Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti bei deklaravusi gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. laikotarpiu nuo 2020 metų rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iki 2020 m. sausio 21 d., smurtaudama prieš mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini) t. y. namuose adresu (duomenys neskelbtini)., virtuvėje, dėl asmeninių priežasčių, rykšte suduodama nenustatytą smūgių skaičių mažamečiui D. M. į nugaros sritį, o 2020 m. lapkričio 21 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, rankos delnu suduodama vieną smūgį mažamečiui D. M. į sprando sritį, fiziškai gniuždydama mažametį D. M., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nes jos naudojamas fizinis smurtas D. M. sukėlė laikiną psichikos sveikatos sutrikimą – kitas reakcijos į stiprų stresą. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

R. M., apklausta įtariamąja, neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad D. ir V. M. yra jos sūnėnai, t. y. brolio P. M. vaikai. Kadangi brolis su savo žmona nuolat girtauja, buvo priimtas sprendimas paimti iš jų šeimos mažamečius vaikus. V. su D. pas ją apsigyveno nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Vaikai visiškai neturėjo socialinių įgūdžių, nežinojo, kad namuose reikia susitvarkyti, atsikėlus ir einant miegoti reikia praustis, nežinojo kas yra disciplina, elementari namų ruoša ir pan. Pirmaisiais metais su D. sutarė labai gerai. Nors vaikai nebuvo pripratę prie tvarkos, namų ruošos darbų, tačiau bendromis jėgomis ir pastangomis pavyko pasiekti gerų rezultatų, D. labai gerai sekėsi mokykloje, buvo pavyzdingas mokinys. Praėjus metams D. pradėjo keistis, nebenorėjo tvarkytis, praustis, ruošti pamokas, pradėjo atsikalbinėti. Visą savo laiką leisdavo arba prie kompiuterio, arba prie telefono, kur žaisdavo žaidimus. Dėl šių priežasčių pradėjo nebesutarti, bartis. D. labai supykdavo, sakydavo, kad ji nuolat verčia jį ką nors daryti, liepia dirbti. Niekada nei prieš D., nei prieš V. nesmurtavo ir su jokia „vytele“ D. per kojas nesudavė. Neneigia, jog tą dieną įvyko konfliktas su D. dėl tų pačių priežasčių, tai jam tik pasakė, jog jei jis neklausys, paims „vytelę“. Jį pagąsdino, kad su „vytele“ jis gaus mušti, tačiau realiai tokių veiksmų neatliko. Paskutinis konfliktas įvyko dėl aplietos kompiuterio klaviatūros, t. y. D. tyčia dažais apliejo klaviatūrą, jog ji negalėtų prisijungti prie „Tamo“ ir pažiūrėti, koks išėjo jo semestras. Liepė D. išvalyti klaviatūrą, tačiau jis atsisakė tai daryti ir nuėjęs atsigulė bei pasiėmė telefoną. Jam dėl tokio elgesio papriekaištavo kaip ir dėl blogų pažymių. Tuomet D. nieko nesakęs, nuėjo ir atsistojo į kampą, nors to daryti jam neliepė. Nuėjo prie D. ir ranka suėmė jam už galvos, tai buvo toks kaip paglostymas, o ne smūgio sudavimas, ir pasakė: „ar tau jau nuo žaidimų su galvele blogai, kad atėjai ir stovi kampe“. Tuomet D. pasakė, jog eina į netoliese esančią parduotuvę pasipildyti savo telefono sąskaitos. Nieko blogo neįtardama, tam nepriekaištavo. D. išėjus ir praėjus kažkur 15-20 min., paskambino jam ir paklausė, kodėl jis tiek ilgai negrįžta. D. pasakė, jog į namus negrįš ir nurodė, jog eina ieškoti „geresnės duonelės“. Paklausus kur jis yra, D. pasakė, jog viskas yra gerai, jis yra saugioje vietoje. Buvo įsitikinusi, jog greičiausi D. susitiko savo biologinę mamą ir grįžo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną atvažiavo D. sesuo L. J. ir pasakė, jog neva D. pėsčiomis atėjo iki Š., t. y. pas dar vieną savo sesę V. M.. Prieš D. ji nei fizinio, nei psichologinio smurto nenaudojo (b. l. 159-161, 167-168, 174-175).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. lapkričio 23 d. raštu informavo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariato Telšiu rajono policijos komisariatą apie galimą smurto panaudojimą prieš nepilnametį D. M. (b. l. 20-21).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas adresu(duomenys neskelbtini) (b. l. 42-46).

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad D. M. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su byloje tiriama veika ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 127-131).

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad anksčiau jis gyveno pas globėją R. M. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių viskas buvo gerai, o po kokių metų pradėjo pyktis, R. ant jų su broliu V. šaukdavo, neduodavo valgyti. Teta pykdavo, kad jie žaisdavo su telefonu. R. M. jį mušė daugiau kaip 10 kartų. Paskutinį kartą jam trenkė delnu per sprandą, jam skaudėjo, gali įvertinti skausmą 7 balais dešimtbalėje sistemoje. Skausmas truko kelias minutes. Tada pabėgo iš namų. Teta jį ne kartą yra mušusi vytele, taip buvo bent kelis kartus. 2020 metų rudenį teta jį mušė vytele už tai, kad jis pasiėmė telefoną, užrakintą kitame kambaryje. Pataikė į nugarą, pajuto stiprų skausmą, buvo likusios mėlynės (b. l.49-50).

Liudytoja V. M. parodė, kad jos broliai D. ir V. M. tris metus gyveno ir buvo globojami tetos R. M.. Teta nėra blogas žmogus, tačiau labai griežta ir reikli. Kol broliai gyveno pas tetą, D. telefonu buvo užsiminęs, jog teta verčia mokytis, liepia tvarkytis kambarius, susiplauti indus. Pati asmeniškai nėra pastebėjusi, jog broliai būtų buvę skriaudžiami, buvo aprūpinti tiek mokyklinėmis prekėmis, tiek buitiniais reikmenimis. Kai jau reikėdavo grįžti atgal pas tetą į T., pastebėdavo, jog vaikai nusimindavo. Tai, kad teta su vytele sudavė D., sužinojo 2020 m. kovo mėnesį iš savo sesers L. J.. Apie tai šiai pasisakė pats D.. 2020 m. lapkričio 22 d., apie 11 val., būnant namuose gavo SMS žinutę iš nežinomo numerio, su tekstu: „labas, koks laiptinės durų kodas“. Pažiūrėjus per langą, pamatė stovintį D.. D. buvo visas šlapias, sušalęs. Pasakė, jog pėsčiomis atėjo iki Š., nes susipyko su teta. D. nepasakojo, kas įvyko su teta, pasakė tik tiek, jog susipyko ir pats išėjo, daugiau įvykio aplinkybių nedetalizavo. Tik vėliau sakė, jog dėl to, kad nesitvarko ar kažko neišmoko, teta jam suduodavo ranka tai per galvą, tai per sprandą (b. l. 91-93).

Liudytojas J. B. parodė, kad R. M. pažįsta apie vienuolika metų, ją gali apibūdinti kaip tvarkingą žmogų be jokių žalingų įpročių. Žinojo, kad ji globoja savo giminaičius V. ir D.. R. M. su jais elgdavosi gražiai, rūpinosi jais, netgi abu vaikai patarnaudavo bažnyčioje, mišiose. Apie tai, kad R. M. nesirūpino vaikais, juos skriausdavo ar išvarydavo iš namų, nežinojo. Niekada D. nėra pasakęs, kad teta jį išvarė iš namų, nėra sakęs, kad prieš jį smurtautų ar, kad su teta nesutartų. Pats asmeniškai nėra matęs, kad V. su D. vaikščiotų su kraujosruvomis ar kitom smurto žymėm (b. l. 85-87).

Liudytoja L. J. parodė, kad D. M. yra jos brolis, o R. M. – teta. Kadangi tėvai išgeriantys, gyvena asocialų gyvenimą, mažamečių brolių V. ir D. globa buvo paskirta tetai R. M., kuri brolius globojo apie trejus metus. Kol D. gyveno tetos namuose, jis nebuvo užsiminęs, kada teta prieš jį smurtautų. Buvo tik incidentas 2020 metų kovo mėnesį, kai D. paskambinęs prašė, jog atvažiuotų, nes susipyko su teta R. dėl išsikrovusio mobilaus ryšio telefono. Sakė, jog teta „vytele“ sudavė jam per kojas ir išvarė iš namų. Susisiekus su teta, ji neneigė smurtavusi. Po 2020 m. lapkričio 21 d. įvykių brolis D. papasakojo, jog 2020 m. lapkričio 21 d., kažkur 14-15 val., susipyko su teta R.. Konflikto priežasties nenurodė, nes nepamena. D. pasakė, jog konflikto metu teta R. jam du kartus rankos delnu sudavė per sprandą. Dėl šios priežasties jis išėjo iš namų ir pėsčiomis per visą naktį ėjo į Š. pas kitą seserį V. M.. Sekančią dieną, t. y. lapkričio 22 d., ji atvyko pas tetą R. ir paklausė, ar ji žino, kur šiuo metu yra D.. R. atsakė, jog greičiausiai pas savo biologinius tėvus, o pasakius, kad D. pėsčiomis atėjo į Š., nepatikėjo. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimu ji paskirta nuolatinė abiejų brolių D. ir V. M. globėja. Vaikai šiuo metu gyvena jos namuose Š.. Dėl paminėtų smurto panaudojimo atvejų D. gydytojų apžiūrėtas nebuvo, dėl ko nėra užfiksuoti kokie sužalojimai ar smurto žymės (b. l. 81-82).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

R. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamoji smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – neteista (b. l. 25-26), nebausta administracine tvarka (b. l. 30-31), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant 50 MGL (2500 Eur) baudos dydį.

Kaltinamajai išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 50 MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų Eur) baudą.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. M., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.

Išaiškinti R. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.