Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-120-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-10-22
Bylos Nr.
1A-451-120-2010
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00069-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Evaldas Gražys, Romualdas Lincevičius, Arūnas Paštuolis
Nukentėjusysis
A. S. Ū.
Civilinis ieškovas
A.S. Ū.
Advokatai
Nijolė Petraitienė
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr. lA-451-120/2010Teisėja Irena Sabaitienė Proceso Nr. 1-65-1-00069-08Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.3.1.;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2010 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Laimai Grįbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiai A. S. Ū., nuteistojo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios A. S. Ū. apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažinta kalta ir pagal LR BK 300 str. 1d. ir nuteista 5 MGL ( 650 Lt) bauda.

Nukentėjusiajai civilinei ieškovei A.S. Ū. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą turtinės žalos atlyginimo dalyje, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. pagal BK 300 str. 1d. nuteista už tai, kad dirbdama Sodininkų bendrijos „Gervėna" pirmininkės pareigose, 2008 metų birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, 2007 m. gegužės 14 d. neterminuotoje brigadininkės Aušros S. Ū. darbo sutartyje Nr.35, panaikinusi (išskutant, ištrinant) pirmąjį skiemenį „ne" ir jo vietoje parašiusi dabar esantį įrašą „sutart." bei prirašydama „pagal protokolą Nr.26 2008 m. 05 114 mėn., pratęsiant iki visuotinio susirinkimo ", suklastojo 2007-05-14 sudarytą brigadininkės Aušros S. Ū. neterminuotą darbo sutartį Nr.35.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A.S. Ū. prašo 2010 m. balandžio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, nuteistajai paskirtą bausmę sugriežtinant ir priteisiant jai civilinį ieškinį.

Nurodo, kad nuteistosios veiką, inkriminuodamas jai tik dokumento suklastojimą, teismas kvalifikavo neteisingai. Nuteistoji ne tik suklastojo dokumentą, bet jį ir panaudojo, ir realizavo, padarydama tuo apeliantei žymią materialinę ir moralinę žalą.

Priimtą nuosprendį, teismas pagrindė tiktai šališkų liudytojų (valdybos narių ir buhalterės), kurie, tiek pagal galiojančius S B „Gervėna" įstatus, tiek ir praktiškai, yra pilnai pavaldūs sodo pirmininkei - nuteistajai G. A., parodymais.

Vertindamas įrodymus teismas tinkamai neįvertino 2008 m. lapkričio mėn. 25 d.Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus išvada Nr. SD-23263 konstatuotos medžiagos, neapklausė patikrinimą dariusių darbuotojų (nešališkų liudytojų), kurie kategoriškai paneigia nuteistosios G. A. bei jos šališkų liudytojų nurodomas aplinkybes ir dokumentų suklastojimu sukeltas pasekmes.

Neapklausė teismas josios nešališkų liudytojų, o jos motyvuotus prašymus juos iškviesti, to nefiksuodamas, atmetė, tad bylą tyrė nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai.

Motyvuodamas bausmės G. A. švelninimą, pažeidė teisingumo principą ir nepagrįstai įvertino ją kaip teigiamą asmenybę. Bausmę sušvelninti galima pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui (Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus už grubius pažeidimus SB „Gervėna", nuteistoji G. A. bausta administracine tvarka, apeliantės duomenimis, Kauno rajono PK yra atliekamas nevienas ikiteisminis tyrimas susijęs su neteisėta nuteistosios veika sodų bendrijoje), tiktai dalinai po susipažinusi su ekspertizės išvada prisipažino padarius nusikalstamą veiką, objektyvią tiesą neigė ir toliau, iškraipė aplinkybes, neatlygino jai padarytos žalos ir nesistengė jos atlyginti, todėl ir pagrindo manyti, kad nuteistoji visiškai atlygins ar pašalins jai padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, nebuvo.

Dėl bausmės G. A. paskyrimo

Pagal BK 300 str. 1 d. patrauktos baudžiamojon atsakomybėn G. A. baudžiamoji byla perduota teismui buvo ir teismo ji nuteista yra už dokumento (A. S. Ū. neterminuotos darbo sutarties) suklastojimą.

Apeliantė, laikydama nuteistajai paskirtą bausmę per švelnia, grindžia tai reikalavimų, keliamų skiriamos bausmės sušvelninimui, pažeidimu. Šie nukentėjusios skundo teiginiai akivaizdžiai nepagrįsti.

BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 2 d.) ir už šios nusikalstamos veikos padarymą, įstatymo sankcijoje ją padariusiam asmeniui yra numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nuteistajai paskirta pagal sunkumą švelniausia įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšis – bauda, tad, šiuo konkrečiu atveju, skiriamos bausmės švelninimo institutas nuteistajai G. A. taikytas nebuvo ir todėl bausmės švelninimui keliamų reikalavimų teismas nepažeidė.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, nuteistosios G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tikrai pripažino josios prisipažinimą bei gailėjimąsi. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kaltinamajame akte konstatavęs buvo ir kaltinimas (t. 2, b.l. 94). Duomenys byloje taip pat patvirtina, kad nuo įtarimų jai pareiškimo momento, nuteistoji G. A. savo kaltę tikrai pripažino ir gailėjosi, tad pagrindo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimą laikyti nepagrįstu ir jį naikinti, kolegija neturi.

Nuteistosios G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nei kaltinimas, nei teismas, nenustatė.

Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis, G. A. neteista. Duomenų, kad josios atžvilgiu būtų atliekami ikiteisminiai tyrimai, registro duomenyse taip pat nėra (t.2, b.l. 72). Apeliantė, skunde teigdama, jog, josios duomenimis, Kauno rajono PK yra atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su nuteistosios neteisėta veikla sodų bendrijoje, šio teiginio jokiais faktiniais duomenimis nepagrindžia, tad šie josios teiginiai laikytini deklaratyviais ir nevertinami.

Asmenims, pirmą kartą teisiamiems už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (BK 55 str.).

Nuteistosios G. A. padarytas nusikaltimas, nesunkus. Ji yra 2 gr. invalidė. Josios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o prisipažinimas ir gailėjimasis pripažintas josios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tad teismas, paskirdamas jai švelniausią įstatymo sankcijoje nustatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą – įstatymų reikalavimų nepažeidė. Paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nėra aiškiai per švelni, tad pagrindo šioje dalyje apeliantės skundą tenkinti bei griežtinti nuteistajai bausmę, nėra.

Šalies argumentai

Apeliantės skundo teiginiai, jog teismas G. A. nuteisti privalėjo ne tik už josios darbo sutarties suklastojimą, bet ir už tos sutarties panaudojimą bei realizavimą, deklaratyvūs. G. A. įtarimai suklastotą dokumentą „panaudojus bei realizavus“ nepareikšti. O ir pati apeliantė savo skundo įstatymo nustatyta tvarka konkrečiais faktiniais duomenimis tokio teiginio motyvuotai nepagrindžia, tad šioje dalyje josios skundas laikomas deklaratyviu ir nenagrinėjamas.

Skundo teiginiai, jog teismas, įstatymo nustatyta tvarka nesvarstydamas nukentėjusios prašymų kviesti į posėdį prašomus liudytojus, nesilaikė įstatymų reikalavimų, faktiniais duomenimis taip pat nepatvirtinti. Teisiamojo posėdžio protokoluose duomenų apie tokių prašymų reikimą, neužfiksuota. Nukentėjusi pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolų turinio nėra pareiškusi, tad pagrindo teisiamųjų posėdžių protokolų turinį laikyti neteisingu, nėra.

Dėl skundo civilinio ieškinio dalyje.

BPK 109 str. suteikia teisę asmeniu, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Šalies argumentai

Iš duomenų byloje matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji, prašydama teismo priteisti jai 5.713,40 lt turtinei ir 10.000 lt neturtinei žalai atlyginti, teigė, kad 5713,40 lt turtinę žalą ji patyrė pirkdama sau gydymui vaistus (39 pakuotes sermiono, 42 pakuotes cavintono forte, 24 pakuotes predukalio, 40 pakuočių hjetermagnilio, 54 pakuotes cap. Milgamno, 42 pakuotes lexotanilio, 5 pakuotes alkymero, 15 pakuočių brexino, 30 pakuočių maisto papildo „Tomisanas“) bei sumokėdama už transportą, o 10.000 lt neturtinę žalą ji patyrė dėl padaryto pažeidžiant josios teises neteisėto atleidimo iš darbo ir atlyginimo netekimo, dėl patirto įžeidinėjimo, dokumentų jai nepateikimo, sutrikus jos sveikatai, miegui, atsiradus nervinei įtampai, ilgalaikiam fiziniam ir dvasiniam skausmui bei nepatogumams (t.1, b. 35-36). Tais pačiais teiginiais ji grindė šiuos ieškinius ir bylos nagrinėjimo teisme metu (2, b.l. 114-118), 124).

Iš teismo surašyto nuosprendžio turinio matyti, kad priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavęs, kad nukentėjusios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo jokiais įrodymais nepagrįstas, todėl teismas jį palieka nenagrinėtu ir išaiškina jai, jog dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusi turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (t. 2, b.l. 131), nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino nukentėjusiai teisę į ieškinio patenkinimą turtinės žalos atlyginimo dalyje, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (t.2, b.l. 132)). Akivaizdu, kad nuosprendis turtinės žalos atlyginimo dalyje yra prieštaringas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškštas civilinis ieškinys laikomas pagrįstu tik esant jo bei jo dydžio teisingumą grindžiantiems faktiniams duomenims.

Iš duomenų byloje matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusi jokių pareikštą ieškinį turtinei žalai atlyginti, nepateikė. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, t.y., 2010 m. vasario 26 d. teisiamajame posėdyje (t.2, b.l. 110-111) nukentėjusi pateikė 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno miesto Dainavos poliklinikos išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog dėl išeminės širdies ir smegenų ligos, krūtinės anginos, 2 klasės širdies nepakankamumo, 2 klasės arterinės hipertenzijos, smegenų kraujotakos lėtinio nepakankamumo, stovio po persirgto erekinio encefalito, stuburo osteochondrozės, nemigos, nerimo sutrikimo, difūzinės strumos, inkstų akmenligės, lėtinio skrandžio, tulžies uždegimų nukentėjusi gydosi nuolat, naudoja vaistus, yra dažni ligų paūmėjimai bei, kad nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nukentėjusiai pablogėjo galvos smegenų kraujotaka, širdies būklė su galvos svaigimu, išemija, dusulys, nemiga, nervinis jautrumas ir, kad ji yra gydoma sermionu, cavintonubrexinu, predukaliu, hjetermagniliu, cap. Miligamanu, lexotaniliu, ....

Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusi ieškinio turtinės žalos atlyginimo dalyje jokiais faktiniais duomenimis pagrindusi nebuvo. Josios pirmos instancijos teismui pateiktame išraše iš medicininių dokumentų (t. 2, b.l. 110, 111) rašoma, kad visos jame nurodytos ligos nukentėjusiai diagnozuotos yra seniai ir, kad ji visą laiką nuo jų yra gydoma. Nepateikė pirmos instancijos teismui nukentėjusi duomenų ir apie tai, kad seniai jai diagnozuotų ligų paūmėjimai būtų buvę sukelti nuteistosios G. A. nusikalstamais veiksmais, kad nukentėjusiai josios nurodytų vaistų ir papildų pirkimo bei kelionės išlaidos būtų susiję su nuteistosios nusikalstama veika, kad nukentėjusi jos nurodytiems vaistams, papildams bei transportui tikrai išleido 5.713,40 lt bei, kad šios pinigų sumos išleidimas priežastiniu ryšiu buvo susijęs su būtent nuteistosios padarytu dokumentų suklastojimu.

Baudžiamųjų įstatymų nustatyta tvarka teismas, nuosprendžio priėmimo metu, remdamasis civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio įrodymais, turi visiškai ar iš dalies civilinį ieškinį patenkinti arba jį atmesti, o, išimtinais atvejais, kai, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, civiliniam ieškovui teismas gali pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas, priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra konstatavęs, kad, nukentėjusiai pareikšto ieškinio turtinės žalos atlyginimo dalyje jokiais įrodymais nepagrindus, jos ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas ir jai išaiškintina, kad dėl turtinės žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (t.2, b.l. 131).

Prašydama teismo nuosprendį turtinės žalos atlyginimo dalyje naikinti bei priteisti jai 5.713,40 lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusi nei patį ieškinį, nei jo dydį pagrindžiančių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos nuomone, nors baudžiamieji įstatymai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu civilinio ieškinio išsprendimo dalyje numato tik ieškinio patenkinimą arba jo atmetimą, o išimtiniu atveju ir pripažinimą teisės į ieškinio patenkinimą, šiuo konkrečiu atveju, civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtų būtų logiškas ir pagrįstas.

Nukentėjusios pirmos instancijos teismui pateiktame išraše esantis įrašas, jog sveikata jai pablogėjo nuo 2008 m. lapkričio mėnesio (t.2, b.l. 110) bei prie apeliacinio skundo pateiktame išraše esantis įrašas, jog nukentėjusios sveikata pablogėjo po patirto streso, neleidžia teismams nei besąlygiškai tikėti, nei besąlygiškai netikėti tuo, kad nukentėjusios sveikatos būklės pablogėjimą įtakojo nuteistosios veiksmai. Būtent todėl ieškinio šioje dalyje palikimas nenagrinėtu, neužkirstų kelio dėl žalos atlyginimo nukentėjusiai įstatymo nustatyta civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą ir įrodinėti tiek ieškinio pagrįstumą, tiek ir jo dydį. Teismas gi, pagrįstai nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavęs, kad ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje paliktinas nenagrinėtas, faktiškai priėmė priešingą sprendimą, t.y., pripažino nukentėjusiai teisę į ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tuo teismas, neturėdamas jokių ieškinio pagrįstumą šioje dalyje pagrįndžiančių faktinių duomenų, atleido nukentėjusią nuo ieškinio pagrįstumo įrodinėjimo pareigos, nes, teismui baudžiamojoje byloje pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinys negali būti atmestas, nes tokio perduoto ieškinio nagrinėjimo CPK tvarka metu sprendžiamas gali būti tik žalos dydžio nustatymo klausimas, tad šioje dalyje teismo nuosprendis yra akivaizdžiai ir neteisėtas, ir nepagrįstas, todėl, apeliantės skundas 5713,40 lt turtinės žalos atlyginimo dalyje atmetamas, o teismo nuosprendis šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas ir ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas.

Neturtinės žalos atlyginimo dalyje teismas nukentėjusios pareikštą ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad nuteistosios veiksmai nukentėjusiai fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos nesukėlė.

Teismas, atmesdamas nukentėjusios ieškinį šioje dalyje, įstatymo nustatyta tvarka to motyvuotai nepagrindė, tad šioje dalyje teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas.

BPK 44 str. 10 d. suteikia teisę kiekvienam nukentėjusiu pripažintam asmeniui gauti ne tik nusikalstama veika padarytą turtinės žalos, bet ir neturtinės žalos atlyginimą. Būtinumas atlyginti padarytą žalą (ir turtinę, ir neturtinę) yra vienas iš Konstitucinių principų. Neturtinės žalos, pasireiškusios patirta dvasine skriauda, iš vis niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės ir emocinės būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, tiksliai nustatyti neįmanoma (2006 m. rugpjūčio 19 d. Konstitucinio teismo nutarimas).

CK neturtine žala laiko ne tik asmens fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais. Neturtine pat yra laikomi ir pakenkimai ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – asmens privačiam gyvenimui, garbei, orumui, įvairioms neturtinėms teisėms ir kt., todėl žala, padaryta neturinčioms piniginės išraiškos vertybėms, įstatymų taip pat yra ginama turtiniais būdais.

Abejonių nekyla, kad, šiuo konkrečiu atveju, nuteistajai suklastojus nukentėjusios darbo sutartį, ši staiga neteko ir darbo, ir nuolatinio savo pragyvenimo šaltinio – kas mėnesį gauto 250 lt atlyginimo, ir dėl to turėjo rūpesčių, gindama savo teises. Tačiau vien tik teisės pažeidimo padarymas ar rūpesčių turėjimo fakto nustatymas, pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam padaryta buvo neturtinė žala, neduoda (LAT nutartys bylose 3K-3-376/07, 3K-3-337/06; 3K-3-469/07).

Neturtine žala nėra laikomas bet koks menkiausio laipsnio neigiamas poveikis asmeniui. Neturtinės žalos padarymas konstatuotas gali būti tik nustačius, kad darę žalą veiksmai ar veiksniai buvo ne smulkmeniški, ne mažareikšmiai, bet pakankamai intensyvūs, kad jie buvo nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir kad, atsižvelgus į pažeistų vertybių pobūdį, padaryto pakenkimo intensyvumą, trukmę bei kt., gali būti įvertinti pinigais.

Rūpesčiai, ginant savo teises, yra neišvengiama būtinybė, tad pagrindą neturtinės žalos padarymo konstatavimui jie duoda tik konstatavus, jog jais buvo peržengtos įprastinės pastangos ir nukentėjęs dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ar buvo pažeista jo garbė ar orumas. Pasitvirtinus, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo galėjo turėti dvasinių ir emocinių išgyvenimų, nepatogumų bei rūpesčių, Konstituciniai žalos atlyginimo principai reikalauja, kad, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, būtų nustatyta padaryta žala būtų atlyginta (realumo principas), kad, nesudarant galimybės piktnaudžiauti teise atlyginta ji būtų tiek, kiek reikia tikslams pasiekti (teisingumo principas), kad ją visiškai atlyginant būtų atsižvelgta į pažeidimo pasekmes (adekvatumo principas) ir, kad atsižvelgus į siekiamus tikslus, žala atlyginta būtų proporcingai (proporcingumo principas).

Šiuo konkrečiu atveju, duomenų, neginčijamai patvirtinančių neturtinės žalos nukentėjusiai padarymą, byloje nėra. Įrašai nukentėjusios pateiktuose išrašuose iš med. dokumentų bei josios turėti rūpesčiai, teisiniu keliu ginant savo teises, leidžia daryti tik prielaidą, kad dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusios sveikata galėjo pablogėti, o ginant teises turėti rūpesčiai galėjo peržengti įprastas pastangas bei tuo sukelti neigiamas pasekmes. Neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimas, o kartu ir neturtinės žalos dydžio nustatymas yra tampriai susiję ir priklauso nuo nukentėjusios ieškinio turtinei žalai atlyginti išsprendimo, todėl ir šioje dalyje nukentėjusios ieškinys dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas, ieškinio šioje dalyje atmetimas naikintinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.

nusprendė:

Nukentėjusiosios A. S. Ū. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2010 m. balandžio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį civilinių ieškinių turtinei bei neturtinei žalai atlyginti dalyse pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurią nukentėjusiai S. Ū. pripažinta teisė į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą bei jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, o ieškinys neturtinei žalai atlyginti, atmestas ir abu šiuos nukentėjusiosios A. S. Ū. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Likusioje dalyje nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėRomualdas LincevičiusEvaldas Gražys