Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Jakubonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2988-356/2020, pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad padidinus iki 230 EUR iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui, būtų geriau užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas, išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius. Institucijos atstovė nurodė, kad išvada yra galutinė ir paaiškino, kad mokamas 230 EUR dydžio išlaikymas leistų labiau patenkinti neįgalaus vaiko poreikius

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-01-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo nepilnamečiam sūnui S. D. priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis kas mėnesį mokamomis 144,81 EUR (500 Lt) dydžio išmokomis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Ieškovės teigimu, atsakovas, nors po teismo sprendimo priėmimo jau praėjo 6 metai, prie vaiko, turinčio sveikatos sutrikimų, išlaikymo didesne suma neprisideda, vaiko nelanko ir nebendrauja, pablogėjo jos pačios turtinė padėtis, nes turi skolų, dėl ko žada kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, (duomenys neskelbtini) m. gimė dukra, dėl tokių naujai atsiradusių aplinkybių ieškovė kreipėsi į teismą. CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė pasirinko įrodinėti šias sąlygas – esminį vaiko poreikių pasikeitimą, jos pačios turtinės padėties pablogėjimą.

Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.

S. D. šįmet sukaks (duomenys neskelbtini) metų, teismo sprendimo 2014 m. priėmimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Kaip nurodė ieškovė, nereikia įrodinėti, kad jau vien dėl nuo 2014 metų pasikeitusios ekonominės padėties šalyje bei dėl sūnaus amžiaus jo poreikiai padidėjo. Šiuo metu ieškovė gyvena su sūnumi, kuris lanko mokyklą, turi sveikatos problemų, jam (duomenys neskelbtini) m. buvo pirmą kartą vertintas neįgalumo lygis ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas lengvas neįgalumo lygis, o taip pat nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, teikiama specialioji pedagoginė pagalba 4 kartus per savaitę (logopedo, specialiojo pedagogo), trumpalaikė (iki 10 susitikimų) psichologo pagalba. Ieškovės paskaičiavimu, (duomenys neskelbtini) metų sūnaus, turinčio sveikatos problemų, poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 460 EUR. Atsakovui išsakius nuomonę dėl išlaidų pobūdžio ir dydžio, ieškovė paaiškino, kad nurodyta 90 EUR suma už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius šiuo metu yra 50 EUR, kad sūnui būtina psichologo pagalba, todėl ieškovė, atsižvelgdama į minėtos srities specialisto nuomonę, nusprendė, kad sūnus privalo lankyti papildomai psichologo konsultacijas, kurios yra mokamos. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad yra įtrauktos vienkartinio pobūdžio išlaidos dėl buities įrengimo, be to, su juo nebuvo suderinta, kad vaikas bus apdraustas investiciniu gyvybės draudimu, kai naudos gavėja yra ir pati ieškovė.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nuo 2020-01-01 viena minimali mėnesio alga (MMA) yra 607 EUR.

Ieškovė apskaičiavo, kad sūnaus individualiems poreikiams tenkinti būtų reikalinga 785 EUR suma, tačiau ieškinyje nurodė būtiną sumą – 460 EUR, kuri dvigubai didesnė, nei buvo apskaičiuota 2014 metais (230 EUR). Tokią išlaidų sumą sudaro išlaidos, skirtos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (maistui ir kišenpinigiams (175 EUR), drabužiams ir avalynei (100 EUR), sveikatos priežiūrai, vaistams, higienos priemonėms, kelionėms pas gydytojus, papildomoms reabilitacijos procedūroms, hipoalerginei patalynei ir kt. (90 EUR), vaiko daliai tenkančioms komunalinėms paslaugoms apmokėti ir būsto nuomai (50 EUR), ekskursijoms, pramogoms (40 EUR), mokymosi priemonėms (30 EUR), už prailgintos mokyklos grupės lankymą (50 EUR)), neįskaitant atsakovo ginčijamų išlaidų (mokamų psichologo paslaugų, vaiko draudimo, vienkartinio pobūdžio išlaidų).

Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, prieina prie išvados, kad ieškovės apskaičiuota lėšų suma – 460 EUR, kurią sūnaus išlaikymui turėtų skirti abu tėvai, atsižvelgus į šalių sūnaus sveikatos būklę, patvirtintą rašytiniais įrodymais, į vaiko amžių, jam mokamas išmokas, nėra neprotingai didelė bei yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė aplinkybes dėl padidėjusių vaiko poreikių, kuriomis rėmėsi. Nesant šalių sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo teismo sprendimu, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.

Taigi yra pagrindas nustatyti ir laikyti įrodyta, kad S. D. poreikiai po 2014 m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi ir sveikatos būkle iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis) ir yra apie 460 EUR mėnesiui.

Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, dėl gyvenamojo būsto nuomos sutartį yra sudaręs ieškovės gyvenimo draugas, jos dukros tėvas, transporto priemonių neturi. Iki (duomenys neskelbtini) dirbo, darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ( darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), nuo 2019 m. įregistruota Užimtumo tarnyboje, mokamos apie 300 EUR dydžio nedarbo draudimo išmokos, ieško jai priimtinesnio darbo pagal turimą (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Ieškovė turi kitų nepilnamečių vaikų – (duomenys neskelbtini) m. gimusią dukrą, kurią privalo išlaikyti, prie vaiko išlaikymo prisideda ir tėvas A. B. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad turi neįvykdytų 99 898,53 EUR dydžio piniginių prievolių, dėl to rengiami dokumentai dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo. Prievolių atsiradimo pagrindas yra ieškovės neteisėta veika.

Atsakovas nekilnojamųjų daiktų, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, nuo 2018 m. valdo 1999 m. gamybos automobilį BMW, gyvena kartu su gyvenimo drauge ir jos nepilnamečiu vaiku, kurį padeda išlaikyti, dirba, jam kas mėnesį vidutiniškai (skaičiuotas vidurkis už laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-06-01) priskaičiuojama išmokėti 1 164 EUR, iš kurio atskaičiuojama vidutiniškai 158 EUR išlaikymo suma sūnui S., išmokamas vidutiniškai apie 1 006 EUR dydžio darbo užmokestis, turi apie 700 EUR dydžio neįvykdytą piniginę prievolę. Planuoja susilaukti vaikų, nėra tikras, kad išlaikys darbo vietą, nes tam būtina sąlyga yra gera sveikatos būklė.

Apibendrinant nustatytina, kad ieškovė yra jauna ir darbinga, nors dėl sveikatos sutrikimų sūnui S. reikalinga skirti daugiau dėmesio, nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams, neturintiems sveikatos sutrikimų, tačiau ieškovė turi galimybę dirbti pagal savo išsilavinimą (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi pareigą išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus. Turint omenyje ieškovės neįvykdytų piniginių prievolių dydį ir tai, kad neturi nuosavybės teise valdomo turto, o gaunamos pajamos yra tik nedarbo draudimo išmoka, jos turtinė padėtis šiuo metu vertintina kaip bloga.

Atsakovas yra jaunas ir darbingas, dirba, neįvykdyta piniginė prievolė nėra didelė, turi pareigą išlaikyti tik 1 nepilnametį vaiką, kurio gyvenime kol kas nedalyvauja, jam netenka vaiko kasdienė priežiūra.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičių, šalių amžių, sveikatos būklę, pastangas dirbti ir gauti daugiau darbinių pajamų, turtinę padėtį, t.t. vykdomas pinigines prievoles, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir geresnė nei buvo 2014 m., o ieškovės turtinė padėtis, palyginus su buvusia 2014 metais, pablogėjo, tačiau dėl skolų atsiradimo nustatyti jos kalti tyčiniai veiksmai. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pateikti įrodymai, juos įvertinus nepilnamečio vaiko interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas atsakovas turi galimybę sūnaus išlaikymui teikti 230 EUR dydžio išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai), taigi į atsakovo nurodytas aplinkybes, kurios galėtų atsirasti ateityje (ketina susilaukti vaikų, gali sumažėti darbo užmokestis arba dėl sveikatos būklės gali netekti darbo), iš anksto atsižvelgti nėra pagrindo.

Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. padidėjus S. D. poreikiams, pablogėjus ieškovės turtinei padėčiai, atsakovui pagal savo turtinę padėtį, kuri yra geresnė nei buvo 2014 m., esant pajėgiam mokėti 230 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2014-01-22 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto iš atsakovo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis nuo 144,81 EUR (indeksuota atskaičiuojama suma – 160 EUR) iki 230 EUR ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas privalo mokėti sūnaus S. išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokio dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2020-05-19, kaip ieškiniu prašė ieškovė (CK 3.200 straipsnis). Kad ieškovė sūnaus išlaikymui skirtas lėšas valdo uzufrukto teise, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2014-01-22 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98, 99 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-11-4 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, minėtos institucijos 2020-09-28 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 622 EUR. Šios išlaidos susidarė dėl ieškinio parengimo, ieškovės atstovo atvykimo ir atstovavimo, CPK 99 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovė buvo pareiškusi vieną ieškinio reikalavimą, kuris patenkintas. Pagal CPK 93, 96, 99 straipsnių nuostatas, iš atsakovo valstybei priteistina 622 EUR išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Ieškovė atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 19 EUR žyminio mokesčio (230 EUR – 160 EUR (realiai mokėta išlaikymo suma) = 70 EUR; 70 EUR x 12 mėn. = 840 EUR; 840 EUR x 3 proc. = 25,20 EUR; 25,20 EUR x 75 proc. = 18,90 EUR, suapvalinus – 19 EUR) (CPK 93, 96 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju susidarė 5,52 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas valstybei privalo padengti atsakovas (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl S. D. priteisto išlaikymo dydžio, padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 230 EUR ir nustatyti, kad atsakovas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 230 EUR dydžio išmokomis nuo 2020-05-19 iki sūnaus S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 19 EUR žyminio mokesčio, 5,52 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti, 622 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų mokesčio kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.