Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3784-766/2021 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas D. D., skolininko sutuoktinė V. D., antstolių R. A. ir D. P. kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. žinioje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3420,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. D. išieškotojos VMI naudai.

12. Antstolė, vykdydama išieškojimą, nustatė, jog skolininkas D. D. yra susituokęs su V. D., pajamų negauna, neturi jokio kito turto ar lėšų, į ką galima būtų nukeipti išieškojimą, o jo sutuoktinė V. D. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, į kurias galima nukreipti išieškojimą.

13. 2021 m. vasario 4 d. antstolė areštavo skolininko sutuoktinės pajamas ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per nustatytą terminą antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateikė.

14. 2021 m. kovo 1 d. antstolė pasiūlė išieškotojai VMI per 90 dienų, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

15. Remianties teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3875-907/2021 pagal ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – UAB „Gelvora“, VMI, antstolė D. P.. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad šalims po santuokos lieka atitinkamai pavardės D., D.; nustatyti, kad kreditorei UAB „Gelvora“ ieškovė ir atsakovas po jų santuokos nutraukimo lieka atsakingi solidariai; nustatyti, kad šalys nuo 2014 m. liepos 16 d. gyvena atskirai, todėl tarp sutuoktinių dalijamas tik turtas, ieškovės ir atsakovo įgytas iki 2014 m. liepos 26 d., tai yra nuo 2014 m. liepos 26 d. ieškovės V. D. gautos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė; nustatyti, kad piniginė prievolė kreditorei VMI yra asmeninė atsakovo D. D. piniginė prievolė, ir jis asmeniškai lieka atsakingas šiai kreditorei ir po šalių santuokos nutraukimo; nustatyti, kad piniginė prievolė antstolei D. P. (vykdymo išlaidos išieškant pagal atsakovo D. D. piniginę prievolę VMI naudai) yra asmeninė atsakovo D. D. piniginė prievolė, ir jis asmeniškai lieka atsakingas šiai kreditorei po šalių santuokos nutraukimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-3875-907/2021) (be kitų klausimų) nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš ieškovės V. D. gaunamų pajamų atsakovo D. D. kreditorės VMI naudai pagal antstolės D. P. 2021 m. vasario 4 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.

Dėl ginčo esmės

17. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

18. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

19. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja VMI, vadovaudamasi CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą dėl skolininkui D. D. priklausančio turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine V. D., dalies nustatymo.

21. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

22. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenis, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad D. D. ir V. D. santuoka būtų nutraukta, jų turtas būtų padalintas, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, taip pat nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis CPK normomis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinti ir nustatyti, kad skolininkui D. D. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. D. gaunamų pajamų.

25. Kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3875-907/2021 pagal ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Patikslintame ieškinyje ieškovė (be kitų pareikštų reikalavimų) prašo nustatyti, kad šalys nuo 2014 m. liepos 16 d. gyvena atskirai, todėl tarp sutuoktinių dalijamas tik turtas, ieškovės ir atsakovo įgytas iki 2014 m. liepos 26 d., tai yra nuo 2014 m. liepos 26 d. ieškovės V. D. gautos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė; nustatyti, kad piniginė prievolė kreditorei VMI yra asmeninė atsakovo D. D. piniginė prievolė, ir jis asmeniškai lieka atsakingas šiai kreditorei ir po šalių santuokos nutraukimo; nustatyti, kad piniginė prievolė antstolei D. P. (vykdymo išlaidos išieškant pagal atsakovo D. D. piniginę prievolę VMI naudai) yra asmeninė atsakovo D. D. piniginė prievolė, ir jis asmeniškai lieka atsakingas šiai kreditorei po šalių santuokos nutraukimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartimi (be kitų klausimų) nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš ieškovės V. D. gaunamų pajamų atsakovo D. D. kreditorės VMI naudai pagal antstolės D. P. 2021 m. vasario 4 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.

26. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodė, kad neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. e2-3875-907/2021, negalima tinkamai išspręsti pareiškėjos VMI prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl konstatuotinas privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas.

27. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje analizuojami ne turto padalijimo klausimai (kai turtas yra paskirstomas keliems asmenims), bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartimi (be kitų klausimų) nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą iš ieškovės V. D. gaunamų pajamų atsakovo D. D. kreditorės VMI naudai pagal antstolės D. P. 2021 m. vasario 4 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo.

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nėra jokio pagrindo, todėl šis suinteresuoto asmens prašymas laikytinas nepagrįstu.

30. Įvertinęs civilinės bei vykdomosios bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.