Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo D. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo konstatuota, kad 2015 m. gruodžio 28 d. apie 22 val. 35 min. Vilniuje, Didlaukio g. 86E, D. B., esant slidžiai (apsnigtai) kelio dangai, chuliganiškai vairavo automobilį BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje (teritorijoje), skirtoje transporto priemonėms stovėti, nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, kelis kartus staigiai nuspaudė ekseleratoriaus pedalą, tokiu būdu privertė automobilio ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi, tęsdamas automobilio ekseleraciją, privertė jį pavojingai slysti ir suktis, tuo sukeliant pavojų savo ir keleivės saugumui. Tokiais veiksmais D. B. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 3, 16 punktų reikalavimų pažeidimus, o dėl to pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. terminui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. prašė panaikinti priimta nutarimą ir nutraukti administracinę bylą, nurodant, kad nėra jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o pripažinus kaltu – taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir palikti paskirtą baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, o nesant galimybės to padaryti – sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Mano, kad nutarimas buvo priimta skubotai, neįsigilinus į visas reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti paviršutiniškai, nes nenustatyti nešališki liudytojai, patvirtinantys arba galintys patvirtinti galimo pažeidimo faktą, nenustatytos asmenų, kuriems neva kilo pavojus dėl galimo pažeidimo, tapatybės, tokie asmenys neapklausti. Tariamas pažeidimas nebuvo užfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis (fotoaparatu, videokamera ar kt.). Jokių objektyvių įrodymų, išskyrus vieno policijos pareigūno tarnybinį pranešimą – administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Mano, kad policijos pareigūnai vadovavosi išskirtinai emocijomis ir visuomenėje ypač šiuo metu vyraujančia nuostata, kad neva „visi asmenys, vairuojantys BMW markės automobilius, yra nedrausmingi vairuotojai“. Policijos pareigūnė, skyrusi nuobaudą, nenustatė, dėl kokios priežasties buvo staigiai greitinama ir stabdoma jo vairuojama transporto priemonė. Teigė, kad nei tyčios, nei chuliganiškų paskatų jo veiksmuose nebuvo, o paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Svarbi faktinė aplinkybė, kad tuo metu automobilių stovėjimo aikštelė buvo visiškai tuščia. Aikštelėje stovėjo vos kelios transporto priemonės ir jos stovėjo aikštelės pakraštyje. Pašalinių ir atsitiktinių asmenų aikštelėje nebuvo, todėl jo veiksmai negalėjo kelti realios grėsmės nei asmenims, nei turtui. Vairuodamas transporto priemonę, jis buvo prisisegęs saugos diržą. Šalia jo, keleivio vietoje, ant priekinės sėdynės sėdėjo jo sutuoktinė G. B., todėl savo veiksmais jis negalėjo rizikuoti sutuoktinės, su kuria augina mažametį vaiką, sveikata ir gyvybe. Pažymėjo, kad veikė sąmoningai, atsakingai, apdairiai, visapusiškai apgalvojęs savo veiksmus. Buvo įsitikinęs, kad veikia teisingai, nes norėjo patikrinti automobilio ratų sukibimą su asfaltu ir nustatyti, ar vienodai stabdo ratai. Tariamo pažeidimo padarymo metu buvo žiemos metas, prisnigta ir minusinė temperatūra, o kelio ir aikštelės danga buvo apsnigtos ir apledėjusios. Jam buvo reikalinga nustatyti automobilio technines galimybes ir parametrus, siekiant saugaus važiavimo. Automobiliui, kurį vairavo, techninė apžiūra atlikta buvo 2015 m. balandžio 22 d. ir galiojo iki 2017 m. balandžio 28 d., tačiau iš techninės apžiūros kortelės matyti, kad techninės apžiūros metu stabdžių bandymo rezultatai, bandant stabdžių stendu, buvo netolygūs ir nevienodi. Kiekvienas vairuotojas pagal rekomendacijas (ypač žiemos metu, atsižvelgiant į slidžią kelio dangą), turi įsitikinti vairavimo saugumu, ką jis ir padarė. Nurodė, kad yra vedęs, turi mažametį vaiką, vairavo transporto priemonę blaivus ir neapsvaigęs nuo kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Dėl atimtų teisių negali dirbti tiesioginio darbo – vairuoti krovininio automobilio ir vykti į kitas užsienio valstybes. Atkreipė dėmesį, kad jis nėra baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų. Nutarimu paskirtos nuobaudos taikymas, jam sukeltų neproporcingai didelių nepatogumų, susijusių tiek su jo specialybe, darbo funkcijų atlikimu, tiek atimtų galimybę rūpintis savo šeima.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. palaikė skundą, papildomai paaiškindamas, kad 2015 m. gruodžio 28 d. važiavo su žmona iš Baltupių (iš draugo). Pasakė savo mylimajai, kad reikia išbandyti stabdžius ir taip gavosi šis įvykis. Įvykis įvyko Didlaukio g. aikštelėje, o jo namai yra Medeinos g. Norėjo patikrinti stabdžius ir taip gavosi, kad slystelėjo. Nuo pagrindinės gatvės (Ateities g.) iki aikštelės važiavo 7 min. Pajudėdamas netikrino stabdžių. Taigi porą kartų paspaudė akseleratoriaus pedalą ir stabdį. Po to automobilis pradėjo slysti į šoną. Neilgai slydo. Viskas vyko iki 20 km/val. Kai atvažiavo į aikštelę, nematė policijos. Kai atvyko, stovėjo 2 automobiliai kitoje aikštelės pusėje. Aikštelė buvo didelė, plati, stačiakampio formos. Įvykio metu buvo sniego, slidu, temperatūra tikriausiai buvo minusinė, snigo.

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovas P. K. prašė tenkinti skundą, posėdžio metu papildomai nurodydamas, kad liudytojo N. B. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes įvykis nėra užfiksuotas techninėmis priemonėmis, buvo didelis atstumas nuo jo atstovaujamojo ir pareigūnų, kai šie pamatė jo atstovaujamąjį. Nėra faktinių duomenų, kad tai tikrai buvo atstovaujamojo automobilis. Policijos pareigūnas negalėjo identifikuoti transporto priemonės. Pareigūnas negalėjo nurodyti, ar tai chuliganiškas vairavimas. Pareigūnai nuėjo paprasčiausiu keliu, t. y. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Aikštelė buvo didelė, arčiausias automobilis buvo už 30 m., todėl kad ir vieną kartą apsisukus 360 laipsniu kampu, D. B. niekaip negalėjo sukelti grėsmės aplinkiniams. Pagal KET 4 skirsnio 15 punktą taip pat kelionės metu vairuotojas turi stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jo atstovaujamasis buvo atsakingas vairuotojas. Pamanęs, kad jo stabdžiai negerai veikia, nusprendė juos patikrinti.

Liudytoja apklausta G. B. parodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. apie 22.30 val. su vyru važiavo į aikštelę, nes jis nusprendė, kad reikia patikrinti automobilio stabdžius. Ji pasakė, kad nereikia, bet jis nurodė, kad kažkas negerai su stabdžiais. Jis jai pasakė nebijoti, nes jis tik patikrins, kaip veikia stabdžiai. Tuo metu visur buvo plikledis. Aikštelėje toli buvo tik pora mašinų. Jis porą kartų paspaudė gazą ir stabdžius. Po to mašina pradėjo suktis. Tada jis ją sustabdė ir pasakė, jog reikės važiuoti į servisą, nes kažkas su mašina negerai. Po to atvažiavo policija. Tuo metu su jais vaiko nebuvo. Jie važiavo iš Ozo link namų. Ta aikštelė buvo netoli. Aikštelė buvo didelė (dydžio nurodyti negalėjo), tuščia, šiek tiek apšviesta. Buvo vakaras, ganėtinai tamsu. Buvo pašalę, visur plikledis. Vyras kelis kartus nuspaudė akseleratorių, dėl ko automobilis slydo. Jis pirmą kartą taip tikrino stabdžius. Negalėjo pasakyti, kokiu greičiu važiavo, bet tikrai negreitai. Ji sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, abu buvo užsisegę saugos diržus. Mano, kad jo veiksmai nekėlė grėsmės, nes jis labai gerai vairuoja. Patikino, kad kai vyras atliko stabdžių patikrinimą, tai jai nesukėlė išgąsčio. Automobilis greitai nesisuko, jis tiesiog slydo. Negalėjo pasakyti, kiek procentų automobilis apsisuko.

Liudytoju apklaustas N. B. parodė, kad įvykio metu buvo tamsu. Važiuojant Didlaukio gatve, pamatė, kad automobilių aikštelėje sukasi automobilis. Pamatė, jog automobilis slysta. Juos pamatęs, automobilis sustojo. Nematė, kada automobilis atvažiavo į aikštelę, pamatė tik kai automobilis sukosi. Nuo jų automobilis buvo per 70 m atstumą. Automobilis buvo praradęs sukibimą su važiuojamąją kelio danga. Matė, kaip automobilis slysta šonu. Automobilis apsisuko 360 laipsniu kampu vieną kartą. Aikštelė buvo didelė, stačiakampio formos, apsnigta, buvo slidi kelio danga. Nesnigo, bet buvo sniego. Vairuotojo ir ką jis paaiškino dėl įvykio neatsiminė. Parodė, kad buvo ir kitų automobilių, bet jie stovėjo toliau. Arčiausias automobilis buvo už 30 metrų. Gal ir buvo toliau žmonių, tačiau tiksliai pasakyti negalėjo. Mano, kad su vairuotoju buvo panelė. Nežino, ar vairuotojas būtų toliau atlikęs neleistinus veiksmus, jeigu jie nebūtų jo pamatę. Šio įvykio vaizdo įrašo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Nagrinėjamu atveju D. B. pripažintas kaltu, padarius administracinę teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, t. y. už chuliganišką vairavimą. LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti: pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas, KET pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.), o LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Nagrinėjamu atveju ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2015 m. gruodžio 28 d. D. B. chuliganiškai vairavo transporto priemonę, sukeldamas pavojų eismo ar žmonių saugumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nebuvo daromas video įrašas, tačiau ir galimai buvę kiti įvykio liudininkai nebuvo nustatyti bei apklausti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jo pagrindu surašytas skundžiamas nutarimas buvo priimti vien pareigūno N. B. tarnybinio pranešimo bei D. B. paaiškinimų pagrindu, tačiau, esant tarp jų akivaizdiems prieštaravimams, nebuvo imtasi priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Visgi visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas).

Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. žmona G. B. yra suinteresuota bylos baigtimi, o dėl to galėjo duoti galimai subjektyvius parodymus, tačiau nenustatyta, kad jos parodymai buvo melagingi. Taigi ji parodė, kad jos vyras nusprendė patikrinti stabdžius, dėl ko porą kartų paspaudė gazą ir stabdžius, o dėl to automobilis slydo; negalėjo pasakyti, kokiu greičiu važiavo, bet tikrai negreitai; ji sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, abu buvo užsisegę saugos diržus. Tuo tarpu liudytoju apklaustas pareigūnas N. B. parodė, kad esant 70 m atstumui nuo jo iki kaip vėliau paaiškėjo D. B. automobilio pamatė besisukantį automobilį. Be to, anot pareigūno, automobilis tik kartą apsisuko 360 laipsnių, nes buvo praradęs sukibimą su važiuojamąja kelio danga. Visgi, teismo vertinimu, esant tokiam dideliam atstumui, nuo kurio pareigūnas pamatė D. B. automobilį, bei tamsiam paros laikui, abejotina, ar pareigūnas galėjo tiksliai matyti, kaip automobilis juda. Visgi šis liudininkas patvirtino, kad aikštelė buvo didelė, stačiakampio formos, apsnigta, buvo slidi kelio danga, bet nesnigo, tuo tarpu kiti automobiliai stovėjo toliau, arčiausias automobilis buvo už 30 metrų, o ar buvo žmonių, tiksliai pasakyti negalėjo.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad D. B. vairuojamo automobilio neleistini manevrai buvo automobilio slydimas, sukeltas priverstiniu būdu, dėl ko galimai automobilis kartą apsisuko, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo vairuotojo chuliganiškos paskatos. Kaip matyti iš bylos duomenų, vairuotojas nuo pat pradžių neigė, jog jis automobilių stovėjimo aikštelėje, priversdamas automobilį slysti, siekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, t. y. neturėjo chuliganiškų paskatų, o siekė patikrinti, kaip veikia automobilio stabdžiai, o tokia jo versija nėra paneigta. KET 15 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Nagrinėjamu atveju buvo žiemos laikas ir, kaip nustatyta bylos duomenimis, esant slidžiai kelio dangai, todėl sutiktina, kad vairuotojas turėjo stebėti transporto priemonės techninę būklę visos kelionės metu. Be to, teismas įvertina ir tai, kad užfiksuotas įvykis buvo didelėje ir nuošalioje aikštelėje (b. l. 10, 11, 30, 31), taigi automobilio manevras buvo atliktas ne gatvėje ar gyvenamųjų namų kvartale. Tuo tarpu kiti automobiliai aikštelėje buvo priparkuoti daug toliau, artimiausias automobilis galimai buvo už 30 m, nenustatyta, kad tuo metu buvo pėsčiųjų, įvykis buvo tamsiu paros laiku (apie 22.35 val.), kuomet paprastai nėra eismo ir pėsčiųjų, o dėl to darytina išvada, kad nebuvo sukeltas pavojus eismo ar kitų žmonių saugumui. Tuo labiau tiek vairuotojas, tiek su juo sėdėjusi keleivė (žmona) buvo užsisegę saugos diržus, nenustatyta, kad automobilis itin nesaugiai manevravo, todėl ir grėsmė paties vairuotojo bei jo keleivės saugumui nekilo. Atvykus pareigūnams, vairuotojas netęsė savo veiksmų, gailėjosi dėl savo poelgio, iš ko taip pat galima daryti išvadą, jog jo veiksmai nebuvo susiję su aiškiu visuomenės negerbimu, nukreipti demonstruoti nepagarbą aplinkiniams.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuota, jog D. B. veiksmuose nebuvo LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (chuliganiškų paskatų, grėsmės eismo ir žmonių saugumui), todėl prieinama prie išvados, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (LR ATPK 302 str. 1 d. 2 p.; 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. B. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10N-47405776-15 (ROIK: 1505421151) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.