- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- II-5-359/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00744-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. T., jo atstovui Virginijui Pociui,
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – LR AM Kauno RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovei Vidai Gagienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. skundą dėl LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Arvydas Grybauskas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad V. T. 2012 m. lapkričio 3 d., apie 15.20 val., Kaišiadorių r., Kauno mariose, ties Lašinių kaimu, žvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, draudžiamuoju būdu buvo sugavęs 1 (vieną) karosą, kurį išmetė į vandens telkinį, žuvis buvo mechaniškai pažeista, tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus. Už šį administracinį teisės pažeidimą V. T. LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. 700 Lt bauda, konfiskuojant dviejų dalių meškerę „Minstral“ su rite.
Šalies argumentai
V. T. skundžia LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. V. T. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012 m. lapkričio 3 d. žvejojo Kauno mariose leistinomis priemonėmis – spiningu su pjautine blizge ir leistinais būdais. Draudžiamu užkabinamuoju būdu nežvejojo. Pareigūnui V. Gurskui tikrinant sugautas žuvis, kilo ginčas dėl vienos žuvies. Žuvis nebuvo sužalota, tačiau ant jos šono nebuvo vieno žvyno. Pareigūnas teigė, kad žuvis pagauta už šono. Ginčo metu žuvis iškrito į vandenį. Jokių jo kaltės įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.
Jo atstovas V.Pocius taip pat prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes V. T. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nežvejojo draudžiamuoju- užkabinamuoju būdu.
Atsiliepimas
LR AM Kauno RAAD atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Pagal Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatas žvejams mėgėjams yra draudžiamas užkabinamasis žūklės būdas, kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, žuvys dažnai stipriai sužalojamos. Suviliojus žuvis masalu ir sugavus už žiomenų, joms atitrūkstant, žiomenys nestipriai sužalojamos. Atitrūkus su viliojimui skirtu įrankiu (kabliuku), žuvims ilgainiui iš žiočių jie iškrenta ir dažniausiai nesukelia rimtesnio pavojaus. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, dauguma užkabintų žuvų atitrūksta, kadangi dažniausiai užkabinamos už minkštųjų kūno audinių, kurie, traukiant žuvį, plyšta ir susiformuoja plėštinės žaizdos, dažnai pažeidžiami ir gyvybiškai svarbūs vidaus organai. Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, siekiant jas sugauti už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, padaroma rimta žala žuvų ištekliams, todėl užkabinamasis žūklės būdas yra draudžiamas, žvejai privalo užtikrinti tinkamą žuvies sugavimą, nepriklausomai nuo meškerės tipo ir masalo pravedimo būdų. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad žvejojo draudžiamuoju užkabinamuoju būdu. Inspektorius V. Gurskas žvejus, tarp jų ir V. T. stebėjo apie 40 minučių ir aiškiai matė, kad V. T. žvejoja užkabinamuoju būdu, siekdamas žuvį sugauti už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Sulaikymo metu V. T. išmetė sugautą žuvį į vandenį. Pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda už Mėgėjiško žūklės taisyklių 12.2 p. nuostatų pažeidimą pagrįstai. Prašo LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. T. skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vitalijus Gurskas, LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento neetatinis gamtos apsaugos inspektorius, paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 3 d. buvo vykdomas reidas Kauno mariose. Jis apie 14 val. prie Kruonio elektrinės, vyr. specialisto V. Grybausko bei inspektoriaus S.Bartašiūno nurodymu, buvo paliktas su žiūronais stebėti žvejus. Stebėjo nuo pusvalandžio iki valandos. V. T. žvejojo staigiais užkertamaisiais judesiais su blizge ir trišakiais kabliukais. Nustatęs, kurias valtis reikia patikrinti, priplaukė prie V. T. valties, patikrino laimikį, dokumentus, nustatė, kad viena žuvis sužalota. Jis su kibiru paėmė sužalotą žuvį, meškerę, nurodė V. T. plaukti į krantą paaiškinimo ir protokolo surašymui. V. T. krante ėmė plūstis, pasiėmė savo kibirą su žuvimi ir išmetė žuvį į vandenį. Toliau jis nedalyvavo, tikrino kitus žvejus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Saulius Bartašiūnas, visuomeniniais pagrindais dirbantis Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi, paaiškino, kad 2012-11-03 buvo vykdomas vyr. inspektoriaus A. Grybausko organizuotas reidas Kauno mariose. Buvo gauta informacija, kad ties Kruonio elektrine žvejojama draudžiamu užkabinamuoju būdu. Neetatinis inspektorius V. Gurskas žvejus stebėjo iš valties, jis stebėjo nuo kranto. Nustačius žvejus, kurie žvejoja draudžiamu būdu, šie buvo patikrinti, nustačius pažeidimus, surašyti protokolai. Jam automobilyje rašant protokolus, išgirdo triukšmą prie vandens, nuėjęs pamatė, kad triukšmauja V. T.. Jis pamatė V. T. kibire tris karosus, kurių vienas buvo sužeistu kairiu šonu. Tuo momentu V. T. griebė sužeistą žuvį ir nusviedė į vandenį, paėmė kibirą su likusiom dviem žuvim ir nuėjęs prie mašinos teigė, kad žuvis sugavo leistinu būdu. Kadangi V. T. žvejojo draudžiamu būdu, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 87 str. 3 d.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Arvydas Grybauskas, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas, paaiškino, kad 2012-11-03 organizavo reidą Kauno mariose. Kadangi buvo gautas pranešimas, kad ties Kruonio elektrine gali būti žvejojama draudžiamu užkabinamuoju būdu, jis nusiuntė neetatinį inspektorių V. Gurską stebėti žvejų iš valties, o inspektorius S. Bartašiūnas stebėjo nuo kranto. Inspektoriai žvejus stebėjo apie 45 minutes, nustatė, kuriuos žvejus reikėtų patikrinti. Inspektoriai patikrino žvejų dokumentus, valtis, žvejybos įrankius. Tuo metu kai jis norėjo patikrinti kibirą su V. T. sugauta žuvimi, šis griebė žuvį ir išmetė į vandenį. Kadangi žuvis buvo išmesta, nebuvo galimybės paskaičiuoti gamtai padarytos žalos.
Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistu, V. T. skundas netenkintinas.
ATPK 87 str. 3 d. numatyta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), kuris užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. T. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai Vitalijus Gurskas, Saulius Bartašiūnas bei Arvydas Grybauskas patvirtino, kad reido metu Kauno mariose, ties Lašinių k., pastebėjo valtyje žveją, staigiais mostais draudžiamu būdu gaudantį žuvį. Kad visiškai įsitikinti, apie 40 min. apie 100-150 metrų atstumu stebėjo jį per žiūronus, kur buvo aiškiai matyti, kad yra žvejojama draudžiamu – užkabinamuoju – žūklės būdu. Vitalijui Gurskui priplaukus prie žvejo bei paprašius parodyti sugautas žuvis, pastarasis pateikė tris karosus , kurių vienas buvo sužalotas į šoną. Vieta, kurioje buvo pastebėtas draudžiamu būdu žvejojantis asmuo, yra tinkama žvejoti – šioje vietoje žuvys susirenka žiemoti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu vidiniu įsitikinimu - įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, jog liudytojų Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto Arvydo Grybausko, ir Aplinkos apsaugos departamento neetatinių gamtos apsaugos inspektorių Vitalijaus Gursko bei Sauliaus Bartašiūno parodymai nuoseklūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Būtent šių liudytojų, kurie vykdė tarnybines pareigas, parodymų viseto suformuota konkreti bei nuosekli įvykių seka. Byloje nenustatytos aplinkybės (jų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), leidžiančios manyti, kad šių liudytojų ir V. T. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai šį asmenį kaltinti ir apkalbėti. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti pareigūnais nėra pagrindo, ko negalima pasakyti apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį V. T.. V. T. parodymai, kad jis nežvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamu užkabinamuoju būdu laikytini šališkais, vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija. V. T. nurodyta aplinkybė, jog jis užkertamuoju būdu nežvejojo, sužalotų žuvų neturėjo, o žuvis, dėl kurios kilo ginčas, netyčia išsprūdo į vandenį, prieštarauja pareigūnų paaiškinimams, kur pareigūnai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog V. T. sugautas karosas buvo sužalotas į kairį šoną, todėl tai įrodo, kad žuvis buvo gaudoma užkabinamuoju būdu. Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami mėgėjiškos žūklės kontrolės funkcijas, tikrina žuvų išteklių naudojimo teisėtumą. Tam, kad nustatyti, ar teisėtai asmenys žvejoja ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, yra vykdomi specialūs reidai, stebimi žvejojančių asmenų veiksmai ir kt.. Taigi, vienas iš įrodymų yra pareigūnų stebėti ir fiksuoti žvejojančių asmenų veiksmus vandens telkinyje. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pareigūnai patvirtino, kad jie reido metu stebėjo Kauno marių vandens telkinį ties Lašinių kaimu ir per žiūronus stebint valtyje žvejojančio asmens atliekamus veiksmus paaiškėjo, kad žuvis gaudoma draudžiamuoju užkabinamuoju būdu - atliekami staigūs užkertamieji mostai meškere ir bandoma žuvį užkirsti, t.y. pagauti už bet kurios kūno dalies. Sulaikymo metu rasta žuvis - karosas buvo sužaloti mechaniškai į šoną, todėl tai įrodo, kad žuvis buvo gaudoma užkabinamuoju būdu. Apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir aiškiai suprantami. Apklausti teisme pareigūnai pareiškėją V. T. tuo metu metė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo ir jį apkalbėti jiems pagrindo nėra. Dėl to šių asmenų parodymais teismas vadovaujasi.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 12.2 punkto reikalavimus ir padaręs ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkte įtvirtintas draudimas žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Šio teisės akto 4.8 punkte nurodyta, kad draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu. Vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatomis žvejams mėgėjams yra draudžiamas užkabinamasis žūklės būdas, kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo metu buvo surasta mechaniškai sugauta žuvis –karosas, tačiau net nesugavus žuvies draudžiamu būdų atsakomybė kiltų už paties neteisėto žvejybos būdo naudojimą.
Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad V. T. veiksmai pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.
Tai, kad V. T. neteisėti veiksmai nebuvo užfiksuoti techninėmis priemonėmis, kad neišliko jo neteisėtu būdu sugauta sužalota žuvis, nepaneigia jo kaltės dėl ATPK 87 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. T. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą. Iš to daroma išvada, kad panaikinti ar pakeisti nutarimą skirti administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. T. skundo nepatenkinti ir LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 363 AM 081733 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.