Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nubaustas už tai, kad 2014-01-18 9.20 val., ties Šiaulių Senoji g. 48, Joniškio m., vairavo auto­mobilį VOLKSWAGEN JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas leng­vas (0,52 promilės, atėmus matavimo prietaiso paklaidą) girtumas.

Skunde teigiama, kad teismas, taikydamas pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, išskirtinių aplinkybių nenurodė, o tai, kad V. Š. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą, pažeidimas nesukėlė pasekmių tretiesiems asmenims, todėl jis nebuvo pavojingas, negali lengvinti jo atsakomybės, kadangi tai yra vienas iš grubiausių KET pažeidimų ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Išdėstydamas teismo praktiką apeliantas tvirtina, kad teigiama asmens charakteristika darbe, pažeidimo padarymas pirmą kartą, nuoširdus gailėjimasis, darbo pobūdis, šeimyninės aplinkybės nelaikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. Nurodo, kad V. Š. padarė šiurkštų KET pažeidimą ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Institucijos tvirtinimu, pažeidėjai turi būti baudžiami adekvačiai, kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, o vairuotojas, prieš sėsdamas už vairo, turi numatyti galimas kilti pasekmes jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Advokatė tvirtina, kad teismas, skirdamas nuobaudą, parinkdamas jos rūšį, dydį, atsižvelgė LR Konstitucinio teismo nutarimais formuojamą teismų praktiką ir teisės doktriną, į įstatymo keliamus reikalavimus individualizuoti skiriamas nuobaudas, atsižvelgė į pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, pažeidėjo asmenybę ir kt. aplinkybes, įvertino Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybes ir sąlygas, į teismų praktiką analogiškose administracinių teisės pažeidimų bylose. Advokatė nesutinka su apelianto skundo motyvu, jog teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomas ATPK 30¹ str. nuostatos ir tvirtina, kad apeliantas remiasi sena teismų praktika, kuri aktuali, tačiau negali būti taikoma mechaniškai ir neindividualizuojant. Nurodo, kad apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje ir nėra susipažinęs su bylos medžiaga, nes skunde nurodo aplinkybes, kurios nenustatytos byloje, t.y. tai, kad V. Š. suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, kai tuo tarpu V. Š. neblaivumo laipsnis, jo paaiškinimas, teismui pateikti medicininiai dokumentai nesukelia abejonių dėl to, kad V. Š. nesuvokė, jog jo organizme dar gali būti likęs leistiną kiekį viršijantis alkoholio kiekis. Advokatės nuomone, kaltinimas V. Š. tiesiogine tyčia padarius administracinį teisės pažeidimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat nurodo, kad V. Š. nežinojo, jog kitą dieną po alkoholio vartojimo, t.y. 2014-01-18, bus paprašytas savo seno tėvo nuvežti pas gydytoją į Joniškio konsultacinę polikliniką, kur tėvas privalėjo atvykti būtent 2014-01-18 pagal šeimos gydytojo 2014-01-08 siuntimą. Pažymi, kad pažeidimo padarymo diena buvo šeštadienis, todėl nebuvo visuomeninio transporto, kuriuo būtų galima nuvykti į Joniškį pas gydytoją iš Joniškio r., Stupurų kaimo. Advokatės nuomone, šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo paskirta nuobauda pasieks savo tikslus. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyta teismų praktika yra žymiai naujesnė ir yra tapati nagrinėjamai bylai. Mano, kad papildomos būtinos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimas mažesniam, nei LR ATPK sankcijoje numatytas terminas, yra adekvati nuobauda, atitinkanti LR ATPK 20 str. nuobaudos skyrimo tikslus, o taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Ginčo dėl V. Š. kaltės padarius LR ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Pateiktame apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pažeidėjui paskirta administracine nuobauda. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (LR ATPK 30² str.).

Už LR ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundą, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę ir tai sutrukdė teismui paskirti tinkamą administracinę nuobaudą, kuri atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus. V. Š. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad pažeidėjas dėl apdaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos neturėjo būti netaikytos. Tai, kad S. Š. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, netekęs teisės vairuoti transporto priemones gali prarasti darbą ir taip apsunkinti šeimos padėtį, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, nežymiai viršijantis minimalią ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti antros nuobaudos dalies, ar skirti ją trumpesniam terminui, nei numatytas minimalus, nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.) ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta kelio pažeidėju dirbti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu.

Iš pažeidėjo gynėjos advokatės atsiliepimo galima spręsti, jog, jos nuomone, S. Š. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi privalėjo nuvežti tėvą į polikliniką. ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjo atstovės nurodoma aplinkybė nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu.

Ir nors pažeidėjo atstovė advokatė atsiliepime į skundą tvirtina, jog Institucija skunde išdėsto pasenusią Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, o neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi 2013 ir 2014 metais aukštesniojo teismo nutartimis, kuriose aplinkybės analogiškos, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nurodytose nutartyse nėra nustatytos analogiškos aplinkybės šiuo atveju nagrinėjam įvykiui, kadangi nurodytose penkiose iš septynių nutarčių pažeidėjams nustatytas alkoholio kiekis nesiekė 0,5 promilių, kitais atvejais taip pat identiškų aplinkybių nebuvo.

Dėl šių aplinkybių Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutarimas keičiamas V. Š. už LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą paskiriant minimalią sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems matams..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro skundą tenkinti.

Panaikinti nutarimą toje dalyje, kur V. Š., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirti V. Š. nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – vieneriems metams.

Kitoje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.