- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- I3-2895-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00086-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
- Trečiasis asmuo
- K. B., E. Š., I. Š., N. M.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Donata Motiejūnė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei Daliai Andraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl skundžiamo akto panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - K. B., E. Š., I. Š., N. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų apygardos administraciniame teisme 2019 m. sausio 29 d. gautas pareiškėjos I. P. skundas (b. l. 1-4) dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 31SD-8792-(14.31.104) (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 29 d. Pareiškėja pateikė Atsakovui prašymą panaikinti Sprendimą 2 - motyvuodama tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas Nr. l (toliau tekste - Aktas) buvo suklastotas. Jeigu tiksliau, tai Akte buvo suklastoti trečiųjų suinteresuotų asmenų K. B. ir E. Š. parašai, kuriais jie turėjo išreikšti sutikimą su matininko G. A. pažymėta žemės sklypus skiriančia riba. Tačiau atsakovas Sprendimu 1 atsisakė tenkinti Pareiškėjos prašymą ir priimti sprendimą dėl sprendimo 2 panaikinimo, nes nenustatė tam reikalingo teisinio pagrindo, su kuo Pareiškėja kategoriškai nesutinka. Prieš pradėdama dėstyti ginčijamojo Sprendimo 1 neteisėtumo argumentus, Pareiškėja nori apibrėžti ginčo ribas ir pažymėti, jog Atsakovas savo atsisakymo atlikti veiksmus argumentuose nurodė „teisinio pagrindo Sprendimui 2 naikinti nebuvimą“, o ne tai, kad jis negali priimti tokios rūšies sprendimo pagal jam suteiktą kompetenciją (žiūrėti Sprendimo 1 trečio lapo pirmąją pastraipą). Iš ko seka, jog Pareiškėja kreipėsi į tinkamą subjektą, kuris gali priimti sprendimą dėl Sprendimo 2 panaikinimo, bet atsisako tai padaryti. Na o toliau savo skunde pareiškėja pasisako dėl Sprendimo 1 neteisėtumo argumentų. Savo poziciją Sprendime 1 Atsakovas iš esmės grindžia dviem argumentais. Pirmasis kurių skamba taip, neva „Tai, kad nenustatyti suinteresuoti asmenys suklastojo besiribojančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių E. Š. ir K. B. parašus, nereiškia, kad matininkas žemės sklypo kadastro duomenis nustatė neteisingai ir Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas galima nustatyti kaip nors kitaip nei nustatė minėtas matininkas“ (Sprendimo 1 antro lapo pirma pastraipa). Ir antrasis. „Kadangi Jūs esate žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, sužinojusi ikiteisminio tyrimo rezultatus dėl besiribojančio sklypo savininkų parašų suklastojimo žemės sklypo kadastro duomenų byloje (paženklinimo akte), turite teisę imtis veiksmų, kreiptis į matininko kvalifikaciją turintį asmenį, užsakyti naujus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir teikti prašymą pakeisti nustatytus kadastro duomenis.“ Tačiau nei vienas iš jų nėra tas argumentas, dėl kurio Atsakovas turėtų teisę atsisakyti pasinaikinti savo paties priimtą Sprendimą 2, kuris buvo priimtas remiantis suklastotu dokumentu, t.y. Aktu. Pareiškėjos įsitikinimu, kuris beje grindžiamas universalia teisės taisykle, jog neteisėti veiksmai negali sukelti jokių teisėtų pasekmių, Akto suklastojimo fakto konstatavimas yra pakankamas tam, kad ir Sprendimą 2 būtų galima laikyti neteisėtu. Tai yra logiškai ir juridiškai pagrįsta neteisėtų veiksmų sukeliamų teisinių-materialinių pasekmių seka. Šiuo konkrečiu atveju Akte įrašyti trečiųjų suinteresuotų asmenų parašai buvo suklastoti, taip suklastojant ir patį dokumentą, t. y. Aktą. Kas vertinant situaciją civilinės teisės kontekste reiškia, jog du iš penkių interesuotų asmenų neišreiškė savo sutikimo su Aktu bei Sprendimu 2 nustatoma žemės sklypus skiriančia riba, kas buvo tiesiog būtina Sprendimo 2 priėmimui. Juk būtent valios suderinimo faktą ir turėjo atspindėti asmenų parašai Akte. Pažymėtina, kad teisės aktai netgi reglamentuoja specialią suinteresuotų asmenų valios nustatymo tvarką, kuri užtikrina jų teisę realiai dalyvauti žemės ribų nustatymo procese bei pasisakyti dėl jos. Todėl Pareiškėja laikosi pozicijos, jog Akto suklastojimo faktas leidžia spręsti ne tik apie Akto, t. y. Sprendimo 2 objekto, suklastojimą baudžiamosios teisės prasme. Bet ir apie tai, kad Aktu nebuvo suderinta visų suinteresuotų asmenų valia, todėl Sprendimu 2 jis negalėjo būti tvirtinamas. Na o kas liečia šiame skunde cituotus Atsakovo argumentus, Pareiškėja teikia sekančius paaiškinimus. Galimybė kaip nors kitaip subraižyti Aktą nėra šios bylos tyrimo dalykas ir kriterijus, pagal kurį būtų galima vertinti Sprendimo 2 teisėtumą. Esmė yra tame, kad matininkas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, už ką jam buvo taikyta drausminė atsakomybė. Todėl jo darbo rezultatas, t. y. Aktas, yra neteisėtas, nepaisant Akte užfiksuotos siūlomos ribos racionalumo. Pareiškėja sutinka su Atsakovo pozicija, jog ji turi teisę inicijuoti naują žemės sklypų ribų nustatymo procedūrą. Tačiau byloje turima daugiau kalbėti ne apie teises, bet apie pareigas. Ir pareiškėja mano, kad Pareiškėja pareigos inicijuoti minėtąjį procesą neturi, nes visų pirma reikalinga šalinti teisės pažeidimus. Na o teisės pažeidimo „veiksmus“ šioje byloje atitinka Aktas bei Sprendimas 2. Todėl Pareiškėja paaiškina, kad neketina inicijuoti absoliučiai jokių naujų matavimų, taip prisiimdama kitų asmenų neteisėtų veiksmų sukeltas pasekmes sau. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas papildomai nurodė, kad pastato kampas 9 cm įlenda į sklypą. Pati pareiškėja nebandė atlikti kadastrinių matavimų iš naujo. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja nebuvo savininkė, kadastrinius matavimus užsakė buvę savininkai.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsiliepime (b. l. 35-39) nurodoma, kad Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius (toliau — Atsakovas arba Nacionalinė žemės tarnyba) nesutinka su Pareiškėjos skundu, mano, kad jis nepagrįstas. Pareiškėja skunde nurodo, kad Atsakovas nepagrįstai atsisakė naikinti 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 31SK-587-(14.31.110.) dėl dviejų motyvų: 1) dėl to, kad aplinkybė, jog suklastoti gretimų žemės sklypų savininkų parašai, nereiškia, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti neteisingai ir 2) kad Pareiškėja yra Žemės sklypo savininkė, turi teisę užsakyti naujus kadastrinius matavimus ir teikti prašymą pakeisti kadastro duomenis. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akto Nr. 21 suklastojimo fakto konstatavimas yra pakankamas, kad ir Atsakovo priimtą 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 3lSK-587-(14.31.110.) būtų galima laikyti neteisėtu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akto suklastojimas leidžia spręsti ne tik apie 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akto, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 31SK-587-(14.31.110.) objekto, suklastojimą baudžiamosios teisės prasme, bet ir apie tai, kad 2018 m. gegužės 2d. sprendimas Nr. 31 SK-587-(14.31.110.) negalėjo būti tvirtinamas. Pareiškėja pažymėjo, kad ji neketina inicijuoti savo žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų, taip prisiimdama kitų asmenų sukeltas pasekmes sau. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su Pareiškėjos skundo argumentais, pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė naikinti 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 31SK-587-(14.31.110.) ne dėl Pareiškėjos paminėtų dviejų motyvų, o dėl to, kad Atsakovas neturi įgaliojimų ir teisės pagal žemės sklypo savininko prašymą naikinti sprendimą, pagal kurį Nekilnojamojo turto kadastre privataus žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruoti duomenys Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja niekada nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad Žemės sklypo ribos ar kiti Žemės sklypo kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti neteisingai. Pati Pareiškėja neginčija 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 31SK-587-(14.31.110.) ir neprašo jo panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas, todėl ne Nacionalinė žemės tarnyba, o tik teismas gali įvertinti ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl gretimų žemės sklypų dalies savininkų parašų klastojimo, ir pripažinti Pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenis neteisėtais ar juos panaikinti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba gali tik pakeisti viešame registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenis, bet tam, kad pakeisti, turi gauti žemės sklypo savininko prašymą ir naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Pareiškėja yra Žemės sklypo savininkė. Pareiškėja 2018 m. balandžio 18 d. teikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui ir Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, prašė pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenis. Pateiktoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje sklypo planas buvo pasirašytas Pareiškėjos, 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akte Nr. 21 buvo įrašas, kad Pareiškėja sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akte Nr. 21. Tokiomis ribomis Žemės sklypas yra pažymėtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Iki Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo galiojo 1992 m. lapkričio 23 d. akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas Žemės sklypo planas, kuriame Žemės sklypo ribos nustatytos Šiaulių miesto vietinėje koordinačių sistemoje ir pagal kurį Žemės sklypas buvo privatizuotas. Matininkas G. A., matuodamas Pareiškėjos Žemės sklypą, buvo nustatęs, kad besiribojančių žemės sklypų, kurių ribos nustatytos Šiaulių miesto vietinėje koordinačių sistemoje, ribų posūkio taškų persislinkimą pietvakarių kryptimi ir buvo teikęs Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui prašymą išvadai gauti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Todėl žemės sklypai turi būti matuojami tik tomis pačiomis ribomis, kuriomis jie perleisti privačion nuosavybėn. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, tikrinę Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, trūkumų nenustatė (Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2018 m. liepos 27 d. tikrinimo aktas Nr. KAM-32915), todėl buvo priimtas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 31SK-587-(14.31.110.), kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys. Esant priimtam 2018 m. gegužės 2 d. sprendimui Nr. 31SK-587-(14.31.110.), Pareiškėjos prašymu VĮ Registrų centras pakeistus kadastro duomenis užregistravo ir išviešino. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius (toliau - Policijos komisariatas) 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. IBPS-S-557379 „Dėl informacijos suteikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui duomenis, kad Policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26926-18 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Tyrimas buvo pradėtas pagal E. Š. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akte Nr. 21, esančiame Žemės sklypo kadastro duomenų byloje, šalia jos pavardės yra ne jos parašas. Atliekamo tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. Aktas Nr. 21 buvo pradėtas rengti 2017 m. rugpjūčio mėn. Ženklinimo dieną atvyko vienas kviestinis asmuo, kiti kviestiniai asmenys nedalyvavo. Kad nereikėtų siųsti registruotu laišku lydraščio, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento neatvykusiems asmenims, matininkas G. A. Žemės sklypo savininkui A. D., iš kurio Pareiškėja įsigijo žemės sklypą, pasiūlė pačiam ant 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akto Nr. 21 susirinkti suinteresuotų asmenų parašus. Pasikeitus Žemės sklypo savininkams, 2018 m. žiemą matininkas G. A. naujajai žemės sklypo savininkei I. P. ir jos artimiesiems (broliui) siūlė du variantus kadastro duomenų bylos parengimo procedūrai užbaigti: 1) rašyti naują prašymą dėl kadastro duomenų nustatymo ir visus darbus atlikti nuo pradžių arba 2) tęsti kviestinių asmenų parašų rinkimą ant 2017 m. rugpjūčio 14 d. Akto Nr. 21. Naujoji sklypo savininkė (Pareiškėja) ir jos artimieji nusprendė tęsti procedūrą (t. y. pasirinko antrąjį variantą). Pagal Policijos komisariato pateiktus duomenis Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, kad matininkas G. A. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. Aktą Nr. 21 pildė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Kadastro nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.1.3, 32.1.1.4 papunkčiuose nustatytos tvarkos (Matininkas kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, registruotu laišku neišsiuntė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Kviestiniams asmenims nustatyta tvarka nepranešė, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo), matininkui pareiškė pastabą. Kadastro nuostatų 15 punkte pateikti atvejai, kada gali būti atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Kadastrų nuostatų 15.6 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Pažymėtina, kad Pareiškėja, sužinojusi, kad jos užsakymu matininko G. A. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje, kurią ji pateikė Nacionalinei žemės tarnybai ir VĮ Registrų centrui, yra 2017 m. rugpjūčio 14 d. Aktas Nr. 21, kuriame suklastoti kviestinių asmenų parašai, turi teisę inicijuoti naujus jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovas, atsakydamas į Pareiškėjos ir K. B. 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. prašymus, Pareiškėjai išsamiai atsakė 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 31SD-8792-(14.31.104.) ir 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. 31SD-648-(14.31.104.) „Dėl sprendimo panaikinimo“, kokia tvarka turi būti keičiami Žemės sklypo kadastro duomenys, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiui K. B. 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. 31SD-651-(14.31.104.) buvo nurodyta Pareiškėjos valdomo žemės sklypo kadastro duomenų nuginčijimo tvarka. Mano, kad Pareiškėjos skundžiamas Atsakovo 2019 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 31SD-8792-(14.31.104.) yra išsamus ir teisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašo Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad atlikus naujus kadastrinius matavimus negalima tikėtis, kad ribos pasikeistų taip, kad stogas patektų į pareiškėjos sklypo ribas. Vien parašo suklastojimas nesudaro pagrindo įsakymą pripažinti neteisėtu. Galima užsakyti naujus matavimus su nauju paženklinimu. Savininkas turi teisę atlikti matavimus pasodinęs augalų. Jei išlenda kampas, gali būti daromas padalijimas, patvirtintas notarine tvarka; galima keisti formavimo pertvarkymo projektu. Tokiu atveju pasikeistų bendros ribos, būtų sudaromos dvi kadastro duomenų bylos. Sklypas 1992 m. buvo privatizuotas tomis pačiomis ribomis. Valstybinė koordinačių sistema koordinavo 3, 4, 5 taškus; 4 taškas yra visai ant ribos. Laikytina, kad dabar siena yra su lyg sklypo riba. Atsakovas neturi teisės pripažinti savo sprendimo negaliojančiu. Pats savininkas turi žinoti savo ribas. Savininkas yra atsakingas už riboženklių saugojimą, turi susipažinti, prižiūrėti riboženklius.
Trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. atstovės advokatės Donatos Motiejūnės atsiliepime į skundą (b. l. 31-32) nurodoma, kad su skundu nesutinkama. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. pažymi, kad vis dėlto, kaip nurodė atsakovas, tai, kad matininkas perdavė užsakovams paženklinimo aktą Nr. 21, kad šie patys surinktų besiribojančių žemės sklypų savininkų parašus ir nenustatyti suinteresuoti asmenys suklastojo besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių E. Š. ir K. B. parašus, nereiškia, kad matininkas žemės sklypo kadastro duomenis (žemės sklypo plotą, žemės sklypo ploto naudmenų sudėtį, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, specialiąsias sąlygas ir kitus duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje) nustatė neteisingai ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas galima nustatyti kaip nors kitaip nei nustatė minėtas matininkas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2018 metais pareiškėjai matininkas G. A. pasiūlė du variantus kadastro duomenų bylos parengimo procedūrai užbaigti: rašyti naują prašymą ir visus darbus atlikti nuo pradžių arba tęsti kviestinių asmenų parašų rinkimą ant 2017 m. rugpjūčio 14 d. Žemės sklypo paženklinimo parodymo akto Nr. 21. Pažymėtina, kad, pirma, kaip matyti iš paties pareiškėjos skundo, ji atlikti naujų matavimų neketina, ir, antra, pareiškėja į E. Š. nesikreipė ir jos parašo ant 2017 m. rugpjūčio 14 d. Žemės sklypo paženklinimo parodymo akto Nr. 21 neprašė.
2020 m. gegužės 7 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas (b. l. 133), kuriame nurodoma, kad neturi pretenzijų dėl statinio ir tvoros ribų nustatymo pareiškėjai.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų I. Š. ir N. M. atsiliepimai negauti, jos informuotos apie teismo posėdžio laiką ir vietą teismo pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos I. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 31SD-8792-(14.31.104) teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendime nurodoma, kad tai, kad matininkas perdavė užsakovams paženklinimo aktą Nr. 21, kad šie patys susirinktų ribojančių žemės sklypų savininkų parašus ir nenustatyti suinteresuoti asmenys suklastojo besiribojančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių E. Š. ir K. B. parašus, nereiškia, kad matininkas žemės ploto kadastro duomenis nustatė neteisingai ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas galima nustatyti kaip nors kitaip nei nustatė minėtas matininkas. Sprendime taip pat akcentuojama, kad vertinant matininko veiksmus, ikiteisminio tyrimo institucija Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui pateikė duomenis, kad 2018 m. žiemą matininkas G. A. pareiškėjai, jos broliui pasiūlė du variantus kadastro duomenų bylos parengimo procedūrai parengti: 1) rašyti naują prašymą dėl kadastro duomenų nustatymo ir visus darbus atlikti nuo pradžių arba 2) tęsti kviestinių asmenų parašų rinkimą ant 2017 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto Nr. 21. Sprendime pažymima, kad nuginčijus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 31SK-587-(14.31.110), galiotų 1992 m. sklypo ribos, nustatytos Šiaulių miesto vietinėje koordinačių sistemoje, o žemės sklypo plane daugumo pažymėtų pastatų faktiškai nėra. Kartu pareiškėjai paaiškinama, kad NŽT Šiaulių skyrius neturi teisinio pagrindo panaikinti priimto NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 31SK-587-(14.3110.), tačiau gali pakeisti, esant pateiktai naujai žemės sklypo kadastro duomenų bylai.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, numatančiu, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat remiamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 papunkčiu, numatančiu, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
Pareiškėja skundžiamo akto neteisėtumą iš esmės sieja su atsakovo atsisakymu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą „Dėl Žemės sklypo, kadastro Nr. 2901/0010:240, esančio M. V. g. 21, Šiaulių mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, t. y. teisės aktą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal G. A. individualios įmonės matininko G. A. 2018 m. balandžio 13 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neginčija 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo, kurio pagrindu yra įregistruoti duomenys registre.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, minėta norma, numatanti galimybę keisti priimtą aktą, gali būti taikoma tik techninių, apsirikimo, spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų neatitikimo ištaisymui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756–35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir kt.). Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo ir toks įgaliojimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte (2012 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I502-6/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016, 2017 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A624-1563/2014; Nr. A502-1017/2014; Nr. A602-227/2012; Nr. A602-151/2012; Nr. A602-2104/2012).
Atsakovas, pareiškėjos prašymo panaikinti 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 31SK-587-(14.31.110.) neturėjo teisės tenkinti. Tokie atsakovo veiksmai negalėtų būti laikytini skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų taisymu, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje. Teisės aktai (Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Žemės įstatymas, ir kt.) nesuteikia Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės panaikinti savo priimtą sprendimą dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų keitimo, todėl atsakovo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas atsisakyti panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 31SK-587-(14.31.110.) laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu aktu ne tik buvo išsamiai paaiškinta, kodėl atsakovas negali tenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. prašymo, kartu pareiškėjai buvo išaiškinti galimi susiklosčiusios situacijos sprendimo būdai, nurodytas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, taigi skundžiamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 31SD-8792-(14.31.104) netenkintinas, kadangi skundžiamo akto panaikinimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.