- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-511
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
- Kategorijos
Teisėjas Z. Pocius Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.3.;1.1.8.9.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. lapkričio 9 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš A. L. priteista 1280 Lt M. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteista už tai, kad 2005 m. balandžio 13 d. naktį, apie 1.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, V. M. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogdama vieną kartą peiliu V. J. į krūtinę, padarė nukentėjusiajam durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pažeidžiant širdaplėvę bei aortos kylančią dalį, nuo jo V. J. įvykio vietoje mirė, t.y. tyčia nužudė V. J. .
Šalies argumentai
Nuteistoji A. L. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliantė mano, kad jai yra paskirta per griežta bausmė. Skunde nurodo, kad ji su V. J. kartu gyveno 8 metus, jis buvo mėgėjas išgerti, priekaištaudavo jai dėl jos sūnaus M. L. , dėl to tarp jų kildavo konfliktai. V. J. buvo agresyvus, ne kartą ją buvo sumušęs. Įvykio dieną, konflikto metu, kai V. J. puolė ją, ji rankoje turėjo peilį, nes pjaustė dešrą. Apeliantė nesuprato kaip įdūrė nukentėjusiajam, tik žino, kad stūmė jį nuo savęs. Nužudyti V. J. ji nenorėjo. V. J. nugriuvus nuo suolo jokio kraujo nesimatė. Apie tai, kad V. J. mirė ji sužinojo kitą rytą. Ji iš karto prisipažino kalta, nieko neslėpė ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliantė nurodo, jog ji turi mažametį sūnų, kuriam yra reikalinga, ir kurio, jai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti. Nors ji ir nėra nutraukusi santuokos su savo vyru, tačiau su juo jokių santykių nepalaiko, vaikui išlaikymo negauna, jis vaiku visai nesirūpina. Teismas nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau apeliantė pažymi, kad nukentėjusysis V. J. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pats pradėjo konfliktą. Be to, apeliantė nurodo, jog po nuosprendžio paskelbimo ji pilnai atlygino nukentėjusiajai materialinę žalą. Todėl mano, kad jos atžvilgiu galėtų būti pritaikytos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatos ir jai galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis negu numato įstatymas už padarytą nusikaltimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. A. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. ir ji pagrįstai už šio nusikaltimo padarymą nuteista.
Apeliantė neginčija jos nuteisimo pagal BK 129 str. 1 d., tačiau nesutinka su jai paskirtos bausmės rūšimi, prašo taikyti jos atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir bausmę švelninti.
Kolegijos nuomone, nuteistosios A. L. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę. Pagal BK 62 str. 2 d. 2 p. teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Taigi taikant šią normą turi būti ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, ir nustatyta papildoma BK 62 str. 2 d. 2 p. numatyta sąlyga. Pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo savo noru visiškai atlygino žalą nukentėjusiajai M. J. (t.1 b.l. 137), o tai pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, byloje yra nustatytos dvi A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau byloje nėra nustatyta papildoma ir būtina BK 62 str. 2 d. 2 p. numatyta sąlyga, t.y. byloje nėra duomenų, kad dėl apeliantei paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebus kam prižiūrėti jos mažamečio vaiko. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė išlaikė mažametį (duomenys neskelbtini) gim. sūnų M. L. Tačiau apeliantė nėra nutraukusi santuokos su savo mažamečio sūnaus tėvu, be to, ji turi kitų pilnamečių vaikų, kurie gyvena savarankiškai. Pati apeliantė pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos sūnus gali gyventi pas dukterį, kuriai 19 metų (t.1 b.l. 122). Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliantei paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti jos mažamečio vaiko. Nenustačius visų BK 62 str. 2 d. numatytų aplinkybių, nėra įstatyminio pagrindo nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatų, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Nors kaip jau buvo minėta apeliantė visiškai atlygino padarytą turtinę žalą (t.1 b.l. 137) ir ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia nuteistosios atsakomybę, tačiau ji, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pasekmes, neįtakoja bausmės dydžio tiek, kad būtų galima jį mažinti. Apeliantės padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. BK 129 str. 1 d. už nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki penkiolikos metų, teismo apeliantei paskirta bausmė yra mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, kuris yra dešimt metų. Todėl kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad paskirtoji bausmė yra per griežta ir nėra pagrindo ją dar labiau švelninti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistosios A. L. apeliacinį skundą atmesti.