Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-115-972/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
T-115-972/2026
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00372-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. T-115-972/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00372-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12;(S)2.5.19
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus atstovei Karinai Stakulienei,nuteistajam V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju K. M., jo šeimos nariais bei visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d. Probacijos pabaiga numatyta 2026 m. rugsėjo 30 d.

2026 m. vasario 4 d. teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas dėl nuteistajam V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius V. K. elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. spalio 3 d. 2024 m. spalio 4 d. asmuo buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, taip pat sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei (surinko 52 balus iš 168 galimų). Laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2025 m. sausio 29 d. nuteistasis dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nuo 2025 m. gruodžio 16 d. jis registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2024 m. lapkričio 6 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. dėl nuteistojo daromų administracinių nusižengimų tarnybiniais pranešimais buvo kreiptasi į atvejo vadybą. Abiem atvejais atvejo vadybos posėdžių metu nuspręsta pakartotinai išaiškinti probuojamajam probacijos atlikimo tvarką ir sąlygas bei galimas teisines pasekmes už probacijos sąlygų nevykdymą, taip pat tęsti jo dalyvavimą elgesio pataisos programoje. Vėliau atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei (surinko 54 balus iš 168 galimų). Rizika padidėjo 2 balais, tačiau didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims išliko vidutinė ir nepakito. 2025 m. balandžio 24 d. trečią kartą buvo kreiptasi į atvejo vadybą dėl nuteistojo sistemingai daromų administracinių nusižengimų. 2025 m. balandžio 30 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta pakartotinai išaiškinti probuojamajam probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir teisines pasekmes nevykdant probacijos sąlygų bei 3 mėnesius tęsti motyvacinius pokalbius. 2025 m. spalio 2 d. atlikus dar vieną nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jis surinko 59 balus iš 168 galimų ir priklauso vidutinei rizikos grupei. Rizika padidėjo dar keliais balais, tačiau didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims išliko vidutinė ir nepakito. 2025 m. spalio 3 d. ketvirtą kartą buvo kreiptasi į atvejo vadybą dėl pakartotinai daromų administracinių nusižengimų. 2025 m. spalio 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta pakartotinai išaiškinti probuojamajam probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir teisines pasekmes nevykdant probacijos sąlygų, taip pat įpareigoti jį dalyvauti elgesį keičiančioje programoje iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos. Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. V. K. taikomas motyvacinio interviu metodas, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas pokyčių skatinimui. Šis metodas taikomas palaikančioje ir priimančioje aplinkoje, siekiant išsiaiškinti paties asmens norą keistis ir sustiprinti jo įsipareigojimą bei motyvaciją tikslui pasiekti. Tačiau 2026 m. sausio 19 d. patikrinus Administracinių nusižengimų registrą, nustatyta, kad nuteistasis padarė dar vieną administracinį nusižengimą, t. y. 2025 m. gruodžio 30 d. 14.07 val. Plungės r. sav., kelyje Plungė–Vėžaičiai, nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį. 2026 m. sausio 28 d. atlikus dar vieną nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas surinko 62 balus iš 168 galimų ir toliau priklauso vidutinei rizikos grupei. Rizika padidėjo dar keliais balais, o didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims išliko vidutinė ir nepakito. 2026 m. sausio 28 d. penktą kartą buvo kreiptasi į atvejo vadybą dėl nuteistojo padaryto administracinio nusižengimo. 2026 m. vasario 3 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad probuojamasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, dėl to buvo organizuoti 5 atvejo vadybos posėdžiai ir taikytos įvairios resocializacijos priemonės. Tačiau probacijos tarnybos taikytos resocializacijos priemonės nebuvo veiksmingos, kadangi V. K. ir toliau daro administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, o taikytos resocializacijos priemonės nedavė teigiamų rezultatų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, siūloma panaikinti V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad teikimo esmę supranta, padarytus pažeidimus pripažįsta. Paaiškino, kad jis du kartus buvo nubaustas už transporto priemonės palikimą stovėti nesumokėjus nustatyto mokesčio, taip pat du kartus buvo užfiksuotas apie 10 km/val. viršytas leistinas greitis, tačiau jis nėra tikras, kad būtent jis padarė visus šiuos pažeidimus, nes jo automobiliu naudojasi ir jo draugė, taip pat automobilis buvo paskolintas draugui. Prisijungęs prie VMI sistemos matydavo paskirtas baudas ir jas sumokėdavo, pernelyg nesigilindamas į pažeidimų aplinkybes, kas juos padarė, nes baudos buvo nedidelės. Jei tada būtų suvokęs situacijos rimtumą, būtų aiškinęsis, kas konkrečiai tuo metu vairavo jo transporto priemonę. Per 1 metų laikotarpį du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neprisisegus saugos diržo, jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui. Dėl padaryto paskutinio administracinio nusižengimo nori paaiškinti, kad transporto priemonę tuo metu vairavo kitas asmuo, kuris prisiėmė atsakomybę už padarytą pažeidimą. Kadangi transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, administracinė atsakomybė buvo taikyta tiek vairavusiam asmeniui, tiek jam (nuteistajam), kaip transporto priemonės savininkui. Jis pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, tačiau nesutinka su probacijos tarnybos nuomone, kad jis yra linkęs nusikalsti. Šiuo metu vykdo individualią veiklą ir pragyvenimui reikalingas lėšas užsidirba teisėtu būdu. Vykdo jam paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė išdėstė teikime nurodytas aplinkybes, prašė teikimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad probuojamasis per visą probacijos laikotarpį administracine tvarka baustas 7 kartus, dar dėl 2 administracinių nusižengimų sprendimai nėra priimti. Kitus įpareigojimus, probacijos sąlygas nuteistasis vykdo.

Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos grupė išliko nepakitusi, o jo surenkami balai didėja tik dėl padarytų administracinių nusižengimų. Kitus įpareigojimus nuteistasis vykdo, dalyvauja elgesio pataisos programoje.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 10 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą bausmę.

Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, kad V. K. probacijos laikotarpiu padarė keletą administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino padaręs pažeidimus ir paaiškino jų padarymo aplinkybes. Vertinant padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažymėtina, kad jie nėra itin šiurkštūs, nesusiję su smurtinio pobūdžio veiksmais ar agresija, o susiję su KET reikalavimų laikymusi ir transporto priemonės eksploatavimu. Nors atliktų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų pagal OASys metodiką metu jo nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo nuo 52 iki 62 balų iš 168 galimų, nuteistasis ir toliau priskiriamas vidutinei rizikos grupei, o didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims išliko nepakitusi. Toks balų padidėjimas vertintinas kaip nežymus, susijęs tik su padarytais administraciniais nusižengimais, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika iš esmės nepasikeitė. Taip pat pažymėtina, kad V. K. teismo paskirtus įpareigojimus bei kitas probacijos sąlygas vykdo tinkamai – dalyvauja elgesio pataisos programoje, bendradarbiauja su probacijos tarnyba, vykdo individualią veiklą, apie jokius skirtų įpareigojimų pažeidimus probacijos tarnybos teikime neužsimenama. Duomenų apie nuteistojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar padarytas naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Aptarti duomenys leidžia teismui manyti, kad V. K. gali pasidaryti reikiamas išvadas, stengtis gyventi pagal visuotinai priimtas elgesio normas, supratęs galimas tokio savo elgesio pasekmes, gali jį pakeisti, tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, probacijos sąlygas, juolab, kad su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo V. K. probacijos tarnyba kreipėsi pirmą kartą, o probacijos pabaiga numatyta 2026 m. rugsėjo 30 d. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Byloje surinkti ir teismui pateikti duomenys nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad V. K. būtina pasiųsti realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes kitokiu būdu nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas netenkintinas.

Teismas atkreipia nuteistojo V. K. dėmesį į tai, kad jis turi būti pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, privalo nedaryti naujų administracinių nusižengimų, priešingu atveju, pakartotinai nustačius pažeidimus ir probacijos tarnybai pakartotinai kreipusis su teikimu į teismą, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė