Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Teismo procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.4; 52.3;73;

NUTARTIS

2009 m. lapkričio 19 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn J. Š., jos atstovui V. Š., ekspertui Donatui Juciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. Š. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, nukentėjusiajai R. P. dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, jog J.Š. 2009 m. liepos 11 d., 11:00 val. Klaipėdos rajone, Derceklių k., sodų bendrijoje „Dituva“, atidarė dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje sustojusio, jos vairuojamo automobilio „Škoda Fabia“, (duomenys neskelbtini), priekines kairės pusės dureles, į kurias atsitrenkė pro šalį važiavęs automobilis ir buvo apgadintas (b.l.10).

2009 m. rugsėjo 29 d. išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir nutarimu konstatuota, kad automobilio „Škoda Fabia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoja atidarė dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, sustojusio jos vairuojamo automobilio priekines kairės pusės dureles, į kurias atsitrenkė pro šalį važiavęs automobilis „Mazda 3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Nutarimu taip pat konstatuota, kad J.Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus ir jos veika atitinka Administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, už kurios įvykdymą paskirta administracinė nuobauda - 170 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J.Š. prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu ir panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr.F207938/09, o administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Dėl procesinių pažeidimų.

J.Š. skundą dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo grindžia ne tik netinkamu materialinės teisės normų taikymu, bet ir procesiniais pažeidimais – teigia, kad administracinė byla buvo paskirta nagrinėti 2009 m. rugsėjo 29 d., tačiau ji buvo informuota telefonu tik ateiti pasiimti priimto nutarimo, kas patvirtina, kad nebuvo bylos nagrinėjimo, taip pat į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas ekspertas ir jai nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus ekspertui, nebuvo apklausta liudytoja L.Š.

ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl konstatuojama, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. J.Š. teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavo, ją atstovavo atstovas, jai buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, susipažinti su bylos medžiaga, užduoti klausimus ekspertinį tyrimą atlikusiam ekspertui, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo padaryta procesinių pažeidimų administracinę bylą nagrinėjant Institucijoje, šie trūkumai ir pažeidimai yra pašalinti bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu.

Taipogi pažymėtina, kad skunde J.Š. nurodė, kad į teismo posėdį pakvies liudytoją L.Š.ir jos atvykimu pasirūpins savo iniciatyva, tačiau į teisminį bylos nagrinėjimą minimas asmuo neatvyko ir J.Š. savo prašymo dėl liudytojos apklausos nepalaikė.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo turinio trūkumų.

Kaip nustatyta iš 2009 m. rugpjūčio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (b.l.10), J.Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2009 m. liepos 11 d. Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, s/b „Dituva“, atidarė dešinėje važiuojamosios dalies pusėje sustojusio jos vairuojamo automobilio „Škoda Fabia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles, į kurias atsitrenkė pro šalį važiavęs automobilis „Mazda 3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tiek teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais J.Š. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir šių reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjimas dalykas byloje. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog J.Š. kaltinama KET 9 punkto reikalavimų, numatančių bendrąsias eismo dalyvių pareigas, nesilaikymu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išengti. Tačiau iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad J.Š. kaltinama nesilaikius ne tik bendrųjų eismo dalyvių pareigų, tačiau pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad ji pažeidė ir KET 153 punkto reikalavimą numatantį, jog draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. Būten šio KET reikalavimo nepaisymas yra nurodomas ir ekspertiniame tyrime ir būtent šis KET pažeidimas yra įvardinamas kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastimi. Šių netikslumų dėl kaltinimo apimties neištaisė ir administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas, taip nepaisydamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

2006-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis administracinių teismų praktiką Nr. 9, psl.31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, kad protokole ir nutarime nėra nurodyta, kad J.Š. pažeidė ir KET 153 punkto reikalavimus, nelaikytina esmine aplinkybe, kliudančia bylą nagrinėti teisme, juolab, kad nustatytos aplinkybės nėra teisiniu pagrindu veikos perkvalifikavimui. Veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi kaltinimo apimtis aiški, Institucijos nutarimu J.Š. pripažinta kalta padariusi pažeidimą būtent pagal šį veikos kvalifikavimą, todėl kliūčių bylą nagrinėti teisme dėl įvardintų protokolo ir nutarimo trūkumų nėra, juolab teismas ex-officio šiuos trūkumus ir turi pašalinti nagrinėdamas bylą iš esmės.

Dėl veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš institucijos skyrusios administracinę nuobaudą 2009-09-29 nutarimo (b.l.7), jame konstatuota, kad vairuotoja J.Š. 2009-07-11 Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, s/b „Dituva“, atidarė dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje sustojusio jos vairuojamo automobilio „Škoda Fabia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles, į kurias atsitrenkė pro šalį važiavęs automobilis „Mazda 3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nutarimu konstatuota, kad tokiais J.Š. veiksmais pažeisti KET 9 punkto reikalavimai ir šių reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu.

Nagrinėjant šią administracinę bylą 2009-08-12 atlikta ekspertizė ir ekspertizės aktu Nr.11K-238 (09) (b.l.27-32) pateikta išvada, kad automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojos J.Š. veiksmai, - esant intensyviam eismui atidarydama dešinėje važiuojamosios dalies pusėje sustojusio vairuojamo automobilio Škoda Fabia priekinės kairės pusės duris ar sėdėdama automobilyje jas atidariusi sudarė kliūtį savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies puse važiuojančiam automobiliui „Mazda 3“, kurio vairuotojai R. P. atidaromos ar atidarytos automobilio „Škoda Fabia“ priekinės kairės pusės durys sudarė, tikėtina, sunkiau pastebimą, netikėtą kliūtį jos vairuojamo automobilio judėjimui.

Ekspertinio tyrimo metu konstatuota, kad nagrinėjamo įvykio metu savo judėjimo prieš įvykį krypties važiuojamąja dalimi važiuojantis automobilis „Mazda 3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekiniu kampu slystamai atsitrenkė į automobilio „Škoda Fabia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinių kairės pusės durų galinį kraštą. Susidūrimo metu automobilio „Škoda Fabia“ kairės pusės priekinės durys galiniu kraštu apie 12 cm praslydo automobilio „Mazda 3“ priekinio buferio dešiniuoju šonu, jį deformavo, įsirėmė į automobilio „Mazda 3“ priekinį žibintą, dėl ko pastarasis pasislinko link automobilio galo ir deformavo priekinio dešinio sparno priekinį kraštą.

Apibendrinęs tyrimą ekspertas pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti buvo automobilio „Škoda Fabia“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojos J.Š. veiksmai.

Teismo posėdžio metu ekspertas Donatas Jucius nurodė, kad ekspertinio tyrimo metu buvo vertinami administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenys ir įrodymai, 2009-07-11 įvykio deklaracija, 2009-07-16 avarijos vietos schema, pats asmeniškai apžiūrėjo automobilių sugadinimus ir padarė jų fotofiksacijas. Taip pat, vertino ir eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, pareigūnų tarnybinius pranešimus. Teisminio nagrinėjimo metu J.Š. nurodė, kad ekspertas savo išvadoje nenustatė jos automobilio kairės pusės durelių atidarymo kampo, nenustatė atstumo tarp automobilių, tačiau ekspertas D.Jucys atsakydamas į J.Š. bei jos atstovo V.Š. klausimus nurodė, kad atstumas tarp automobilių, kelio pločio atžvilgiu, buvo nurodytas pateiktoje autoįvykio schemoje, tačiau jis gali būti apskaičiuojamas ir iš kitų schemoje nustatytų duomenų. Automobilio „Škoda Fabia“ priekinės kairės pusės durelės turėjo būti praviros ar pravertos prieš pat kontaktą. Automobilio „Mazda 3“ vairuotoja pravažiuodama pro stovintį automobilį „Škoda Fabia“ buvo palikusi pakankamą atstumą su prasilenkiamu kelkraštyje stovėjusiu automobiliu, nes priešingu atveju automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės veidrodžiu būtų kliudyta automobilio „Škoda Fabia“ kairiojo šono galinė dalis. Tai akcentuojama ir tiriamojoje ekspertizės dalyje. J.Š. savo paaiškinime 2009-07-16 (b.l.18) neneigia, kad pastatė automobilį kelkraštyje ir jai dar sėdint automobilyje, vairuotojo pusės priekinės durelės buvo praviros. Tokią aplinkybę nurodė ir L.Š. 2009-07-16 paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių (b.l.17).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ginčo dėl autoavarijos vietos schemos (b.l.15), fotofiksacijų (38-52) fiksuojant transporto priemones nuotraukose nėra, kadangi eismo įvykio dalyviai savo parašais, be pastabų, patvirtino schemą, todėl dėl faktinės medžiagos naudojamos ekspertiniam tyrimui ginčų nėra, o ši medžiaga būtent ir yra faktinis pagrindas tyrimui, kadangi kiekvieno asmens išdėstytas vertinimas dėl įvykio aplinkybių suvokimo yra subjektyvus. Būtent toks subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas pateiktas ir J.Š. bei jos atstovo V.Š., kurie nurodė, jog ekspertinis tyrimas yra grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviu tyrimu.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas išklausęs šalių pasisakymus, bei pagarsinus bylos medžiagą liko prie savo pateiktos išvados dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvada, naudota ekspertinio tyrimo metodika ir ekspertizės teiginiais, nes išvada yra pagrindžiama rašytiniais įrodymais, atlikto tyrimo aprašymu, liudytojų ir pačių eismo įvykio dalyvių išdėstytų aplinkybių vertinimu.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Visuma aukščiau aptartų faktinių aplinkybių patvirtina, kad būtent J.Š. savo veiksmais pažeidė KET 9 bei 153 punkto reikalavimus ir šių kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, todėl keisti veikos kvalifikacijos ar naikinti nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą nėra teisinio pagrindo.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. J.Š. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, pagrįstai įvertinus, kad yra sunkinančių atsakomybę aplinkybių (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda), ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2009 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 207938/09 palikti nepakeistu ir J. Š. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.