Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui Artūrui Jermalavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. skundą dėl Institucijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. A. skundą palaikė, paaiškino, kad jis kreipėsi į policiją prašydamas, jog jam būtų grąžinti daiktai – kompiuteris ir telefonas, kurie priklauso ūkininko ūkiui, tačiau yra pas L. A.. Tie daiktai įsigyti su PVM sąskaita faktūra ūkio reikalams, telefonas buvo įsigytas D. A. vardu, o kompiuteris įsigytas ūkininko D. A. vardu. Daiktai likę sutuoktinės namuose (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gegužės 20 d. po jo sulaikymo, nuo tos dienos jis negali jų pasiimti. Jam skirti apribojimai ir jis turi gyventi atskirai nuo sutuoktinės. Sutuoktinė teigia, kad skyrybų dokumentai jau paduoti, tačiau jam apie tai niekas nepranešė, pats jis dėl skyrybų dar nesikreipė. Šiuo metu ūkininko ūkis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, vykdant ūkininko veiklą, reikalingas kompiuteris. L. A. melagingai teigia, kad jis padovanojo jai tą kompiuterį. Mano, kad padarytas administracinis nusižengimas, nes L. A. piktybiškai negrąžina jam kompiuterio.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo D. A. skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. A. ir asmuo, kurio atžvilgiu jis prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl savavaldžiavimo, L. A. yra sutuoktiniai. Po santuokos sudarymo 2007 m. kovo 21 d. D. A. įregistravo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasario 27 d. UAB „Autožvilgsnis“ telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartis Nr. T-2013 02 27/1 patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung 1900“ buvo įgytas D. A. vardu, iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos faktūros PCD-00003232 matyti, kad kompiuteris „i7/290X“ įgytas ūkininko D. A. vardu.

Pagal CK 3.87 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine nuosavybės teise pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pagal šio straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.91 straipsnyje nurodyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai; pagal šio straipsnio 4 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, 6 punktą – teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, 7 punktą – sutuoktiniams susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. A. nurodo, kad daiktai – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung 1900“ ir kompiuteris „i7/290X“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės jo sutuoktinei L. A. naudotis jais kaip asmeniniais daiktais tik savo poreikiams, nes šie daiktai buvo įgyti ūkininko ūkio veiklai, todėl ji, neatiduodama jam minėtų daiktų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Priešingai, L. A. nurodo, jog nei kompiuteris, nei telefonas niekada nebuvo naudoti ūkyje, D. A. telefoną jai padovanojo, o kompiuteriu visada naudojosi sūnus. Bendras šeimos turtas nepadalintas, santuoka nenutraukta ir naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu bei kompiuteriu ji jokio nusižengimo nepadarė. Tokiu būdu, įvertinus minėtas CK normas, akivaizdu, kad tarp pareiškėjo ir L. A. kilę nesutarimai dėl santuokoje įgyto turto naudojimosi yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju D. A., manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nei pareiškėjas D. A., nei L. A. kilusio ginčo dėl pareiškėjo nurodyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – mobiliojo ryšio telefono ir kompiuterio naudojimosi civilinio proceso tvarka nesprendžia. Jasu minėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje situacijoje, kai ginčas kilęs tarp sutuoktinių dėl santuokoje įgyto ir nepadalinto turto naudojimosi, vienareikšmiškai spręsti apie L. A. piktnaudžiavimą, sąmoningą įstatymo reikalavimų ignoravimą ir savavališką savo teisės vykdymą, negalima. Teismas taip pat pažymi, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus L. A. veiksmų vertinimas ir kitoks nei Institucijos Nutarime nustatytų aplinkybių suvokimas, nedaro L. A. veiksmų priešingų teisei ir negali būti pagrindas jos veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomais argumentais siekiama dirbtinai kriminalizuoti kilusį su sutuoktine konfliktą, tačiau nei ANK numatytos nuobaudos, nei administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių. Tuo tarpu ginant savo pažeistas teises, būtina apsvarstyti visas optimaliausias teisinės gynybos galimybes. Akivaizdu, kad pareiškėjas kilusiems nesutarimams su sutuoktine išspręsti šio klausimo sau nekėlė ir, kaip minėta, nesinaudojo civilinėmis teisinėmis galimybėmis.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad Institucijos Nutarimas priimtas, išsamiai atlikus tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, jis yra pagrįstas ir teisingas, todėl tenkinti D. A. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą Nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

palikti nepakeistą 2018 m. rugsėjo 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir pareiškėjo D. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.