Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1349-397/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
1S-1349-397/2016
Teisminio proceso Nr.
1-74-1-00242-2007-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1349-397/2016
Proceso Nr. 1-74-1-00242-2007-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas ir bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-11-02 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-05 nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Praeityje R. S. teistas Zarasų r. apylinkės teismo 1996-01-23 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 2 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1995-12-21 įsakymu „Dėl amnestijos“, nuo paskirtos bausmės atleistas.

1.2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-01-09, pabaiga – 2020-06-08, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 9 mėn. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-09-08).

Žemesnės instancijos teismas

2. 2016 m. rugsėjo 12 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant poveikio priemones.

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį, taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, pažeidė BPK 360 str. 2 d. nuostatas, kur apibrėžta kokius aspektus turi vertinti teismas dėl komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo. Teismas, teigdamas apie jo daromą pažangą, visumoje neatsižvelgė į jo elgesio teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu. Nuteistasis neneigia padaręs vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau pažeidimai padaryti iki 2015 m pabaigos, nuobaudos nebegalioja. Nuteistojo teigimu tiek komisijos išvadose, tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek psichologinės tarnybos išvadose nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas privalo atsižvelgti tiek formalųjį, tiek į materialųjį kriterijų – esminius pokyčius jo elgesyje. Teismas, nuteistojo nuomone, pažeidė įstatymų normų taikymo principus, todėl nutartis neteisėta.

4.2. Nuteistasis savo skunde nurodė, jog įstatyme nėra numatyta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi atsižvelgti nuteistojo pastovius kriminogeninius veiksnius – nusikaltimo sunkumą, pobūdį, paskirtosios bausmės dydį, negaliojančias drausmines nuobaudas., todėl išplėstas įstatymo taikymas neatitinka lygtinio paleidimo taikymo principų. Tai buvo įvertinta priimant nuosprendį, todėl kriminogeniniai veiksniai, kurie negali pakisti, neturėtų būti vertinami. Teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą deklaratyviais argumentais, kurie neturi teisinio pagrindo.

4.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis septynis kartus skatintas, nuo 2016-08-01 jam suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pataisos namuose dirba nuo 2013-02-25, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kultūros renginiuose, sportuoja, nusikalstamo elgesio rizika žema, taikius lygtinį paleidimą, turėtų darbą. Nuteistasis nurodė, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, teigiamą darbinę motyvaciją, kaltę pripažįsta, civilinis ieškinys mokamas iš jo uždirbamų pinigų ir padengta didžioji jo dalis – 2296,86 Eur. Nuteistasis nurodė, kad jis mokosi iš savo klaidų, atpažįsta veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, su subkultūra nesusijęs, jį charakterizuojančių aplinkybių visuma patvirtina, kad ir dabar, ir ateityje jis laikosi ir laikysis visuomenėje priimtų normų bei įstatymų.

4.4. Nuteistasis pažymi, kad vertinant lygtinio paleidimo sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius, todėl visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atlikimo pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. S. skundas atmestinas.

6. Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. S. priklauso žemos rizikos grupei – 30 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. anksčiau teistas, taikyta amnestija. Nagrinėjamu atveju bausmę atlieka už labai sunkaus, nepataisomas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą – nužudymą. Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidęs 3 kartus, buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe 2 kartus griežčiausiomis nuobaudomis – baudos izoliatoriumi, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai leidžia spręsti apie buvusias nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytus draudimus. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas 7 kartus ir šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, tą patvirtina ir jam suteikta galimybė dirbti už pataisos įstaigos ribų be sargybos. Apylinkės teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis savo elgesį teigiama linkme kryptingai koreguoja tik nuo 2015 m. pabaigos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis R. S. pripažįsta, jog kartais pasielgia vedamas impulso bei neapsvarstydamas galimų pasekmių. Teismo nutartyje atsižvelgta į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje taip pat paminėtas nesugebėjimas konstruktyviai išspręsti konfliktines situacijas, kai be jokių dokumentų davė 800 Lt avansą asocialiam asmeniui, kas inspiravo keršto planus bei nusikaltimo padarymą, kai panaudojo fizinę agresiją. Pagrįstai įvertintas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – emocinė gerovė (bandymas nusižudyti; laisvėje buvo gydomas nuo depresijos, taip pat ir įkalinimo įstaigoje periodiškai nuo to vartoja vaistus); pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai, vadovaujantis HCR-20 metodika: ankstesni smurtiniai veiksmai (įvykdytas sunkus nusikaltimas, kurio metu mirė žmogus), jaunas amžius nusikaltimo metu (nuteistajam buvo 28 m.). Šios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės leido spręsti apie nuteistąjį ir padaryti išvadą dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo šiuo metu.

10. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. S. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas