Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. A. ieškinį atsakovui M. A., tretysis asmuo J. A. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mamos materialinė padėtis prasta, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis atlyginimas atskaičiavus mokesčius sudaro 396,92 Eur. Mamai nuosavybės teise priklauso automobilis Toyota Avensis, 2006 m. gamybos, žemės sklypas su statiniais, registro Nr. 44/823769, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, registro (duomenys neskelbtini). Atsakovas sveikas ir darbingas, dirba Danijoje salotų ūkyje, gauna labai gerą darbo užmokestį. Prašo atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį bei interesus, susijusius su mokymusi gimnazijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2018-09-03 Tauragės apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. 2YT-3819-761/2018) atsakovas M. A. įsipareigojo nuo 2018-08-01 iki sūnaus F. A. pilnametystės, t. y. iki 2019-08-10 mokėti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Tėvas M. A. priteistą išlaikymą teikė geranoriškai. Ieškovas F. A., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi Šilalės (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IV d klasėje. Sulaukus pilnametystės tėvas teikia išlaikymą sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, pervesdamas jas į sūnaus F. A. sąskaitą. Be to atsakovas 2019-08-21 per du kartus į ieškovo sąskaitą pervedė 447 Eur, 2019-09-10 pratyboms pervedė 30 Eur. Šilalės rajono savivaldybės administracija 2019 metais F. A. mokėjo po 50,16 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. po 60,06 Eur kas mėnesį mokamą išmoką vaikui. M. A. taip pat teikia išlaikymą dukrai E. A., gim. (duomenys neskelbtini) pagal 2018-09-03 Tauragės apylinkės teismo sprendimą po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovas ir jo sesuo nepilnametė E. A. gyvena su mama trečiuoju asmeniu J. A..

Pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d., 3.192¹ str. 1 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams, turintiems galimybę išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų sulaukusių pilnametystės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą - išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos - realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Pažymėtina, kad paramos teikimas ir jos dydis negali būti siejamas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nes taikant CK 3.192¹ str. 1 d. nuostatas nusprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ši teisės norma reiškia, kad teisė į išlaikymą bei pareiga išlaikyti atsiranda nuo to momento, kai vaikas gimsta ir tęsiasi iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi besąlyginę pareigą išlaikyti tik nepilnamečius vaikus. Ši prievolė baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, nes pripažįstama, kad darbingas pilnametis asmuo pats privalo pasirūpinti savo išlaikymu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir sesuo E. A. gyvena su mama - trečiuoju asmeniu J. A.. Iš trečiojo asmens paaiškinimo matosi, kad namas su žemės namų vados žemės sklypu jai priklauso pagal rentos sutartį su jos mama. J. A. nurodė, kad ji išlaiko sūnų ir dukrą, jai padeda mama, buvęs vyras nors dirba užsienyje ir gauna gerai apmokamą darbą sūnaus išlaikymui neskiria pakankamai lėšų. Iš trečiojo asmens pateiktos pažymos ir jos paaiškinimų teisme matosi, kad ji 2019 m. uždirbo po 396,92 Eur, o 2020 m. uždirba po 440 eurų per mėnesį. Turi 2006 m. gamybos automobilį Toyota Avensis, ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo ir registruotino turto neturi. Todėl jos turtinė padėtis yra sunki. Tretysis asmuo rūpinasi vaikų buitimi moka mokesčius susijusius su namo išlaikymu. Jų šeimos pajamos žemiau skurdo ribos, todėl iš savivaldybės gauna maisto produktais, taip pat vaikams yra mokama savivaldybės parama po 60 eurų. Todėl jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta.

Atsakovas dirba ir gyvena Danijoje. Iš atsakovo paaiškinimo teisme matosi, kad jis dirba 6 dienas per savaitę per Lietuvos firmą prie svogūnų rūšiavimo, prižiūri pakuotojus, už viršvalandžius nemoka. Danijoje gyvena ir dirba jau 14 metų, jo pajamos 2300 eurų. Pernai buvo 2750 eurų. 2019 m. už 89000 eurų, nusipirko 130 kvadratų gyvenamąjį namą. Namą pirko su paskola. Taip pat prieš 2 metus už 22 000 eurų pirko 2014 m. laidos automobilį. Už paskolą namui kas ketvirtį moka po 500 eurų, už automobilį moka po 300 eurų. Namas šildomas elektra, už elektrą, paskutinė sąskaita 1100 eurų. Pragyventi jam lieka apie 300-500 eurų. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė savo pajamų ir išlaidų suvestines už 2019 m. rugpjūčio iki gruodžio mėnesius imtinai. Atsakovo skiriamas išlaidas sūnaus F. išlaikymui patvirtina ieškovo pateiktas Swedbank AB sąskaitos išrašas. Tai, kad atsakovas mokėjo išlaikymui priteistas lėšas abiems vaikams neginčija ir tretysis asmuo. Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo realiai gaunamas pajamas ir jo patiriamas išlaidas.

Tretysis asmuo nors ir nurodė, kad jos turtinė padėtis labai sunki, tačiau nepateikė jokių duomenų kokios yra jos išlaidos kokį išlaikymą ji teikia sūnui. Iš J. A. paaiškinimo matosi, kad sūnui iš atsakovo gaunami pinigai bei iš savivaldybės gaunama parama vaikui yra pervedami į asmeninę sūnaus F. sąskaitą, kuris pinigais disponuoja savarankiškai. Be to F. A. nedidelę dalį pinigų užsidirba iš prekybos internetu pirkdamas ir brangiau parduodamas virtualių žaidimų.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pažymių vidurkis pirmą pusmetį buvo 8,4 balai. Nors ieškovas įrodymų patvirtinančių jo mokslo pažangumą nepateikė, tačiau jo nurodyto pažymių vidurkio kiti dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu neginčijo. Atsakovas taipogi teisme aiškino, kad su sūnumi svarstė apie galimybę studijuoti Danijoje. Todėl laikytina, kad ieškovas pateikė teisingus duomenis apie pažangumą mokykloje ir pripažintina, kad ieškovas mokosi pažangiai ir sąžiningai.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau iš jo sąskaitos išrašo matosi, kad jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis, nuo ieškinio pateikimo teismui iki 2020-03-03 svyravo nuo 400 iki 1000 eurų ribose. 2020-03-03 pinigų likutis sąskaitoje yra 419,19 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, kad ieškovui tapus pilnamečiu, jam atsakovo teikiamas išlaikymas, nesant duomenų apie papildomą lėšų poreikį, buvo pakankamas ir papildoma parama iki teismo posėdžio nebuvo reikalinga. Todėl ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo teisme atmetamas.

Kaip matosi iš bylos medžiagos atsakovas teikia išlaikymą sūnui, tačiau ginčas kyla dėl teikiamo išlaikymo dydžio. Atsakovas iš esmės sutinka, kad esant poreikiui jis galėtų ir daugiau prisidėti prie sūnui reikalingos paramos kol jis mokosi vidurinėje mokykloje. Nagrinėjamu atveju ieškovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, mokosi paskutinį baigiamųjų metų pusmetį, lanko pamokas, turi išklausyti nustatytą kursą, ruošiasi egzaminams, todėl reikalinga daugiau laiko skirti mokslui, namų darbams, kad pažangiais pažymiais baigti vidurinį mokslą ir įgyti geresnes galimybes studijuoti baigus vidurinį mokslą. Todėl ieškovas per likusį mokslo metų laiką neturės galimybių pats užsidirbti papildomų lėšų.

Remiantis CK 3.192¹ str. 1 d., pareiga išlaikyti sūnų kol ji mokosi ir neturi pajamų tenka abiem tėvams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nustačius, jog ieškovas mokosi, yra pilnametis, tačiau dar nėra sulaukusi 24 metų amžiaus ir jam yra reikalinga parama, darytina išvada, kad yra visos būtinosios ir esminės sąlygos atsakovo pareigai prisidėti prie savo pilnamečio sūnaus išlaikymo iki kol jis mokosi vidurinėje mokykloje. Iš bylos duomenų matosi, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už trečiojo asmens turtinę padėtį, todėl jis privalo daugiau prisidėti prie sūnaus F. išlaikymo kol jis mokosi vidurinėje mokykloje. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sąskaitoje esančių lėšų kiekis yra ženkliai sumažėjęs ir kurio akivaizdu nepakaks pragyvenimui, ir kitiems poreikiams tenkinti, taip pat sunkią trečiojo asmens turtinę padėtį iš atsakovo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2020-03-24 iki 2020-07-31, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas (parama) F. A. po 200 Eur kas mėnesį

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 18 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (200 Eur x 4 mėnesių 7 dienų x 3 proc. = 24,2 Eur byla nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokamas 75 % paskaičiuoto žyminio mokesčio, tai yra 18 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš 2019-11-27 serija LAT Nr. 1054901, pinigų priėmimo kvito ir 2020-03-06 serija LAT Nr. 1054901, pinigų priėmimo kvito matosi, kad už advokato atstovavimo paslaugas ieškovas turėjo 500 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš 2019-12-12 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 040, 2019-12-06 mokėjimo nurodymo, matosi, kad atsakovas turėjo 200 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį.

Teismas patenkino 35 % ieškinio reikalavimų ir atmetė 65 % reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 35 % jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suteikiant teisinę pagalbą, tai yra 175 Eur. Atitinkamai iš ieškovo atsakovui priteistina 65 % atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 130 Eur. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo ieškovui priteisiama 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 -270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) sūnui F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

Priteisti iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminį mokestį valstybės naudai. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.