Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-809-1002/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
1-809-1002/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38565-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
V. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-809-1002/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38565-2020-4Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.5; 1.1.10.1;1.2.4.6.2; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorei I. Ž.,kaltinamajam R. V.,nukentėjusiajai V. L., jos atstovei advokatei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018-04-16 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmę atlikęs 2018-11-23;

2021-05-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 10 punktu, R. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą - nustatant jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis buvimo vietoje – Spindulio g. 3-206, Šiauliai, laiku nuo 23 val. iki 6 val., bei įpareigotas R. V. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, paskiriant 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs;

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei V. L., būtent: 2020-09-25 apie 18 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajai V. L. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko ji griūdama trenkėsi smakrą į palangę bei kelius į grindis, po to pakėlė V. L. už pažastų ir trenkė ją į spintelę, taip padarydamas nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, kairios smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, kairiame žaste, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą ir kraujosruvą pasmakrėje.

Kaltinamasis R. V. kaltę pripažino ir davė parodymus teisme. Kaltu prisipažįsta. Nelabai atsimena įvykio aplinkybių. Pripažįsta, kas surašyta kaltinime. Nepamena dėl to, nes tiek jis, tiek V. buvo išgėrę. Šiuo metu iš viso nevartoja alkoholio, o seniau vartojo. Bandė gydytis, kreiptis į gydytojus. Šiuo metu dirba, bandomasis laikotarpis. Ketvirtadienį, penktadienį dirba. V.i gali būti netgi trys priepuoliai per dieną. Priepuoliai būna, kai būna pagirios. Atsiprašė nukentėjusiosios, labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma jo parodymais, duotais teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2020-09-25 18.14 val. į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi V. L. pranešė, kad namuose sugyventinis ją muša rankomis ir kitais daiktais. Namuose mažamečių nėra, nuo GMP atsisakė, praneša sugyventinė, laukia abu namuose (1 tomas, b. l. 35).

2020-10-08 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmenine garso įrašo kopija, kuriame užfiksuotas V. L. pranešimas bendrajam pagalbos centrui 2020-09-25 18 val. 14 min. (1 tomas, b. l. 161).

2020-10-09 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro su užfiksuotu 2020-09-25 18.14 val. V. L. pranešimu, apžiūra (1 tomas, b. l. 162-164).

2020-09-25 pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad atvykus pagal gautą pranešimą į butą (duomenys neskelbtini), V. L. paaiškino, kad 2020-09-25 su savo sugyventiniu kartu sėdėjo savo namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. tarp jos ir sugyventinio R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, nes pastaroji norėjo, kad sugyventinis nebegertų. Pastaroji aiškina, kad su sugyventiniu apsistumdė, jis jai kumščiu, kuriuo, ji nenurodė, trenkė į galvą, trenkė vieną kartą ir trenkėsi į virtuvėje esančią palangę. Moteriai matosi už kairės ausies mėlynė, ant smakro plyšęs senas kirtimas. Aštriu daiktu, pagal pastarosios žodžius, jai netrenkė, smakras trūko nuo smūgio į palangę. Tokiais savo veiksmais R. V. sukėlė fizinį skausmą V. L.. Moteriai GMP pagalba nereikalinga, atsisakė. Tarnybiniame pranešime pažymėtos vietos ant V. L. kūno, kuriose matosi akivaizdūs sužalojimai. Įvykio vietoje V. L. nustatytas 2,63 promilių girtumas, R. V. nustatytas 3,02 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 47-50).

2020-10-15 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, daryto įvykio vietoje 2020-09-25 atvykusių policijos pareigūnų su BODY kamera, apžiūra (1 tomas, b. l. 165-168).?

2020-09-25 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 tomas, b. l. 39-46).??

2020-09-30 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. L. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, kairios smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, kairiame žaste, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas ir kraujosruva pasmakrėje. Rasti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 4-5 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo šešių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 74).

2020-10-07 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota kokių nors sužalojimų, padarytų iš anksčiau (2020-09-15). 2020-09-25 GMP kvietimo kortelėje užfiksuotas smakro srities sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2020-09-25). V. L. kūne rastiems sužalojimams (kraujosruvoms pakaušio kairėje pusėje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, kairiame žaste, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, nubrozdinimui ir kraujosruvai pasmakrėje) padaryti reikėjo šešių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. V. L. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, kairiame žaste, nubrozdinimas ir kraujosruva pasmakrėje padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais, o kraujosruvos abiejų kelių priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos tiek suduodant tiesioginius smūgius į kelių sritis, tiek ir griuviminės traumos metu keliais atsitrenkiant į buką kietą paviršių. V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tiek vertinant kūne rastų sužalojimų visumą, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai (1 tomas, b. l. 79, 80).

2021-03-03 specialisto J. S. paaiškinimų protokolu. Uždavus klausimą, kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu, pateikė paaiškinimą, kad V. L. teismo medicininio apžiūrėjimo metu 2020-09-30 nustatytos kraujosruvos abiejų kelių priekiniame paviršiuje dažnai pasitaiko griuviminės traumos metu atsitrenkiant į buką, kietą paviršių. Nubrozdinimas smakre galėjo būti padarytas tiek griuviminės traumos metu, tiek suduodant tiesioginį smūgį į pasmakrę buku, kietu daiktu. Kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje ir kairio žasto priekiniame paviršiuje pagal lokalizaciją ir matmenis nėra būdingos griuviminei traumai, galėjo būti padarytos suduodant tiesioginius smūgius kietais, bukais daiktais. Uždavus klausimą, kurį sužalojimą V. L. galėjo pasidaryti atsitrenkus į spintelę ar kitą objektą, pateikė paaiškinimą, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai, su kokiu kietu buku daiktu kontaktuojant padarytos kraujosruvos kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, nes sužalojimo vietoje neužfiksuota individualių sužalojančio daikto požymio, užfiksuoti tik žalojančio daikto grupinės priklausomybės požymiai. Uždavus klausimą, koks kiekvieno iš patirtų sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas, pateikė atsakymą, kad tiek V. L. rastų sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 83-86).

2020-10-02 iš VĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties gauta informacija, kurioje nurodyta, kad 2020 metais V. L. buvo 9 kartus kviesta greitoji medicinos pagalba. Pateiktos 9 GMP kvietimo kortelės. Dėl V. L. greitoji medicinos pagalba vyko: 1) 2020-06-08 22.48 val., kortelės duomenyse nurodytos ypatingos aplinkybės - serga epilepsija, šizofrenija, atsisakė pagalbos; 2) 2020-06-09 00.18 val., nurodyta preliminari diagnozė - neramumas ir susijaudinimas; 3) 2020-07-24 20.35 val., nurodyta preliminari diagnozė - paranoidinė šizofrenija; 4) 2020-08-10 14.28 val., nurodyta preliminari diagnozė - sukrėtimas; 5) 2020-08-11 15.55 val., nurodyta preliminari diagnozė - apsinuodijimas nepatikslintu psichotropiniu vaistu; 6) 2020-08-26 17.30 val., nurodyta preliminari diagnozė - nepatikslinto alkoholio toksinis poveikis; 7) 2020-08-28 13.34 val., preliminari diagnozė nenurodyta; 8) 2020-09-15 04.21 val., nurodyta preliminari diagnozė - epilepsija nepatikslinta, neminint sunkiai gydomos epilepsijos; 9) 2020-09-25 18.30 val., nurodyta preliminari diagnozė - apatinio žandikaulio srities žaizda (1 tomas, b. l. 89-107).

Kaltinamasis R. V., 2020-09-26 įteikus jam pranešimą apie įtarimą, davė parodymus (2 tomas, b. l. 14-17).

Kaltinamasis R. V., 2021-03-31 įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, davė parodymus (3 tomas, b. l. 52-54).

Nukentėjusioji V. L. davė parodymus. Sutinka duoti parodymus. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. L.. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) m. gimė dukra A. L.. (duomenys neskelbtini) išsiskyrė su A. L.. Skyrybų iniciatorė buvo ji. Skyrybų priežastis buvo A. L. neištikimybė ir fizinis smurtas. A. L. ne kartą yra ją mušęs. Kviesdavo policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tų įvykio aplinkybių nebeprisimena. Dukra A. L. gyvena pas jos mamą J. A., adresu (duomenys neskelbtini). Mama dukrą A. , kai jai buvo 9 metai, pasiėmė auginti, nes bijojo, kad ji nebūtų apgyvendinta vaikų globos namuose. Dukra tikrai nebūtų apgyvendinta vaikų globos namuose, nebuvo dėl ko, tai čia jos mamos tokia fantazija. Jos mama yra dukros A. laikina globėja. Daug kartų yra gydyta (duomenys neskelbtini) klinikoje. Jai nustatyta diagnozė šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Alkoholį vartoja saikingai, nėra priklausoma nuo alkoholio. Į Psichiatrijos kliniką dažniausiai veždavo ją mama dėl jos psichologinės būklės, išgyveno vyro neištikimybę, skyrybas, dar susidėjo įvairių priežasčių. Yra neįgali dėl epilepsijos, geria vaistus. Gauna invalidumo pašalpą, tai visos jos pajamos, iš to ir gyvena, niekur nedirba. R. V. yra jos sugyventinis. Su R. V. susipažino (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikoje dienos stacionare. Ji buvo atėjusi aplankyti pažįstamo, kuris gydėsi minėtoje ligoninėje. R. V. ten gydėsi. Jis iš kažkur gavo jos telefoną, pradėjo jai skambinti, taip ir pradėjo bendrauti. Nuo 2018 metų pradėjo kartu gyventi, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos mamai. Su R. V. veda bendrą ūkį. Kai su R. V. susipyksta, tai gyvena atskirai. Jis turi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai išeina ten pagyventi. R. V. yra sunkaus charakterio, tai yra agresyvus, konfliktiškas, savanaudis, ją žemina, daug vartoja alkoholio. Jis kontroliuoja jos gyvenimą. Tai yra jis niekur jos neišleidžia be jo žinios, klausosi telefoninių pokalbių (liepia įjungti garsiakalbį), kontroliuoja ,,feisbuką“, elektroninį paštą. Nežino, kodėl taip elgiasi. R. V. yra patogu su ja gyventi, nes jos buitis yra gera, namuose ji jį apskalbia, pagamina valgyti. Ji jo iš buto neišprašo, todėl jis su ja ir gyvena. R. V. anksčiau daug kartų yra ją mušęs. Kviesdavo policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakydavo duoti parodymus, nes pagailėdavo R. V.. Nenorėjo, kad jis būtų nubaustas. Be to, ji pati dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimindavo. Ankstesnių įvykių aplinkybių papasakoti negali, nes jų, kaip minėjo, neprisimena, negalėtų atgaminti įvykių. Juos jau yra pamiršusi. 2020-09-25 dienos metu, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), viena pati gėrė brendį. Kiek išgėrė alkoholio, neprisimena, bet nuo jo išgerto kiekio jautėsi apsvaigusi. R. V. buvo namuose, jis pats vienas gėrė degtinę, alų. Tarp jų visą dieną vyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurių minėti nenori. Dėl degtinės nesipyko. Tą dieną epilepsijos priepuolio jai nebuvo. Apie 18 val., tikslaus laiko neprisimena, R. V. užėjo piktumo priepuolis, todėl jis ją pradėjo mušti. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kiek pamena, R. V. virtuvėje jai tyčia kumščiu trenkė vieną kartą į galvą. Nuo stipraus smūgio griūdama trenkėsi smakrą į palangę, paskui pargriuvo ant kelių. Kelius susitrenkė į grindų plyteles. Jai skaudėjo galvą, smakrą, abu kelius. Po to, R. V. ją pakėlė už pažastų ir ją trenkė į spintelę, susitrenkė kairę galvos pusę bei kairę ranką. Jai skaudėjo galvą, kairę ranką. R. V. ją ,,iškoliojęs“ nuėjo į kitą kambarį. R. V. aštriu daiktu ar kitais daiktais nemušė. Nežino, kodėl taip teigė operatorei bei policijos pareigūnams. Policiją iškvietė iš savo telefono. Ką kalbėjo su operatore, kviesdama policiją, dėl girtumo neprisimena. Atvykę policijos pareigūnai R. V. išsivežė. Neprisimena, ką tiksliai kalbėjo su atvykusiais policijos pareigūnais. R. V. jai pasakė, kad tyrėjai pasakytų, jog epilepsijos priepuolio metu griūdama susižalojo smakrą bei kitas kūno vietas. Gali patvirtinti, kad kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, kairios smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, kairiame žaste, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą ir kraujosruvą pasmakrėje padarė R. V.. Civilinio ieškinio nereiškia (1 tomas, b. l. 56-59).

Nukentėjusioji V. L. 2020-11-06 papildomos apklausos metu davė parodymus. Sutinka duoti parodymus. 2020-09-25 įvykio aplinkybių neprisimena. Negali patvirtinti, ar tą dieną R. V. jos atžvilgiu smurtavo. Gal ji epilepsijos priepuolio metu susižalojo. Neatsimena, ar tą dieną buvo epilepsijos priepuolis. Neprisimena, kokius parodymus davė 2020-09-30, ir jų prisiminti nenori. Jai mintys kartais dėliojasi taip, kad nežino, ar tai buvo iš tikrųjų, ar jai tik taip atrodė, pasirodė. Ji specialiai nelinkusi fantazuoti, išsigalvoti įvairias įvykio aplinkybes. Kai jai skauda kai kurias kūno vietas, tai galvoja, kad R. V. jai sudavė, bet neprisimena, kad būtų ją mušęs, ji tik taip galvoja. Atvykusiems policijos pareigūnams sako tai, ką galvoja, nors pati neprisimena, kad R. V. būtų ją mušęs. Kaip minėjo, jos atmintis yra sutrikusi, todėl neprisimena, kokias įvykio aplinkybes nurodo policijos pareigūnams. 2020-09-30 apklausos metu duotų parodymų patvirtinti negali, nes nežino, ar jie yra teisingi. Galėjo iš pykčio duoti neteisingus parodymus. Jai tada atrodė teisingi parodymai, o dabar abejoja parodymais. Abejoja ir tiek, neprisimena įvykio aplinkybių, kad ir jas primintų tyrėja, vis tiek neprisimintų paties įvykio. R. V. neužstoja, tiesiog nenori, kad jis būtų be pagrindo nuteistas. Neprisimena, iš kur pas ją atsirado sužalojimai: kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, kairios smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, kairiame žaste, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas ir kraujosruva pasmakrėje. Jai yra išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė, bet ji duoda tokius parodymus tą dieną, kokie tuo metu, jos manymu, teisingi, paskui pradeda abejoti parodymais, todėl juos ir pakeičia. Policiją kviečia tada, kai jai reikia jos pagalbos, neturi daugiau kam paskambinti. Brolis, tėvai turi savo gyvenimus. Negali paaiškinti, kodėl jiems teigia, kad R. V. jos atžvilgiu smurtauja, jai sukelia fizinį skausmą, taip išeina, ir viskas. R. V. jai spaudimo nedarė, neprašė, kad pakeistų parodymus. Dėl įvykių R. V. jokių pretenzijų nebeturi. Nežino, ar išvis ją R. V. yra mušęs, gal, o gal ir ne. Šiuo metu gyvena viena. Civilinio ieškinio nereiškia (2 tomas, b. l. 88-92).

Liudytoja E. G. davė parodymus, kad 2020-09-25 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. G., ekipaže ,, (duomenys neskelbtini)“. 18:16 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo apie tai, kad namuose sugyventinis pranešėją muša rankomis ir kitais daiktais. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko V. L., kuri paaiškino, kad su sugyventiniu R. V. namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 18:00 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, nes ji paprašė sugyventinio nebegerti. V. L. aiškino, kad iš pradžių jie apsistumdė, o kiek vėliau, jos sugyventinis R. V. jai vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį ir ji griūdama virtuvėje atsitrenkė į palangę. V. L. matėsi už kairės ausies mėlynė, ant smakro plyšęs senas kirtimas. V. L. nurodė, kad smakras trūko nuo smūgio į palangę. V. L. paklausė, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji atsakė, kad fizinis skausmas jai buvo sukeltas. Butas, kuriame viskas įvyko, atrodė tvarkingas. Miegamajame kambaryje matėsi girtavimo požymiai, ant komodos buvo padėti du degtinės buteliai ir vienas alaus butelis. Namuose buvo V. L. sugyventinis R. V., kuris buvo ramus. Daugiau asmenų bute nebuvo. V. L. nurodė, kad turi mažametę dukrą, tačiau jos namuose nėra, ją prižiūri seneliai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) .(1 tomas, b. l. 125-128).

Liudytojas D. G. davė parodymus, kad 2020-09-25 dirbo su kolege E. G., apie 18 val. per radijo ryšio priemonę iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu, ilgai teko belstis, kol buvo atidarytos buto durys. Kas atidarė buto duris, neprisimena. Bute buvo vyriškis ir moteris, jie abu buvo neblaivūs. Sakė, kad raktų nerado, todėl taip ilgia buto durų neatidarė. Paprašė pateikti abiejų asmens dokumentus. Iš dokumentų buvo nustatytos jų asmens tapatybės, tai R. V. ir V. L.. Jie kalbėjo vienas per kitą, nelabai buvo galima suprasti įvykio aplinkybes. Pamena, kad V. L. teigė, kad jie abu bute gėrė, paskui susipyko, nepamena, ar sakė konflikto priežastį, kad konflikto metu jie apsistumdė, kad jai sugyventinis kumščiu trenkė į galvos sritį, kad ji nuo suduoto smūgio griūdama atsitrenkė į palangę, kad trenkėsi smakru į palangę. Pastebėjo V. L. sužalotą smakrą, matėsi kaip nubrozdinimas ant smakro, tuo pačiu ant jo buvo ir kraujosruva. Negali teigti, kad smakras būtų buvęs iš anksčiau sužalotas, bent jis to nesuprato. Už V. L. kairės ausies matėsi kraujosruva. Ji pati rodė ant abiejų kelių kraujosruvas. Neprisimena, ar ji nurodė, iš kur atsirado sužalojimai ant kojų, už kairės ausies. Nepamena, kad V. L. būtų minėjusi, kad ją R. V. trenkė į spintelę. Dėl girtumo su V. L. buvo sunku susikalbėti, todėl detaliai įvykio aplinkybių nepasakojo, kalbėjo daug nereikšmingų dalykų. Bet V. L. užsiminė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. V. L. nebuvo susijaudinusi, neverkė, kalbėjo normaliai, be jokio jaudulio, įtampos. Ant R. V. veido jokių sužalojimų nepastebėjo. V. L. teigė, kad policiją išsikvietė tam, kad R. V. išprašytų iš buto. Kai R. V. buvo pasakyta, kad jis važiuos kartu su jais, tada V. L. pradėjo prašyti, kad jo neišvežtų. Kadangi abu buvo neblaivūs, buvo sunku suprasti, ar R. V. smurtavo V. L. atžvilgiu ar ne, ar pati ji galėjo susižaloti. V. L. medikų atsisakė. Kadangi V. L. paminėjo, kad prieš ją smurtavo R. V., kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl R. V. buvo sulaikytas. Bute grumtynių pėdsakų, kraujo nesimatė. Tik matėsi, kad bute buvo girtaujama, matėsi kambaryje tušti alaus ir degtinės buteliai (2 tomas, b. l. 188-191).

Liudytojas A. Š. davė parodymus, kad su žmona J. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte. Minėtame bute gyvena apie 30 metų. Tame pačiame aukšte, priešais jų butą, gyvena V. L. su savo sugyventiniu R. V.. Jos buto numeris 40. V. L. pažįsta apie 10 metų. Su ja bendrauja tik kaimyniškai. Pas ją bute nėra buvęs. Ji pas juos ateidavo pabendrauti su jo sūnumi M. Š.. Kiek žino, V. L. iš pradžių gyveno su savo vyru, paskui jie išsiskyrė. Po kiek laiko V. L. tame bute pradėjo gyventi su R. V.. Jis su R. V. nėra bendravęs, jį pažįsta iš matymo. R. V. susitikęs laiptinėje tik pasisveikindavo, ir viskas. V. L. gyvena asocialų gyvenimo būdą, niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholį. Labai dažnai yra matęs bendro naudojimo laiptinėje V. L. neblaivią, eidavo ramstydama laiptinės sienas. Jos sugyventinis R. V. taip pat dažnai vartoja alkoholį, irgi daug kartų yra jį matęs namo laiptinėje neblaivų. Kiek suprato, jie dviese bute kartu geria, paskui tarp jų vyksta žodiniai konfliktai, mano, kad ją R. V. ir muša. Kai būna savo bute, tai nesigirdi, kad iš V. L. buto sklistų triukšmas. Bet kai išeina į bendro naudojimo laiptinę, tai yra ,,užtaikęs“ momentų, kai iš jos buto sklido triukšmas, tai yra V. L. ir R. V. vienas ant kito šaukė, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, V. L. vis varydavo lauk iš buto R. V., girdėdavosi trenksmai panašūs į daiktų mėtymą. Nesuprasdavo, ar tuo metu R. V. mušdavo V. L.. Nesikišdavo į jų konfliktus, bet pastebėjo, kad po tokių konfliktų sekančią dieną ant V. L. veido būdavo sužalojimai, tai yra matydavo ties jos akimis kraujosruvas. Jos neklausdavo, iš kur sužalojimai atsirado, ir taip buvo aišku. Labai dažnai girdėdavo iš V. L. buto sklindantį triukšmą, pas ją dažnai ant veido matydavo kraujosruvas, todėl negali pasakyti datų, kada tai buvo, nes neprisimena. Visa tai prasidėjo nuo tada, kai V. L. pradėjo gyventi su R. V.. Dažnai pas V. L. važiuodavo ir šiuo metu važiuoja policijos pareigūnai, ne kartą yra matęs pas ją atvykusį greitosios medicinos pagalbos automobilį. V. L. dažnai policijos neįsileidžia. Paskutinį kartą R. V. matė prieš savaitę, tikslios datos neprisimena. Jis tuo metu lankėsi pas V. L.. Apie V. L. psichinę būklę, jos ligas nieko nežino, tik gali teigti, kad ji turi priklausomybę alkoholiui. Apie 2020-09-25 įvykį nieko nežino. Nežino, kas tą dieną vyko pas V. L. bute, gal tą dieną nebuvo namuose. Tos dienos nepamena, kažkaip neužsifiksavo (1 tomas, b. l. 131-134).

Liudytoja J. A. davė parodymus, kad V. L. yra jos dukra. Ji (duomenys neskelbtini) ištekėjo už A. L.. (duomenys neskelbtini) gyvenant santuokoje, V. L. gimė dukra A. L.. Jos bute V. apsigyveno dar netekėjusi, ji ir iki šiol ten gyvena, adresu (duomenys neskelbtini) . Butas registruotas jos vardu. 2016 metais V. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Tais metais kreipėsi į gydytojus pagalbos dėl V. dažno alkoholio vartojimo. V. lankėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini), kuris ją kodavo nuo alkoholio, tačiau ji sekančią dieną ,,kodą nulaužė“. Keletą kartų vežė ją į psichiatrinę ligoninę dėl sveikatos pablogėjimo. 2016-01-23 V. susirgo (ligos nežino), gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, A. L. darbo valandos buvo ilgos, tuomet bendrai nutarė, kad anūkei A. L. pas ją gyventi ir lankyti mokyklą yra patogiau. Kadangi V. su savo vyru išgėrinėjo, konfliktavo, tai 2016-12-23 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vaikų teisių tarnybą dėl anūkės A. globos ir jos gyvenamosios vietos nustatymo. Kol vyko teisminiai procesai anūkė (duomenys neskelbtini) gyveno su ja. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismas patvirtino, kad ji yra A. L. nuolatinė globėja. Nežino, ar V. yra nutraukusi santuoką su A. L.. Su V. bendrauja minimaliai, ją retai aplanko, susiskambina į savaitę kelis kartus, ją informuoja apie dukrą, pakalba apie ūkinius reikalus. Mokesčius už butą, kuriame gyvena V., moku ji (J. A.). V. gauna invalidumo pašalpą, nežino, ar ji dirba. Kada V. labai serga, tai jai nuperka vaistų, dažnai tai nedaro, kartais nuveža maisto. Nežino, ar V.i užtenka pinigų išgyvenimui. Nežino, kokiomis ligomis V. serga, nes gydytojai jų neįvardija. Iš V., iš A. L. žino, kad V. serga epilepsija, bei žino, kad ji turi priklausomybę alkoholiui. Ji prie jos išvirtusi nėra. Nežino, ar V. pati sugeba pasirūpinti savimi, tai turi atsakyti specialistai. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė prašymą dėl V. L. pripažinimo tam tikrose srityse neveiksnia, norėjo, kad V. būtų gydoma nuo alkoholio vartojimo. Vyko teismai, (duomenys neskelbtini) V. L. buvo pripažinta ribotai veiksnia tam tikrose srityse. V. apskundė teismo nutartį. Gavo (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kurioje nurodoma, kad jai paskirta psichiatrinė ekspertizė. Apie V. gyvenimo būdą nelabai žino. Žino, kad ji gyvena su R. V.. Kaip jie ten kartu gyvena, nežino. Ar R. V. muša V., nežino, jai apie tai V. nepasakoja, ji jos neklausinėja. Apie 2020-09-25 įvykį nieko nežino. Paskutinį kartą V. matė 2020-09-12, pas ją buvo nuvykusi. Ant jos veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Ant V. kojų ar rankų, nepamena kur, pastebėjo kelias mėlynes, bet V. sakė, kad susitrenkė į baldus. V. pasisakė, kad prarado vairuotojo pažymėjimą, nes vairavo automobilį neblaivi. V. su R. V. susipažino psichiatrinėje ligoninėje, kai abu ten gydėsi. Datos nežino, kada jie susipažino. R. V. su ja elgėsi mandagiai, o koks jis yra iš tikrųjų, nežino. Jis sakė, kad rūpinasi V., stengiasi ją globoti (1 tomas, b. l. 119-122).

Liudytoja G. M. davė parodymus, kad apie 1,5 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Bute gyvena viena. V. L. ir R. V. pažįsta kaip to namo gyventojus. Jie gyvena to namo 40 bute. Su jais nebendrauja. V. L. ir R. V. sutinka bendro naudojimo laiptinėje ar namo kieme. Jai jie pasirodė išgeriantys. Kartas nuo karto mato juos neblaivius. Kartais V. L. neįsileidžia R. V. į butą. Tada jis sėdi laiptinėje prie buto durų su pilnu degtinės buteliu, paskui beldžiasi į duris. Jo nestebėdavo, todėl nežino, ar jis patekdavo į butą. Daug kartų yra girdėjusi iš jų buto sklindantį triukšmą. Tai vykdavo naktį. Girdėdavosi moters riksmai, šaukimas ,,neliesk manęs“, girdėdavosi toks kaip bėgimo garsas, lygtai kažkas kažką gainiodavo. Negali pasakyti tikslių datų, kada girdėdavo triukšmus V. L. bute. Būdavo, kad per savaitę kokias tris dienas iš eilės girdėdavosi triukšmas, būdavo, kad dvi savaites pas juos bute jokio triukšmo nesigirdėdavo. Keletą kartų yra galvojusi kviesti policiją, bet sustabdydavo tai, kad po konflikto, sekančią dieną, juos pamatydavo kartu laiptinėje draugiškai bendraujančius. Yra dirbanti, retai juos laiptinėje ar kieme sutinka. Prieš metus laiko, vasarą, tikslios datos neprisimena, matė ant V. L. veido kraujosruvas, ji tuo metu namo kieme bendravo su policijos pareigūne. Daugiau niekada nėra pastebėjus ant V. L. veido ar kitų kūno vietų sužalojimų. Su R. V. ir V. L. apie pas juos vykstančius triukšmus nėra bendravusi. Jų butas nėra landynė, nemato, kad lankytųsi pašaliniai asmenys. Prieš tris savaites, tikslios datos neprisimena, apie 10 val., laiptinėje sutiko R. V. ir V. L., jie buvo labai girti, tik turėklų pagalba lipo į viršų. Su savimi jie turėjo maišelį, kuriame barškėjo, kaip įtaria, buteliai su alkoholiu. Ant V. L. veido ar kitų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo. Juos tada matė paskutinį kartą. Prieš tris ar dvi savaites, tikslios datos neprisimena, naktį pas V. L. buvo atvykę į butą policijos pareigūnai, tai suprato iš beldimosi pas juos į butą. Prieš atvykstant policijos pareigūnams pas V. L., bute girdėjosi triukšmas, tai yra girdėjosi vyro šūkavimas. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. 2020-09-25 namuose nebuvo, todėl apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 147-150).

Liudytoja T. A. davė parodymus, kad V. L. ir R. V. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) namo gyventojus. Jie gyvena virš jos buto. Ji gyvena pirmame aukšte, jie antrame namo aukšte. Ji tame name gyvena apie 10 metų, tai nuo to laiko ir pažįsta V. L.. Ji iš pradžių gyveno tame bute su savo vyru bei dukra. Šiuo metu ji gyvena su R. V.. A. L. ir R. V., mano, turi priklausomybę alkoholiui. Juos dažnai abu mato neblaivius. Dažnai girdi triukšmus sklindančius iš A. L. buto, tai būna vėlai vakare ar naktį. Tai yra R. V. įvairiais necenzūriniais žodžiais išvadina V. L., girdisi trenksmai, panašūs į daiktų mėtymą, kėdžių stumdymą, ne vieną kartą yra girdėjusi V. L. ,,skausmingą“ šaukimą ,,nemušk, nemušk“. Nesuprato, ar R. V. tada mušė V. L., ar ji tik prašė, kad jis nemuštų. Jų tie triukšmai jai trukdo gyventi, nes pas juos tokie triukšmai vyksta į savaitę du kartus tai tikrai. Po tų konfliktų, anksčiau, gal prieš kelis mėnesius, tikslios datos neprisimena, yra ant V. L. veido mačiusi kraujosruvas. Jos net neklausė, iš kur ant veido pas ją atsirado sužalojimai, ir taip jai aišku. Pati nėra mačiusi, kaip R. V. muša V. L., bet iš jų buto sklindančio triukšmo susidaro toks įspūdis, kad R. V. muša V. L.. Ji turi R. V. mobiliojo ryšio telefono numerį. Jis jai kartais paskambina ir paprašo, kad nueitų pažiūrėti, ką veikia V., ar ji yra namuose. Skambina jis tada, kai nebūna su V. L. kartu. Ji, kai nueidavo R. V. prašoma, jai V. pasirodydavo neblaivi, ji sakydavo, kad nenori bendrauti su R. V.. Pas ją į butą neidavo. Pabendraudavo tarpduryje. Ant jos veido ar kitų kūno vietų sužalojimų nepastebėdavo. Tik prieš pusmetį, bet tikslios datos neprisimena, kai buvo R. V. prašymu nuėjusi pas V., tai ant jos veido pastebėjo kraujosruvas, bet jos neklausė, iš kur sužalojimai, ji pati tada vengė bendrauti. Ji ne kartą yra V. klaususi, kodėl ji gyvena su R. V., sakė jai, kad girdi triukšmus pas juos bute. Ji tylėdavo, nieko nesakydavo, jai nepasakodavo, dėl kokių priežasčių tarp jų vyksta konfliktai, ar ją muša R. V.. Taip pat ne kartą yra klaususi R. V., dėl ko jie su V. pykstasi bute. Jai R. V. sakydavo, kad V. nemuša, kad ji serga epilepsija, dėl epilepsijos priepuolio ji ,,krenta“, paskui susitrenkusi kurią nors kūno vietą, šaukia, kad skauda. Kažkur prieš metus laiko, tikslios datos neprisimena, naktį, yra kvietusi policiją dėl sklindančio triukšmo iš V. L. buto. V. L. tada šaukė ,,gelbėkit, gelbėkit, skauda“. R. V. ant jos įvairiausiais žodžiais šaukė. Ji išsigando dėl V. L. gyvybės, todėl ir iškvietė policiją. Pas ją tada nebuvo užėję policijos pareigūnai ir kaip tas įvykis baigėsi, nežino. Apie 2020-09-25 įvykio aplinkybes nieko nežino. Triukšmo negirdėjo. Kadangi iš V. L. dažnai buto sklinda triukšmas, tai labai sunku atsekti dienas. Šią savaitę iš V. L. buto jokio triukšmo nesigirdėjo. Paskutinį kartą V. L. matė 2020-10-06, sutiko namo (duomenys neskelbtini) , kieme. Ji pasirodė blaivi, ant jos veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Pasisveikino, persimetė keliais žodžiais, ir viskas. Paskutinį kartą R. V. buvo sutikus 2020-10-04, (duomenys neskelbtini) , namo kieme. Jis jai pasirodė pagiringas, klausė, kur yra V., ji pasakė, kad nežino (1 tomas, b. l. 155-158).

Liudytojas E. P. davė parodymus, kad gyvena vienas bute, adresu (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) . Minėtame bute gyvena apie 4 metus. Iš matymo pažįsta buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoją V., jos pavardės nežino. Ji gyvena su sugyventiniu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. V. ir jos sugyventinio blaivių nėra matęs. Su jais nebendrauja, sutikęs tik pasisveikina. Kaip supranta, jie gyvena asocialų gyvenimo būdą. Jo butas yra trečiame aukšte, virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dažnai girdi iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklindantį triukšmą. Triukšmus girdi naktį, girdi, kaip vyriškis šaukia įvairiais necenzūriniais žodžiais, moteris šaukia ,,nemušk“, girdisi įvairūs bildesiai, trenksmai, iš to galima suprasti, kad tas vyriškis muša V.. Prieš kokį pusmetį suaktyvėjo triukšmas V. bute. Jam trukdo ilsėtis. Anksčiau girdėdavo triukšmus jos bute, bet jie nebūdavo dažni ir tokie triukšmingi. 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, naktį, tai galėjo būti apie 3 val., išgirdo triukšmus, sklindančius iš V. buto. Jos sugyventinis keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, V. šaukė ,,nemušk“, girdėjosi bildesiai, kaip baldų stumdymas, triukšmas buvo didžiulis. Neapsikentęs tokio triukšmo, nuėjo prie V. buto durų ir pradėjo belstis. Triukšmas nutilo, bet jo į butą niekas neįsileido. Grįžo namo. Po kiek laiko, kaip suprato, į V. butą pradėjo belstis policija. Taip galvoja, kad policija, nors pats nematė, ar tai policija. V. į butą juos įsileido. Paskui visą naktį buvo V. bute ramu. Mano, kad V. sugyventinio bute nebebuvo. Per visą laikotarpį, kol gyvena tame bute, yra kokius 5 kartus pastebėjęs pas V. atvykusius policijos pareigūnus. Namo kieme kelis kartus yra pastebėjęs greitosios medicinos pagalbos stovintį automobilį, bet nežino, pas ką buvo atvažiavę. Ant V. veido yra tik vieną kartą matęs sužalojimą, tai buvo 2020 m. vasaros vidurį, tikslios datos neprisimena. Jis ant jos akies pastebėjo uždėtą tvarstį, neatsimena, ar ant jos veido buvo kraujosruvos. V. neklausė, kas atsitiko. Apie 2020-09-25 įvykį nieko papasakoti negali, nebuvo namuose (1 tomas, b. l. 139-142).

Liudytojas E. A. davė parodymus, kad V. L. yra jo sesuo. Ji gyvena mamai J. A. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) . Su ja jokių glaudžių tarpusavio santykių nėra. Kaip brolis ir sesuo yra kalbėjęsi senai. Kokie 4 metai nebendrauja kaip brolis ir sesuo. V. gyvena asocialų gyvenimo būdą, todėl su ja bendrauti nenori. Ji turi priklausomybę alkoholiui. Žino, kad V. turi sugyventinį R. V., kuris taip pat priklausomas nuo alkoholio. Su juo beveik nebendrauja. Mano, kad jis valdo, manipuliuoja V.. Jis iš V. iš anksčiau žino, kad jis yra iš jos atėmęs buto raktus, telefoną, dokumentus, banko kortelę. R. V. moka įtikinamai meluoti, sakyti tai, kas jam naudinga. Jis apsimeta V. globėju, bet padeda jai tiek, kiek jam naudinga. Nors su V. mažai bendrauja, bet ji jam paskambina, kai reikia pagalbos. Pavyzdžiui, kai V. negali patekti į butą, nes R. V. būna paėmęs raktus, ji jam skambina. Jis, mama, turi nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini) , raktus. Važiuoja tada pas V., atrakina butą. Pakeičia buto durų spyną, jai atiduoda raktus. Paskui vėl buto raktai patenka pas R. V.. Per du metus yra pakeitęs buto durų spyną 5 kartus. Jis R. V. ne kartą yra vijęs iš buto, kur gyvena V., bet jis vėl sugrįžta. Per tris paskutinius metus daug kartų ant V. kūno, veido yra matęs kraujosruvų, ji jam teigdavo, kad ją muša R. V.. Iš V. pasakojimo nesuprasi, dėl ko ją muša R. V.. 2020 metais V. yra matęs gal kokius 8 kartus ir visais atvejais su V. prašymu jai atrakinti buto duris arba pakeisti durų spyną. Neprisimena datų, kada pas ją buvo atvažiavęs. Tada yra matęs ant jos veido, rankų kraujosruvas, sakė, kad mušė V.. Kai atvažiuodavo V., beveik visada būdavo neblaivi, todėl su ja beveik nebendraudavo. Jis jos prašydavo pasikeisti, buvo nuvežęs ją į ligų priklausomybės centrą (duomenys neskelbtini), bet ji ten išbūdavo kelias dienas, gydytojams prikalbėdavo, kad ją atvežė per prievartą, kad ją nori padaryti ,,durne“, medikai ja patikėdavo, todėl išleisdavo namo (2 tomas, b. l. 176-179).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis R. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei V. L., būtent: 2020-09-25 apie 18 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajai V. L. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko ji griūdama trenkėsi smakrą į palangę bei kelius į grindis, po to pakėlė V. L. už pažastų ir trenkė ją į spintelę, taip padarydamas nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, kairios smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, kairiame žaste, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą ir kraujosruvą pasmakrėje. Kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė padarinius ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, jo parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka ir nukentėjusios paaiškinimus apie įvykį, todėl teismo vertinimu, įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusios atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo R. V. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį R. V. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. V. yra teistas, baustas administracine tvarka (3 tomas, b. l. 102-119). Įrašytas į VĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registrą (2 tomas, b. l. 21). Įrašytas į VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą (1 tomas, b. l. 110, 111). 2020-10-30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. V. buvo nustatytos diagnozės: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini)); psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (duomenys neskelbtini)) ir, kadangi tai nėra psichikos sutrikimai, turintys neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, tai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę R. V. netikslinga (2 tomas, b. l. 38, 39). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes, į R. V. charakterizuojančią medžiagą, todėl pripažįstama tikslingu jam skirti prokurorės siūlomą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parenkamas mažesnis nei vidurkis. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažįstant kaltę, bausmė tuo pačiu nusprendžiu sumažinama 1/3 (BK 64-1 str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo R. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei skirtini įpareigojimai, padėsiantys šalinti kriminogeninius kaltinamojo elgesį determinuojančius veiksnius, didinantys užimtumą ir užtikrinantys kaltinamojo elgesio kontrolę.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-09-25 18 val. 32 min. iki 2020-09-26 12 val. 25 min. (1 para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. L. paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant R. V. intensyvią priežiūrą 3 (trims) mėnesiams, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebūnama namie dėl darbo. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei namie nebūnama dėl darbo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų);

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-09-25 18 val. 32 min. iki 2020-09-26 12 val. 25 min. (1 parą).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus: kompaktiniai diskai (2 vnt.), prisegti prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis