Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodoma, jog M. S. 2016-09-04 apie 00.10 val., Vilniuje, Savanorių pr. 1, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį BMW 730, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.66 prom. girtumas.

Teismo posėdžio metu M. S. nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažįsta, paaiškino, jog jis automobilio nevairavo, tiesiog sėdėjo automobilyje ir laukė, kol atvažiuos draugas, turėjęs parvairuoti jo automobilį. Automobilyje sėdėjo apie 10 minučių, automobilis buvo neužvestas, tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Taip pat M. S. nurodė, kad tą vakarą jis konfliktavo su D. L., kuris vėliau ir iškvietė policijos pareigūnus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. L. nurodė, kad jis matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, automobilis pavažiavo apie 400 metrų. Tai matydamas, jis iškvietė policijos pareigūnus, jiems parodė, kur yra nuvažiavęs M. S. vairuotas automobilis. Teismo posėdžio metu liudytojas neigė buvus konfliktą tarp jo ir M. S..

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. N. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl galimai neblaivas vairuotojo. Atvykus į įvykio vietą, pamatė automobilį ir jame buvusius asmenis, automobilis buvo priparkuotas tvarkingai, variklis neužvestas. Liudytojas nurodė, kad jis nematė paties vairavimo fakto, apie tai, kad M. S. vairavo automobilį, jiems nurodė šalia buvęs žmogus (D. L.). Nors vairuotojas ir teigė, kad jis automobilio nevairavo, tačiau buvo patikrintas jo blaivumas (nustatyta, kad asmuo neblaivus) ir pagal įvykį mačiusio asmens pareiškimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. B. paaiškino, kad įvykio vietoje rado tvarkingai priparkuotą, neužvestą automobilį, už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet jis neigė vairavęs automobilį. Tuomet surado pranešėją (D. L.), iš jo paėmė rašytinį paaiškinimą, patikrino M. S. blaivumą, ir nustatę, kad pastarasis neblaivus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. S. nurodė, kad jos draugas M. S. ją tik palydėjo į automobilį, automobilio jis nevairavo, jie tiesiog automobilyje laukė, kol atvažiuos taksi. Liudytoja nurodė, kad jiems būnant kavinėje, prie jų buvo priėjęs liudytojas D. L., tačiau jos draugas prašė juos plikti ramybėje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant patraukti M. S. atsakomybėn už minėto pažeidimo padarymą, yra būtina nustatyti, tai, kad jis buvo neblaivus, ir jam nustatytas girtumas atitinka sunkų ar vidutinį girtumą, bei tai, kad jis vairavo transporto priemonę. Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad M. S. 2016-09-04 apie 00.17 val. buvo nustatytas 1.66 prom. girtumas. Šios aplinkybės neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar M. S. vairavo transporto priemonę, ar ne. Tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek apklaustas teisme liudytojas D. L. kategoriškai teigė, jog M. S. automobilį vairavo (važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje), dėl ko jis iškvietė policijos pareigūnus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. N. ir A. B., nurodė, kad jie nematė, jog M. S. būtų vairavęs automobilį, jie matė, kad minėtas asmuo sėdi automobilyje, kuris buvo tvarkingai priparkuotas, neužvestas. Teismas raštu kreipėsi į pastato, esančio adresu Savanorių pr. 1, Vilniuje, administratorių, prašydamas pateikti vaizdo įrašus, kuriuose galėtų būti užfiksuotas automobilio BMW 730, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo faktas, tačiau gautas pranešimas, jog vaizdo įrašai yra saugomi tik 10 parų ir pateikti vaizdo įrašų nėra galimybės. Taigi, byloje aplinkybę, kad M. S. vairavo automobilį, patvirtina tik liudytojo D. L. (su kuriuo, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo draugė liudytoja Ž. S., buvo kilęs konfliktas) parodymai ir garso įrašai, gauti iš BPC, kuriuose užfiksuota, kad D. L. praneša operatorei apie galimai neblaivų asmenį, vairuojantį automobilį. Pats M. S. kategoriškai neigia vairavęs transporto priemonę. Teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog matė, jog M. S. sėdi automobilyje, vairuotojo vietoje, tačiau paties vairavimo fakto nematė, jiems atvykus, automobilis užvestas nebuvo.

Pažymima, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl tokiais atvejais būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nauda.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra išnaudotos visos galimybės surinkti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek vienintelio liudytojo, su kuriuo galimai buvo kilusi konfliktinė situacija, parodymus. Aplinkybė, jog asmuo būdamas neblaivus sėdėjo neužvesto automobilio vairuotojo vietoje, negali būti pagrindas asmeniui patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą