- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- 2-877-1025/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- G. K.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Atsakovas
- Ž. B.
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovės G. K. atstovei advokatei Linai Tamošaitienei, institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Motiejūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės; paskirti ją nepilnamečio sūnaus O. B. lėšų tvarkytoja; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad gyvendama kartu su atsakovu susilaukė sūnaus O. B., gim. (duomenys neskelbtini), su atsakovu nebuvo susituokusi, atsakovas sūnaus tėvystę pripažino administracine tvarka. Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio su atsakovu kartu nebegyveno. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Nepilnametis sūnus gyvena su ja, ji juo rūpinasi, sūnus yra prisirišęs prie jos ir kitų šeimoje augančių brolių ir seserų. Mano, jog sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes ji gali užtikrinti jam tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Pagrindines sūnaus išlaikymo išlaidas sudaro būtinųjų gyvybinių poreikių užtikrinimas. Nurodė, jog šiuo metu nedirba, augina mažametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gauna socialinę pašalpą ir kitų vaikų valstybines išlaikymo vaiko pašalpas iš Vaikų išlaikymo fondo, taip pat dalį lėšų gauna iš kitų vaikų tėvo. Atsakovas visiškai neteikia jokio išlaikymo sūnui. Atsakovas yra darbingas, sveikas, todėl privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, todėl negali rūpintis sūnumi ir teikti jam išlaikymą. Teigia, kad visuomet rūpinosi sūnumi, kai dirbo teikė jam išlaikymą, taip pat rūpinosi ir kitais ieškovės vaikais. Ieškovei leido gyventi jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė iki šiol gyvena su visais savo vaikais ir nemoka nuomos mokesčio. Tvirtina, jog su sūnumi nori bendrauti, šiuo metu, būdamas įkalinimo įstaigoje, rašo laiškus ieškovei ir domisi sūnumi bei kitais ieškovės vaikais. Sutinka, jog ieškovė prižiūri sūnų, tačiau ji nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, vartoja alkoholį ir negali tinkamai rūpintis savo vaiku. Mano, jog teismui priteisus išlaikymą sūnui, ieškovė šių pinigų neskirs sūnaus išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui, nes ji nėra tinkamai pasiruošusi naudoti gautus pinigus pagal paskirtį. Nurodo, jog šiuo metu, suteikdamas sūnui ir ieškovei gyvenamąjį būstą ir nereikalaudamas iš ieškovės nuomos mokesčio, teikia tinkamą pagalbą sūnui, o kai išeis į laisvę, pradės dirbti, tuomet galės tinkamai rūpintis ir išlaikyti sūnų. Prašo, jog teismas neapribotų jam teisės lankyti sūnų ir bendrauti su juo. Ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas prašo atmesti, nes šiuo metu jis yra nemokus, jokių pajamų neturi.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog šalių sūnus nuo 2014 m. gyvena su ieškovė, ji juo rūpinasi, atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir objektyviai negali rūpintis savo sūnumi, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nors atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, tačiau įstatymas nenumato išimčių, jog kalėdamas tėvas būtų atleidžiamas nuo pareigos rūpintis ir išlaikyti vaiką, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius, be to, yra mažesnė nei pripažintina teismų praktikoje.
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad prašoma išlaikymo suma yra pakankama. Sutinka, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Paaiškino, jog šeima gyvena keturių kambarių bute, kam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas nežino, tačiau artimiausiu metu ieškovės šeima išsikels į jai suteiktą socialinį būstą. Ieškovės šeima yra socialinės rizikos šeimoje, su ja dirba socialinei darbuotojai, šalių sūnui sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta faktinės aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos. Iš vaiko gimimo liudijimo nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra O. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 6). Iš Klaipėdos r. sav. Priekulės sen. 2016-01-04 pažymos nustatyta, jog ieškovė G. K. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Klaipėdos r. savivaldybėje, kartu su ja į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukti ir jos nepilnamečiai vaikai: D. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-01-05 pažymos nustatyta, jog ieškovei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 buvo mokama: socialinės pašalpos, išmokos vaikui, vienkartinė išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, viso ieškovei buvo išmokėta 4435,92 Eur (b. l. 8). Ieškovė taip pat už nepilnamečius vaikus: D. M., E. M., G. M., D. M., gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 9-20). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametį E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir šalių sūnų O. B.. Atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nuosprendžiu nuteistas 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo bausme ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, bausmė pradžia 2014-11-11, pabaiga 2018-02-09 (b. l. 24). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra registruota (b. l. 47). Sodros duomenimis nustatyta, jog atsakovas nuo 2014-04-12 iki 2014-08-30 dirbo pagal verslo liudijimą. Iš Alytaus pataisos namų 2016-04-07 nuteistojo Ž. B. susirašinėjimo apskaitos kortelės nustatyta, jog atsakovas Ž. B. susirašinėjo su ieškove G. K. laikotarpiu nuo 2014-11-25 iki 2015-05-04.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nustatyta, kad ginčo šalys nebuvo susituokusios, joms gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O., atsakovas sūnaus tėvystę pripažino administracine tvarka, nuo 2014 m. lapkričio mėnesio šalių sūnus gyvena su ieškove ir kitais savo broliais ir seserimi, atsakovas teismo 2014-07-11 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka bausmę.
Byloje išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutiko, jog šalių sūnaus O. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, motyvuodama tuo, jog vaikui sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos, tarp ieškovės ir sūnaus bei kartu augančių brolių ir seserų yra susiformavęs emocinis – psichinis ryšys, ieškovės šeimai bus suteiktas socialinis būstas.
Atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnus šiuo metu gyvena su ieškove, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir objektyviai negali pasirūpinti sūnumi, ieškovei bus suteiktas socialinis būstas, taip pat įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, vaiko susiformavusius emocinius ir psichinius ryšius su motina ir kitais broliais ir seserimi, darytina išvada, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeistų vaiko interesų. Atsakovas teigia, jog ieškovė vartoja alkoholį ir neprižiūri vaikų, taip pat ir jų sūnaus. Iš vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados nustatyta, jog nuo 2013 m. ieškovės šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaikų priežiūros bei girtavimo, tačiau šeimai yra teikiama socialinės priežiūros paslaugas ir institucijos atstovė užtikrino, jog ieškovė rūpinasi sūnumi ir sūnui sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos. Taigi duomenų, jog šiuo metu ieškovė elgiasi netinkamai šalių sūnaus atžvilgiu, jo neprižiūri, nėra.
Išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi šalių bei institucijos pateiktą išvadą ir paaiškinimus, bylos faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pagal esamas aplinkybes sprendimo priėmimo metu sūnaus Oresto interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, jam įprastoje aplinkoje, kurioje jis nuolat gyveno nuo gimimo, kartu jam užtikrinamas nuolatinis bendravimas su broliais ir seserimi, su kuriais jį sieja emocinis ryšys (CK 3.169 str. 2 d., 2.14 str., 3.168 str.).
Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.1-2 d.). Duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su sūnumi byloje nenustatyta, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo dėl bendravimo su sūnumi nėra, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka nenustatytina. Išaiškintina šalims, jog kilus nesutarimams dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šalys gali kreiptis į teismą prašydamos nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d., nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.).
Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192str. 2d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-495/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Šiuo metu vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Byloje išvadą, teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad prašoma priteisti 100 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir užtikrina minimalių vaiko poreikių tenkinimą.
Bylos duomenimis šalių sūnus šiuo metu yra 2 metų amžiaus, duomenų, jog vaikas turi sveikatos problemų, jam būtų nustatyti specialūs poreikiai, nėra. Šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi visų aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, rūpinasi kasdienine vaiko priežiūra. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažamečius vaikus, gauna socialines išmokas, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nuo 2014-04-12 iki 2014-08-30 dirbo pagal verslo liudijimą, šiuo metu atlieka bausmę, duomenų apie turimas santaupas bei gaunamas pajamas nėra, atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto Lietuvoje. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog šiuo metu abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki.
Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo laisvė yra laikinai apribota nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti sūnų (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Pažymėtina, jog oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, be to, svarbu akcentuoti tai, kad į tokią padėtį (laisvės atėmimo įstaigą) atsakovas pateko išimtinai dėl savo kaltės, t. y. padarytos nusikalstamos veikos, už kurią atsakovui skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl lemiamas vaidmuo sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą tenka ne tėvo laikinai socialiniai padėčiai, bet vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui, nes visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Be to, pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos dirbti bei gauti pajamų, tačiau duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl darbo ir jam buvo atsisakyta suteikti, nėra, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas, turi sveikatos problemų ir negali dirbti pataisos namuose.
Atsakovo nurodytas argumentas, jog jis vaikui teikia pagalbą suteikdamas gyvenamąjį būstą, patvirtina tik tai, jog atsakovas rūpinasi savo sūnumi, tačiau tai nesudaro pagrindo neteikti sūnui išlaikymo, kuris skirtinas vaiko poreikių tenkinimui, t. y. maitinimui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Be to, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškovės šeimai yra suteiktas socialinis būstas ir ieškovė su visa šeima po poros mėnesių persikels gyventi į socialinį bustą, todėl būstu, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su atsakovo sūnumi ir kitais savo vaikais, ji nebesinaudos.
Nors ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaikymui skirtas išlaidas, tačiau atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, į šalių nepilnamečio vaiko amžių, augančio vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis 100 Eur atitinka vaiko interesus bei užtikrina tik būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma ženkliai mažesnė už Lietuvoje galiojančio orientacinio minimalaus darbo užmokesčio dydį, todėl ją mažinti dar labiau nėra pagrindo, ir tai pažeistų šalių nepilnamečio vaiko interesus. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 str. 2 d.).
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (LR CK 3.196str. 1 d.). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Atsakovo argumentai, jog ieškovė vartoja alkoholį ir vaikui skirtą išlaikymą panaudos savo poreikių tenkinimui, atmestini kaip nieko nepagrįsti. Pažymėtina, jog CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas bendras principas, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas – vaikai neturi teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Vaikų turtas – tai pirmiausia išlaikymui iš tėvų gaunamos lėšos. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Išlaikymas yra priteisiamas vaikui, todėl yra jo nuosavybė ir turi būti naudojamas tik vaiko interesais (CK 3.203 str., 3.186 str. 1 d.). Tėvas ar motina (uzufruktorius), su kuriuo nustatoma gyvenamoji vaiko vieta, negali vaiko turto naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, be teisinio pagrindo mažinti vaikų turto (CK 3.190 str.). Atsakovas neįrodė, kad ieškovė negali būti paskirta uzufrukto teise tvarkyti, šalių sūnaus turtą – išlaikymui skirtas pinigines lėšas (CPK 178 str.), todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sūnui priteisto išlaikymo, kaip vaiko turto, uzufrukto teise paskirtina ieškovė (CK 3.185 str.-3.186 str., 3.190 str.). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1d.). Taip pat pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Be to, CK 3.185 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė valstybės vaiko teisių apsaugos institucijoms, prokurorui ar vienam iš tėvų kreiptis į teismą panaikinti motinos (tėvo), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teisę, jei nustatomas faktas, kad motina (tėvas) netinkamai tvarko vaiko turtą ir šitaip daro žalą turtiniams vaiko interesams.
Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei 2015-12-23 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, 36 Eur (100 Eur × 12 mėnesių × 3%) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis; iš viso 78 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 150,54 Eur (CPK 99 str. 2 d.).
Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio O. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. K..
Priteisti iš atsakovo Ž. B., išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-02-22 iki sūnaus O. B. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti G. K., O. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo Ž. B. 78 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 150,54 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.