Kauno apygardos teismo nutartis

2007-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-631-245-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-12
Bylos Nr.
1A-631-245-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Nuteistasis
N. K.
Nukentėjusysis
J. K.
Pranešėjas: K. DargužisTeisėjas: R. Grigas(S)Baudž. byla Nr. 1A-631/07KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda, kurią įpareigotas sumokėti paskirtą baudą per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš dalies patenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš N. K. 1000 litų nukentėjusiosios J. K. naudai. J. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis N. K. 2007-03-29 apie 10 val. Kaune, Radvilėnų pl, vairuodamas automobilį "Volvo 460" v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Vydūno al., sankryžoje su Tunelio g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 171 p. reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, neatsižvelgė į greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio bei stabdžiusio automobilio "Nissan Sunny" v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. K., galinę dalį, dėl ko įvykus susidūrimui automobilio "Nissan Sunny" keleivei J. K. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, paskirti teismo medicininę ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti J. K. ir priklausomai nuo teismo medicininės ekspertizės rezultatų panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d., nuosprendį, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau jis nesutinka su Mykolo Riomerio Universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada, jog nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas nurodo, jog teismo medicinos specialistas apžiūros aktą surašė tik pagal medicininius dokumentus, be teismo medicinos specialisto asmens apžiūros, nenurodydamas med. dokumentuose sužalojimų, tokių kaip kraujosruvos, nubrozdijimai ir t.t. Nuteistasis teigia, jog med. dokumentuose neįrašyti neurologo konsultacijos duomenys, nes nurodyta, kad neurologo padaryti įrašai neįskaitomi todėl mano, jog jai vadovautis nebuvo galima. Apelianto nuomone, specialisto išvadoje nepagrįstai konstatuojamas kaklo sumušimas, nes išorinių sužalojimų kaklo srityje nenustatyta, kaklo raumenyse nekonstatuota jokių patologinių požymių, todėl nesuprantama, kodėl buvo uždėtas kaklo įtvaras. Mano, jog neesant išorinių sužalojimų kakle, nėra duomenų, kad kaklo sumušimas buvo padarytas autoįvykio metu. Teigia, jog nukentėjusiosios kūno sužalojimo sutrikdymo mastas buvo nustatytas tik remiantis subjektyviais nukentėjusiosios pasakojimais, kurie gali neatitikti tikrovės ir padaryti siekiant sau palankios bylos baigties. Nurodo, jog neesant sveikatos sutrikdymo, nuteistojo veiksmuose nebus nusikaltimo sudėties, o nuo to priklausys ir visos kitos teisinės pasekmės. Nuteistasis mano, jog teismas pažeidė BPK 241 str. reikalavimus. Teismas turėjo kritiškai vertinti teismo med. specialisto išvadą, o esant abejonių dėl jos pagrįstumo, paskirti teismo med. ekspertizę. Apeliantas teigia, jog jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. neįrodyta ir jis turi būti išteisintas, nes autoįvykio padarymas užtraukia ne tik baudžiamąją bet ir administracinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusios skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl N. K. kaltės įrodytumo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas išteisinti negali būti tenkinamas, nes išteisintas gali būti tik toks asmuo, kurio veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistojo N. K. kaltė padarius J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą įrodyta paties nuteistojo N. K., nukentėjusiosios J. K., liudytojo V. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kitais bylos įrodymais. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas, įvertinęs visumą byloje išanalizuotų ir ištirtų įrodymų, padarė teisingą išvadą, kad N. K. kaltas dėl J. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir teisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 281 str. 1 d.

Nuteistasis N. K. teisme dėl jam pateikto kaltinimo prisipažino kaltu ir parodė, kad 2007 m. kovo 29 d. važiuodamas automobiliu „Volvo 40“ ir privažiavus sankryžą nesuspėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio, atsitrenkė į prieš jį stovintį automobilį „Nissan Suny“. Jis paklausė išlipusios iš automobilio moters, ar nereikia kviesti med. pagalbos. Moteris atsakiusi, kad nereikia. Vėliau jis sužinojo, jog nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Teigė, jog nukentėjusioji būtų išvengusi sužalojimų ar bent patyrusi mažesnius, jeigu jos automobilyje būtų buvę saugos pagalvės. Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, jog 2007 m. kovo 29 d. į jų galinę automobilio dalį atsitrenkė kitas paskui juos važiavęs automobilis. Išlipus iš automobilio jai pasidarė bloga, tačiau tai greitai praėjo. Sugrįžus į namus vėl pasidarė bloga. Išsikvietė greitąją med. pagalba, buvo nuvežta į ligoninę. Ji 14 dienų buvo nedarbinga. Liudytojas V. K. teisme patvirtino, jog 2007 m. kovo 29 d. į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs kitas automobilis. Jo žmona, nukentėjusioji J. K., sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Po įvykio žmona nuėjo į namus, o po kiek laiko paskambinusi pranešė, kad namuose jai pasidarė bloga ir ji išsikvietė med. pagalbą. Ji buvo nuvežta į ligoninę. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2932/07(02) matyti, kad nukentėjusiajai medicinos įstaigoje nustatytas kaklo sumušimas bei lengvas smegenų sukrėtimas, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliantas N. K. nesutinka su teismo medicinos specialisto išvada ir nurodo, kad specialisto išvada negali būti laikoma visapusiška ir objektyvi, nes ji surašyta remiantis tik medicininiais dokumentais, neapžiūrėjus ir netyrus pačios nukentėjusiosios. Šis apelianto N. K. skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal BPK 89, 205, 206 straipsnius objektų, tarp jų ir žmogaus kūno, tyrimą gali atlikti specialistas, turintis reikiamų specialių žinių bei įgūdžių. Specialisto išvada, kaip ir ekspertizės aktas, BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, be kitų bylos įrodymų, savo nuosprendį grindė teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2932/07 (02). Šis procesinis dokumentas atitiko BPK 90 straipsnio reikalavimus. Specialisto išvadą pateikė D. Tumėnas, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus. Iš specialisto išvados G.2932/07(2) matyti, kad nukentėjusiosios sveikatos tyrimas buvo atliktas KMU klinikoje, ambulatorinio gydymo metu.

Iš specialisto išvados, kuri surašyta remiantis medicininiais dokumentais, gautais iš KMUK, seka, kad nukentėjusioji 2007 03 29 11.25 val. buvo atvežta į KMUK priėmimo skyrių, skundėsi galvos ir sprando skausmu. Jai buvo atliktos kraniogramos ir stuburo kaklinės dalies rentgenogramos. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta neurologo. Tačiau specialistas neurologo apžiūros įrašų neįskaitė ir apie tai pažymėjo specialisto išvadoje. Nukentėjusiajai neurologo buvo nustatyta diagnozė: kaklo sumušimas ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos specialistas D.Tumėnas paaiškino, kad jis neįskaitė neurologo įrašų, kurie nesusiję su konstatuota ligos diagnoze. Diagnozę-kaklo sumušimas ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas jis įskaitė ir davė išvadą pagal konstatuotus sužalojimus medicininiuose dokumentuose, gydymo trukmę. Kaklo sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas gali būti ir be išorinių kūno sužalojimų. Paskirtas tyrimas praėjus dviems su pusę mėnesio, todėl nebebuvo tikslinga apžiūrėti nukentėjusiosios. Kūno sužalojimo laipsnis nustatytas pagal nukentėjusiosios gydymo trukmę, o jis truko daugiau nei 10 parų.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš tiesų gydymo įstaigoje 2007 03 29 neurologo apžiūros įrašai, nukentėjusiosios nusiskundimų aprašymas, nebuvo įskaitomai aprašyti, tačiau nereiškia, kad gydytojo neurologo nustatyta diagnozė, kuri teismo medicinos specialisto buvo įskaityta ir suprasta dėl patirtų sužalojimų yra neįtikinama ir nesuponuoja išvados, jog nukentėjusiajai eismo įvykio metu nebuvo padarytas kaklo sumušimas ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė kaklo sumušimą ir lengvą smegenų sukrėtimą, patvirtina ir išrašai iš ambulatorinės kortelės Nr. 875307, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji lankėsi 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. balandžio 6 d. pas gydytoją neurologą. Neurologo diagnozė buvo nustatyta tokia pati kaip ir 2007 03 29 apžiūros metu. Gydymui paskirtas kaklo įtvaras. Nukentėjusioji papildomai gydėsi AUB „Sana Vita“. 2007 m. balandžio 11 d. buvo užbaigtas nedarbingumo lapelis.

Tai, kad neurologo 2007 03 29 apžiūros įrašas yra neįskaitomas, kad nėra išorinių sužalojimų kakle, nėra pagrindas teigti, jog nukentėjusiajai nebuvo padaryti medicinos įstaigoje nustatyti ir specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog duomenys užfiksuoti gydymo įstaigos medicininiuose dokumentuose bei pateikta specialisto D. Tumėno išvada, kad J. K. padarytas kaklo sumušimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra teisingi. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai J. K. minėti sužalojimai atsirado 2007 m. kovo 29 d. eismo įvykio metu. Netikėti gydytojų neurologų 2007 03 29, 2007 03 30 bei 2007 04 11 nustatyta diagnoze, teismas neturėjo jokio pagrindo, nes nukentėjusiajai kaklo sumušimas bei lengvas smegenų sukrėtimas buvo nustatyti medicinos įstaigoje atlikus medicininę apžiūrą.

Duomenų, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku ir kitoje vietoje, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Nukentėjusioji tą pačią dieną, iš kart po įvykio, kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ji autoįvykio metu sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, kur nebuvo atlošo galvai. Tai rodo, kad nukentėjusioji galėjo patirti konstatuotus sužalojimus ir nėra teisinio pagrindo netikėti jos parodymais ir juos atmesti.

Nuteistojo skundo argumentai dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo bei paskyrimo medicininės sveikatos ekspertizės yra nepagrįsti, todėl atmetami. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės. Nuteistasis skunde nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti specialisto D. Tumėno surašyta išvada, todėl teismas pagrįstai ja rėmėsi, įvertindamas kartu su visais bylos duomenimis. Įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyko tinkamai. Teisminių nagrinėjimų metu, tiriant įrodymus, nuteistasis N. K. nepareiškė jokių prašymų, susijusių su ekspertizės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, nors turėjo galimybę ginčyti faktines aplinkybes. Antra vertus, nėra pagrindo manyti, kad šis proceso veiksmas galėtų nustatyti kitokias reikšmingas bylos aplinkybes. Sužalojimo laipsnis nustatytas pagal gydymo trukmę, o ji nurodyta medicininiuose dokumentuose. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai dėl sužalojimoar susargdinimo nebūna sunkaus sveikatos sutrikdymo skyriuje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2003-05-23 Nr. V-298/158/AI-86 „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyrius 7, 7.1 p.).

Aplinkybė, kad automobilyje nebuvo apsaugos pagalvių, specialių galvos atlošų, kvalifikavimui ir atsakomybės laipsniui reikšmės neturi, nes ne visuose automobiliuose tokia įranga yra sumontuota.

Skiriant bausmę nuteistajam atsižvelgta į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Bausmė N. K. paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ( BK 54 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies, klaidos nepadarė. Pagrįstai iš nuteistojo priteisė 1000 litų nukentėjusiosios naudai už eismo įvykio metu patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, bei atsižvelgė į nuteistojo realią galimybę atlyginti žalą.

Tačiau teismas priimdamas nuosprendį negalėjo be papildomos medžiagos tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajai J. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. l d. l p.,

nutarė

N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Romas AikevičiusRegina Cemnolonskienė