitoje. 2004 m. lapkričio mėnesio avanso apyskaitoje esantis įrašas „Biržų rajono teismo įsakymas“ negali būti laikomas tinkamu įskaitymui atlikti. Apyskaita turi būti pagrįsta buhalteriniais dokumentais. Teismo įsakymas gali būti pagrindu išmokėti pinigus, tačiau jis negali būti dokumentu tinkamu įforminti pinigų išmokėjimą. Teismas pagrįstai kritiškai vertino 2004 m. lapkričio 29 d. prašymą padaryti įkaitymą, nes šis dokumentas administratoriui nebuvo pateiktas su visa buhalterijos dokumentacija ir jį vizavo įmonėje nedirbanti buhalterė A. M. . Ieškovo pinigai, esantys pas atsakovę, nebuvo atsakovės skola ieškovui, ji juos buvo paėmusi ieškovo veiklai. Atsakovė nebuvo pasiskolinusi ginčo sumos, ji juos tik laikė pas save, todėl nebuvo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų ir joks įskaitymas negalėjo būti atliktas. Atsakovės nesąžiningumą įrodo tai, jog: pirma, ieškovo turtas buvo areštuotas nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. ir įmonė jau buvo nemoki, tačiau nepaisant to, atsakovė kaip apskaitytinas asmuo, turėdama 68 117,59 Lt ieškovo pinigų, jų neįnešė į kasą ir nenaudojo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Antra, pagal buhalterinius dokumentus, iki ieškovo turto areštavimo ieškovas nebuvo skolingas atsakovei už patalpų nuomą. Atsakovė į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo kreipėsi 2004 m. spalio mėnesį, o 2004 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymu iš ieškovo priteista reikalaujama skola. Prieštaravimus per dvidešimt dienų galėjo pateikti tik pati atsakovė, kaip ieškovo administracijos vadovė. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2004 m. lapkričio 29 d., t.y. tik šią dieną atsirado reikalavimo teisė ir ieškovo skola atsakovei. Iki šios dienos ieškovas atsakovei pagal teismo įsakymą skolingas nebuvo.Atsakovė, kaip atsiskaitytinas asmuo, negrąžindama ieškovo pinigų, padarė žalą ieškovui ir jo kreditoriams. Atsakovė be teisinio pagrindo laikė ieškovo pinigus ir nenaudojo jų skolų mažinimui, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką padengė skolą sau, o ne pirmesnės eilės kreditoriams. Atsakovės teiginiai, kad atliekant įskaitymą nebuvo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo bei pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą (CPK 263 str.).
Iš įmonės balanso (b.l. 12-13) matyti, kad UAB „Tekoveta“ 2004 m. gruodžio 31 d. turtą sudarė 392 501 Lt, o skolos – 677 707 Lt, t.y. bendrovė buvo nemoki. Atsakovė dirbo bendrovės direktore, todėl jai buvo gerai žinoma bendrovės finansinė būklė. Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsniu, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė, ne tik nevykdė minėto įstatymo reikalavimo ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir pati piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės vadovės, galimybėmis, pasiimdama bendrovės pinigus savo kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Paimdama pinigus atsakovė žinojo, kad pažeidžia kitų kreditorių teises. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškinį (CK 1.5 str.).
Ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė ieškovui vykdomąjį dokumentą ir prašymą atlikti įskaitymą, bei įskaitymo atspindėjimas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nepaneigia atsakovės nesąžiningų veiksmų. Atlikus įskaitymą ieškovas prarado galimybę iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl buvo padaryta žala ieškovui ir jo kreditoriams.
Byloje nėra ginčo dėl įskaitos atlikimo mechanizmo, todėl liudytojos A. M. parodymai neturi esminės reikšmės (CPK 185 str.). Byloje sprendimas priimtas pateiktų dokumentų pagrindu ir įvertinus pačios atsakovės teisinį statusą bendrovėje bei jos (atsakovės) veiksmus. Be to, pati apeliantė nenurodo, kuo byloje galėtų būti esmingai svarbūs liudytojos A. M. parodymai (CPK 190 str.).
Teisiškai nereikšmingas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo nurodomos sumos yra einamieji mokėjimai, kurių mokėjimo terminai, įkaitymo atlikimo dieną, nebuvo suėję. Byloje nustatyta, kad įskaitos padarymo metu ieškovas buvo nemokus ir atsakovė ne tik kad nevykdė savo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, bet ir savanaudiškais veiksmais sumažino kitų kreditorių galimybę atgauti skolas iš ieškovo.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.