- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-66-174-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Valentinas Janonis, Zigmas Pocius
- Kaltinamasis
- Z. B., E. B.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.2.8.1Šmeižimas (BK 154 str.)
- 1.2.8.2Įžeidimas (BK 155 str.)
- 2.1.6.2Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Osvaldas Briedis Baudž. byla Nr. 1A–66-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.8.1, 1.2.8.2, 2.1.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. vasario 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-11-12 nuosprendžio, kuriuo Z. B., (duomenys neskelbtini), išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
E. B., (duomenys neskelbtini), išteisinta pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
J. S. civilinis ieškinys dėl moralinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Pripažinta J. S. teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Priteista iš J. S. 2000 Lt Z. B. proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. B. ir E. B. buvo kaltinamos tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 9 d. imtinai nuo 12.00 val. iki 14.00 val., Šiauduvos k., Laukuvos sen., Šilalės r., Z. B. priklausančioje parduotuvėje, viešoje vietoje, ten buvusių pirkėjų akivaizdoje, vieno iš jų J. J., E. B. kartu nusikalstamai bendrininkaudama su savo mama Z. B., su ypatingu įžūlumu paskleidė žinomai melagingą informaciją apie jo asmenį, jį išvadindama padegėju, kaltindama jos tėvams priklausančio grūdų sandėlio ir jos tėvams priklausančios pavėsinės, esančios Šilalės r., Laukuvos sen., Pikaičių k., padegimu. E. B. be jo sutikimo minėtoje parduotuvėje jį fotografavo ir įžūliais veiksmais –gestais (judesiais) jį žemino parduotuvės lankytojų akivaizdoje, taip demonstruodamos nepagarbą jam ir aplinkiniams, sutrukdydamos visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: Z. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo, priteisiant 105 000 Lt neturtinės žalos; Pripažinti E. B. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 155 str. 1 d. ir 154 str. l d., ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, priteisiant 105 000 Lt neturtinės žalos. Paskirti ekspertizę prie bylos pridėto disko, siekiant nustatyti, kada ir kokiu prietaisu padarytas įrašas šiame diske. Iš E. B. paimti mobilųjį telefoną „Erikson“, kuriuo kaltinamoji nurodė, kad 2007-08-06 ir 2007-08-09 fotografavo apeliantą ir vėliau šiuos duomenis apie apeliantą įrašė kompiuterio sisteminiame bloke bei juos išplatino kitiems šeimos nariams ir šiuos duomenis perrašinėjo įvairia technika. Paskirti iš kaltinamosios paimto mobiliojo telefono „Erikson“ ekspertizę, siekiant nustatyti, kada ir kokioms aplinkybėms esant daryti įrašai šiame mobiliajame telefone apie apeliantą.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad nusikaltimas yra akivaizdus ir įrodytas byloje surinktais įrodymais. Teismas, tirdamas įrodymus, peržengė kaltinimo ribas ir kaltinamųjų nekaltumą gynė dėl kaltinime nepareikštų kaltinimų. Tai yra kaltinime dėl šmeižto buvo įrodyta, kad apeliantas kaltinamosioms priklausančių statinių nepadegė, teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta, kad jis juos padegė, todėl kaltinamųjų veika akivaizdžiai atitinka BK 154 str. 1 d. dispoziciją. Nusikalstama veika įrodyta ir Šilalės r. PK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą prieš kaltinamąją Z. B., iš kurio vienareikšmiškai matosi, kad kaltinamoji įvardija apeliantą jai priklausančių statinių padegėju. Kad kaltinamosios jį įžeidė, akivaizdžiai įrodyta. Kaltinime nurodytu metu jis, atėjęs į parduotuvę, buvo išplūstas kaltinamųjų, apkaltintas žmonių šaudymu, tyčiojamasi filmuojant ir vėliau filmuota medžiaga apie jį platinama. Šioje dalyje nusikalstama veika įrodyta pačių kaltinamųjų paaiškinimais. Taip pat apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus – kaltinamosios Z. B. pateiktą disko falsifikatą. Akivaizdžiai matosi, kad jis buvo sumontuotas kaltinamųjų, siekiant išvengti atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, nes atsisakė paskirti disko ekspertizę. Taip pat teigia, kad teisėjas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, jau buvo pasisakęs kitoje ikiteisminio tyrimo byloje dėl to paties įvykio, todėl buvo pažeistos apelianto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Apylinkės teismas, nepaskirdamas ekspertizės, priėmė išteisinamąjį nuosprendį vadovaudamasis prielaidomis, atsisakė paimti ir pridėti prie bylos kaltinamosios E. B. mobilųjį telefoną. Teisėjo šališkumą bei suinteresuotumą rodo tai, kad teisėjas pasisakė ir dėl ikiteisminio tyrimo bylų, visiškai nesusijusių su kaltinimu, taip prisidėdamas prie apelianto žeminimo, pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo bylų, kuriose nepriimti nuosprendžiai ir galioja nekaltumo prezumpcija, taip siekdamas pateisinti kaltinamąsias, nors iš jo veiksmų akivaizdžiai matė, kad pažeistą teisę jis gina teismui rašydamas skundus.
Išteisintųjų gynėjas ir išteisintosios prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai Z. B. ir E. B. išteisino dėl joms inkriminuojamų kaltinimų. Teisėjų kolegijos nuomone, išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas. Išteisinamajame nuosprendyje detaliai išdėstyta, kodėl nenustatytas kaltinamųjų kaltumas, nurodytos motyvuotos išvados, pagrindžiančios kaltinamųjų išteisinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 str.). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.
Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Šiuo atveju tai ir buvo nustatyta.
Byloje nustatyta, kad Šilalės r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 93-1-00251-07 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., dėl S. B. priklausančios pavėsinės padegimo. Šio tyrimo metu apklausti liudytojais S. B. ir Z. B. parodė, kad jie įtaria šios pavėsinės padegimu J. S., nes tarp jų ir J. S. vyksta konfliktas dėl tvenkinio, esančio Šilalės r., Payžnio k., priklausomybės. Taip pat atliekami dar 4 ikiteisminiai tyrimai Nr. 93-1-00278-08, 93-1-00281-07, 93-1-00284-07, 93-2-00022-07, kuriuose J. S. kaltinamas dėl grasinimų nužudyti R. M., R. S., D. K. dėl to, kad užsipuolė A. D., S. S., A. Z., kad grasino ginklu, kurį buvo nukreipęs A. D. į galvą. Dėl Z. B. grūdų sandėlio padegimo policijos komisariatas informacijos neturi (b. l. 16).
Konfliktas parduotuvėje vyko tarp Z. B. ir J. S.. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tuo metu be šių asmenų parduotuvėje dar buvo E. B., A. B. ir J. J..
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šios bylos proceso dalyviams buvo žinoma informacija apie minėtus Šilalės r. PK atliekamus ikiteisminius tyrimus. Todėl apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai padarė išvadą, kad Z. B. pasakymas pačiam J. S., kad jis susijęs su pavėsinės padegimu, nėra laikomas žinių platinimu, jų skleidimu. Be to, minėtoje Šilalės r. PK pažymoje yra nurodyta, kad Z. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai įvardija asmenį, kuris, jos manymu, yra susijęs su pavėsinės padegimu. Todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad Z. B. išsakyti žodžiai yra vertintini kaip jos nuomonė, o ne kaip tikrovės neatitinkanti žinia. Būtent ikiteisminio tyrimo metu ir yra tiriama, nustatinėjamas padegėjas, taip pat aiškinamasi, ar pasitvirtins Z. B. nurodyti įtarimai.
Nors nukentėjusysis J. S. parodė, kad prekes pirko iš E. B., kuri taip pat kartu su Z. B. jį vadino padegėju, tačiau pastarojo parodymų nepatvirtino jokie kiti byloje esantys įrodymai, to nepatvirtino ir kartu su nukentėjusiuoju į parduotuvę atvykęs J. J.. Be to, liudytojas J. J. parodė, kad už prekystalio stovėjo jam nepažįstama mergina, o filmavo E. B. (b. l. 39-47).
Kaip minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Konfliktas vyko tarp J. S. ir Z. B., kuri būtent jam išsakė savo nuomonę. Todėl, vertinant Z. B. ir E. B. veikas BK 154 str. 1 d. prasme, atsižvelgtina ir į pačios veikos pobūdį - tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimą. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad tiek Z. B., tiek E. B. nepaskleidė informacijos trečiajam asmeniui, o išsakė savo nuomonę nukentėjusiajam. Atitinkamai nustatyta aplinkybė, kad šią nuomonę girdėjo ir kartu su nukentėjusiuoju J. S. buvęs J. J., nėra laikytina šmeižimu. Šiuo atveju svarbus aspektas, kad byloje nėra nustatyta, kad išteisintosios paskleidė žinią tretiesiems asmenis, kad jos žino konkretų asmenį (tai yra J. S.), padegusį pavėsinę. Tokių duomenų byloje nėra. Atitinkamai nenustatyta, kad kaltinamųjų veikose yra BK 155 str. 1 d. požymiai.
Iš mobiliuoju telefonu padarytų įrašų nustatytos frazės, kad Z. B. pasakė J. S.: „...neturit teisės šaudyti ir gąsdinti žmones ir padegimas dar tarp kitko...“, „...jau pagąsdinot su degimais ir su šaudymais....“. Tačiau tokios frazės nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad Z. B. išsakyti žodžiai yra jos nuomonė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsisakė atlikti tokio įrašo ekspertizę autentiškumui nustatyti. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo atlikti jokių procesinių veiksmų su įvykio metu filmavusiu mobiliuoju telefonu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad privatus kaltintojas nepagrindė kaltinimo, kad jis buvo neteisėtai filmuojamas parduotuvėje mobiliuoju telefonu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad mobiliuoju telefonu filmavo ne Z. B., o E. B.. Ji mobiliuoju telefonu filmavo darbo vietoje, tai yra jos mamai priklausančioje parduotuvėje. Privatus kaltintojas nenurodė, kodėl parduotuvėje negalima filmuoti, taip pat nenurodė, kokie teisės aktai reikalauja iš parduotuvėje filmuojamo asmens gauti jo sutikimą tai daryti. Be to, liudytoja A. B. parodė, kad kilus ginčui tarp jos mamos ir J. S. ji paėmė mobilųjį telefoną ir juo pradėjo filmuoti tam, kad užfiksuotų ginčo detales bei konfliktuojančius asmenis (b. l. 38).
Kaltinimai pagal BK 155 str. 1 d. Z. B. ir E. B. buvo grindžiami tuo, kad paskeidus tikrovės Z. B. priklausančioje parduotuvėje, viešoje vietoje, ten buvusių pirkėjų akivaizdoje, vieno iš jų J. J., E. B. kartu nusikalstamai bendrininkaudama su savo mama Z. B., su ypatingu įžūlumu paskleidė žinomai melagingą informaciją apie jo asmenį, jį išvadindama padegėju, jos tėvams priklausančio grūdų sandėlio ir jos tėvams priklausančios pavėsinės, esančios Šilalės r., Laukuvos sen., Pikaičių k., padegimu. E. B. be jo sutikimo minėtoje parduotuvėje jį fotografavo ir įžūliais veiksmais – gestais (judesiais) – jį žemino parduotuvės lankytojų akivaizdoje, taip demonstruodamos nepagarbą jam ir aplinkiniams, sutrukdydamos visuomenės rimtį. Tačiau skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nenustatyta, kad Z. B. ir E. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 154 str. 1 d. Taip pat nenustatyta, kad išteisinamosios tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam ir aplinkiniams ir tokiu būdu įžeidė nukentėjusįjį, todėl Z. B. ir E. B. pagrįstai išteisintos pagal BK 155 str. 1 d.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nusikalstama veika įrodyta ir Šilalės r. PK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą prieš kaltinamąją Z. B., iš kurio vienareikšmiškai matosi, kad kaltinamoji įvardija apeliantą padegėju jai priklausančių statinių. Tačiau minimame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo sprendžiamas Z. B. kaltės klausimas dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Šiuo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarko pažeidimo, nes nėra Z. B. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., požymių. Pažymėtina, kad ir šioje baudžiamojoje byloje privatus kaltintojas kaltinime nurodė BK 284 str. dispozicijoje numatytus požymius.
Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo bei suinteresuotumo. Bylą nagrinėjant teisme apeliantas nepateikė teisėjo O.Briedžio nutarčių, kuriose jis pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo bylų, susijusių su kaltinimu (b. l. 75). Be to, tokie teiginiai yra nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje paminėti ikiteisminio tyrimo, atliekamo Šilalės r. PK, duomenys. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad šiuose tyrimuose nėra priimti galutiniai sprendimai, neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui, nes panaudota informacija, gauta iš šiuos tyrimus atliekančios institucijos, ir skundžiamu nuosprendžiu nėra tiriami minėto ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti duomenys ar sprendžiamas kaltės klausimas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.