Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-26 · Administracinė byla Nr. A-502-120-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-444-146-12Nutartis · 2012-08-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
A-502-120-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03234-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Olinda“, uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinės architektų dirbtuvės“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Jovitas Elzbergas
Kategorijos
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-120/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03234-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ivonai Šuškevič,atsakovo atstovei Linai Vairei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Olinda“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Olinda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Olinda“, uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 23 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS/78/08-1607 (toliau – ir Statybos leidimas).

Skunde (t. I, b. l. 1-5) pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. spalio 20 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Merko statyba“ raštą Nr. 3D-5844, informuojantį apie techninio projekto pagrindu 2009 m. birželio 23 d. išduoto statybos leidimo Nr. NS/78/08-1607 neteisėtumą. Vykdydamas pareigą atlikti teisės aktuose nustatytą statybos valstybinės priežiūros funkciją ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 ir 3 punktais, Inspekcijos Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 18 d. atliko patikrinimą dėl statytojui UAB „Olinda“ išduoto statybos leidimo Nr. NS/78/08-1607 teisėtumo. Pareiškėjas paaiškino, kad Statybos leidimas suteikia teisę statyti prekybos paskirties pastatą, priskiriamą ypatingų statinių kategorijai, Vilniaus mieste, Gineitiškių g., sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 3,1201 ha. Statybos leidimas buvo išduotas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ rengto techninio projekto Nr. 3616-JD pagrindu. Vadovaujantis aplinkos ministerijos 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 16 punktu, Nuolatinė statybų komisija prieš išduodama statybos leidimą turi patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas, t. y. neprieštarauja projektavimo sąlygų sąvado, teritorijų planavimo ir teisės aktų reikalavimams. Inspekcija, susipažinusi su techniniu projektu, aptiko pažeidimų, kuriems esant Statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos, kurioje yra numatoma statybos vieta, detalusis planas, apimantis 99,45 ha teritoriją. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 30-741 „Dėl sklypų Nr. 38, 67, 68, Nr. 38a, Nr. 38b, Nr. 67a ir Nr. 68a ties Pavilnionių ir vakarinio greito eismo gatvių sankirta duomenų nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2.3-9494-(01) buvo suformuotas Žemės sklypas. Žemės sklypas yra suformuotas teritorijoje, kuri apima detaliuoju planu suplanuotus žemės sklypus Nr. 38, 67, 68, 70, 71 ir 72, t. y. nors detalusis planas numatė smulkesnį teritorijos skaidymą į sklypus, faktiškai suformuotas žemės sklypas apėmė keletą detaliojo plano projektinių sklypų. Detaliajame plane jokių žymėjimų ir duomenų apie tai, kad žemės sklypai Nr. 38, 67, 68, 70, 71 ir 72 būtų sujungti ar planuojami būti sujungtais į vieną sklypą, nėra. Šiuo metu pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras pateiktus kadastro duomenis, vietoj atskirų sklypų yra suformuotas bendras sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal detaliojo plano reglamentų lentelę minėtiems projektiniams žemės sklypams (t. y. žemės sklypo dalims) numatytas leistinas užstatymo tankumas yra: 38 sklypui – 0,5, o 68 sklypui – 0,7. Tuo tarpu pagal techninį projektą 6 945 kv. m. ploto sklypo dalyje, kuri atitinka detaliojo plano sklypą Nr. 38, suprojektuotas užstatymo plotas sudaro apie 5 440 kv. m., t. y. realizuojamas užstatymo tankumas yra 0,78. Tai 56 procentais viršija leistiną užstatymo tankumą. Faktiškai pagal techninį projektą 15 008 kv. m. ploto sklypo dalyje, kuri atitinka detaliojo plano sklypą Nr. 68, suprojektuotas užstatymo plotas sudaro 13 076 kv. m., t. y. realizuojamas užstatymo tankumas yra apie 0,87. Tai 24 procentais viršija leistiną užstatymo tankumą. Iš techninio projekto brėžinių matyti, kad suprojektuotas statinys kerta detaliuoju planu numatytą užstatymo ribą. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. A51-19601 nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija neprieštarauja, kad statybos techninio projekto rengimo metu būtų patikslinta sklype užstatyti leidžiamos teritorijos riba (statinio užstatymo vieta). Pagal šio rašto priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją, tokie teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip statinio užstatymo vieta, galėjo būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, tačiau tik tuo atveju, jei jie nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų ir šiuos reikalavimus nustačiusi institucija raštu tam pritarė. Kadangi statinio užstatymo vieta buvo nustatyta 2004 m. detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus m. savivaldybės tarybos, tai pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas tik Vilniaus m. savivaldybės taryba (o ne Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius) galėjo raštu pritarti statinio užstatymo vietos pakeitimui UAB „Olinda“ priklausančiame žemės sklype. Tačiau pastarieji imperatyvūs Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai buvo pažeisti. Be to, net ir ta užstatymo riba, kuri buvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, techninio projekto sprendiniais yra pažeidžiama – techniniame projekte yra numatyta daugiaaukštės automobilių saugyklos statyba toje sklypo dalyje, kurioje nei pagal 2004 m. detalųjį planą, nei pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. raštu patvirtintą brėžinį apskritai nebuvo nustatytas joks užstatymas. Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos sklypams želdynų, įskaitant gėles ir gėlynus, plotas turi būti ne mažesnis kaip 15 procentų viso žemės sklypo ploto. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 metų ir jo pagrindinio brėžinio reglamentų lentelė taip pat numato analogišką reikalavimą. Statybos techniniame projekte numatyta, kad faktiškai ketinama apželdinti tik 3,8 procento (1 197 kv. m.) viso žemės sklypo ploto. Be to, 2008 m. rugsėjo 23 d. projektavimo sąlygų sąvade Nr. RPS 2238 nurodyta, kad jo turinį sudaro Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2003 m. lapkričio 25 d. išvada su sąlygomis tolimesniam projektavimui Nr. 1.7-2072. Išvadoje numatytos pastabos ir pasiūlymai, kad vakarinio greitkelio sanitarinėje apsaugos zonoje – 50 m pločio juostoje turi būti numatytos ištisinės želdinių juostos, taip pat, kad sklypuose turi būti numatyti želdinių plotai ne mažesni nei rekomenduojamos minimalios normos urbanizuotose teritorijose. Detaliojo plano aiškinamajame rašte taip pat yra pateiktos rekomenduojamos minimalios sklypų apželdinimo normos, t. y. infrastruktūros ir komercinėse teritorijose, kurių plotas viršija 2500 kv. m., rekomenduojama 35 proc. želdinių ploto dalis. Tačiau techniniame projekte numatytas tik 3,8 procentų žemės sklypo apželdinimo procentas tokiu būdu pažeidžiant apželdinimo reikalavimus, nurodytus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2003 m. lapkričio 25 d. išvadoje, t. y. techninio projekto sprendiniai prieštarauja projektavimo sąlygų sąvado reikalavimams, todėl laikytini neteisėtais. Vadovaujantis aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1. punktu, ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, išskyrus sklypo aptvarus, atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m. Iš techninio projekto brėžinių matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelės ir sklypo vidaus keliai yra suprojektuoti nesilaikant 1 metro atstumo nuo gretimų sklypų ribos, pavyzdžiui, nuo UAB Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro sklypo. Techninio projekto dokumentacijoje nėra UAB Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro sutikimo statyti inžinerinius statinius nesilaikant 1 metro minimalaus atstumo. Detaliojo plano sprendinių privalomumas kildintinas iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalies, 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto (iki 2010 m. spalio 1 d., t. y. projektavimo metu galiojusi redakcija), pagal kuriuos teritorijų planavimo dokumentai yra vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų. Detaliojo plano sprendinių pažeidimas lemia techninio projekto, o kartu ir jo pagrindu išduoto Statybos leidimo negaliojimą.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. I, b. l. 71-78) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo dieną galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalis numatė, kad tuo atveju, kai statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), jis per 3 dienas nuo šio leidimo išdavimo statybos leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko administracijai. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 19 punkte. Vykdydamas minėtus teisės aktų reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. spalio 27 d. lydraščiu pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui Statybos leidimą. Šio lydraščio ir statybos leidimo kopijos gavimą 2010 m. spalio 27 d. parašu patvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) tarnautoja. Taigi VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas apie 2009 m. birželio 23 d. statybos leidimą Nr. NS/78/08-1607 sužinojo 2009 m. spalio 27 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti. Institucija, atsakinga už statybos priežiūrą (VAVA), šia įstatymu nustatyta teise nepasinaudojo ir praleido terminą skundui paduoti. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Apskrities valdymo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimų įstatymams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Inspekcija yra VAVA teisių perėmėja. VAVA Statybos leidimo neginčijo, o Inspekcija dėl Statybos leidimo panaikinimo kreipėsi tik 2010 m. lapkričio 19 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi terminą ir neprašė jo atnaujinti, todėl byla turi būti nutraukta.

Dėl statybos leidimo išdavimo tvarkos atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statybos leidimus išduoda remiantis statybos leidimų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Ginčo statybos leidimui pritarė atitinkamų institucijų atstovai, todėl Statybos leidimas išduotas teisėtai, laikantis visų įstatymų reikalavimų. Savivaldybė negali atsisakyti išduoti statybos leidimą nesant tam įstatyminio pagrindo. Nurodė, kad pagal Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 9 dalį, Nuolatinė statybos komisija (toliau – ir Komisija) yra įpareigota patikrinti tik tai, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Jokių kitų įpareigojimų Statybos įstatymas jai nenumato. Komisijai nustačius, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, 2010 m. birželio 23 d. buvo priimtas sprendimas išduoti UAB „Olinda“ Statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, Komisijos sprendimas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra privalomas. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo teisės realizuoti statybos teisę (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.) ir neišduoti Statybos leidimo Nr. NR/78/08-1607 Versija 1.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 30-741 „Dėl sklypų Nr. 38, 67, 68, 38a, 38b, 67a ir 68a ties Pavilionių ir vakarinio greito eismo gatvių sankirta duomenų nustatymo“ vietoj keturių privačių sklypų Gineitiškių g. suformavo penkis sklypus ties Pavilnionių ir Vakarinio greito eismo gatvių sankirta. Minėtu įsakymu nustatytas žemės sklypo plotas - 31 201 kv. m, ribos, užstatymo plotas – nuo 50 iki 70 proc. Kaip matyti iš Statybos leidimo duomenų, leistinas užstatymo tankis yra 64 proc., t. y. statybos leidime numatytas užstatymo tankis neviršija 2008 m. balandžio 15 d. įsakyme numatyto tankio. Taigi, pareiškėjos argumentas, kad užstatymo tankis yra viršijamas 24 procentais, yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-63/2007 spręsdamas klausimą dėl detaliajame plane nustatyto užstatymo ploto atitikimo pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentuose nustatytam maksimaliam sklypo užstatymo plotui, pažymėjo, jog detaliojo plano grafinėje dalyje kaip užstatyti leidžiama teritorija pavaizduota sklypo dalis neparodo konkrečios būsimų statinių vietos ir jų ribų, o tik tą sklypo dalį, kurioje statiniai galės būti statomi, konkreti statinių vieta yra numatoma rengiant techninį statybos projektą. Detaliojo plano grafinės dalies ir aiškinamojo rašto sprendiniai sudaro vieningą visumą ir negali būti vertinami atskirai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad grafinėje plano dalyje numatytoje užstatyti leidžiamoje teritorijoje pastačius statinius, kurių plotas neviršys aiškinamajame rašte nustatytų maksimalių ribų, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 nurodė, kad tokie detaliojo plano sprendiniai, kaip leistinas pastatų aukštis, sklypo užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, statybos riba ar linija, realizuojami ir konkretizuojami pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą rengiant statinio projektą, o įgyvendinami – nustatyta tvarka gavus leidimą statinio statybai. UAB „Olinda“, rengdama techninį projektą, nurodė tikslias planuojamo statybos prekybos paskirties statinio ribas. Iš ginčo sklypo plano matyti, kad sklypo plotas yra 31 201 kv. m, o sklypo užstatymo plotas – 20 100 kv. m, t. y. užstatymo tankumas yra 64 proc., ir tai neviršija nustatyto maksimalaus užstatymo tankumo. LVAT administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005 nurodė, kad tam tikrais atvejais vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti šį leidimą, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, o asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo konstatuota, kad asmuo leidimo statybai gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai ir buvo įgijęs teisėtus lūkesčius gauti leidimą statybai, jei jis teisėtai atliko visus būtinus veiksmus statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir: pagrįstai negalėjo numatyti, kad viešojo administravimo subjektas statybos leidimo išdavimo proceso metu pažeis formalias procedūras; nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekdamas statybos leidimo išdavimo; viešojo administravimo subjektui, išdavusiam leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą, ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos šios aplinkybės nėra pakitusios; statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų; remiantis išduotu statybos leidimu jau buvo atliktos didelės investicijos į statybą. Teismas taip pat turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad realiai įgijus leidimą statybai statytojo teisėti lūkesčiai virto teisėtai įgyta teise, kuri taip pat saugoma bendrųjų teisės principų ir tokia suteikta teisė gali būti atimta tik esant teisės turėtojo nesąžiningumui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad iš techninio projekto brėžinių matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelės ir sklypo vidaus keliai yra suprojektuoti nesilaikant 1 metro atstumo nuo gretimų sklypų ribos. Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, atstumas iki gretimo sklypo ribos, išskyrus sklypo aptvarus, turi būti ne mažesnis kaip vienas metras. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Iš dangų plano matyti, kad UAB „Olinda“ nuosavybės teise priklausantį sklypą nuo visų gretimų sklypų skirs veja, todėl teisės aktuose numatytas atstumas yra išlaikytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olinda“ prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. I, b. l. 113-121) paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo teisės Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka nagrinėti UAB „Merko statyba“ 2010 m. spalio 20 d. skundo Nr. CO10-0193 ir vykdyti tolimesnių veiksmų: atlikti patikrinimo ir kreiptis į teismą, kadangi Statybos leidimas išduotas daugiau kaip prieš 1,5 metų – 2009 m. birželio 23 d. Naikinamojo termino pabaiga užkerta kelią Inspekcijai paduoti skundą ir pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą. Savivaldybių administracinę priežiūrą vykdanti institucija (šiuo atveju – pareiškėjas) neturi teisės kreiptis į teismą ginant kitų asmenų subjektines teises, o teismas – priimti tokio neįgalioto asmens skundo, nes tokia pareiškėjo teisė nenumatyta įstatymo (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p.). Be to, pareiškėjas neturi teisės ginti viešojo intereso. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalimi ir aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos nuostatų 8.12 punktu, Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo; jeigu yra pažeistas viešasis interesas, kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis, susipažinęs su statinio techniniu projektu, aptiko pažeidimų, kuriems esant Statybos leidimas neturėjo būti išduotas, UAB „Olinda“ teigimu, yra nepagrįsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą tenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 23 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS/78/08-1607 panaikino (t. V, b. l. 172-190).

Teismas nurodė, kad pagal LVAT praktiką, tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, t. y. termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai pareiškėjas gali suvokti apie šio intereso pažeidimą. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, 2010 m. spalio 20 d. gavęs duomenis apie padarytus pažeidimus išduodant Statybos leidimą, 2010 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl jo panaikinimo pateikė nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 23 straipsnio 30 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją; jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalis numato, kad Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja skundų ir pranešimų, jeigu skunde ar pranešime nurodyti klausimai nagrinėjami teisme arba šiais klausimais priimtas teismo sprendimas. Skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Šiuo atveju, kaip paaiškino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ji kreipėsi į teismą ne gindama UAB „Merko statyba“ interesus, bet savo iniciatyva, vykdydama savo funkcijas, kam nėra nustatyta jokių terminų, t. y. nustačiusi teisės aktų pažeidimus, pateikė teismui prašymą ginti valstybės interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.). Kadangi teisės aktai nesuteikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai naikinti savivaldybės administracijos neteisėtai išduoto statybos leidimo, o savivaldybės administracija negali panaikinti savo pačios priimto individualaus teisės akto, trečiajam asmeniui suteikiančio subjektinę teisę, Inspekcija, kaip numato Statybos įstatymas, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, ir teismas imasi nagrinėti tokią bylą kaip viešojo administravimo subjekto kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.

Įvertinęs ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, be kita ko, privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar UAB „Olinda“ pateiktas techninis projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), kas, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo ir jo atstovų paaiškinimų teismo posėdyje, iš esmės nebuvo padaryta: Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos, į kurią patenka ir žemės sklypas, kuriame suprojektuotas UAB „Olinda“ prekybos paskirties pastatas, detalusis planas, apimantis apie 99,45 ha teritoriją. Šis detalusis planas yra galiojantis, todėl juo ir turėjo būti vadovaujamasi Komisijoje svarstant UAB „Olinda“ prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau tai nepadaryta, kadangi pateikto prekybos paskirties pastato techninio projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių: Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas detalusis planas, kuriuo nustatytas privalomas šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, numato, kad sklypo Nr. 38, kurio plotas 6 945 m², leistinas užstatymo tankumas yra 0,5, tuo tarpu pagal techninio projekto sprendinius šio sklypo ribose numatytas 0,81 užstatymo tankumas; sklypo Nr. 68, kurio plotas 15 008 m², leistinas užstatymo tankumas yra 0,7, tuo tarpu pagal techninio projekto sprendinius šio sklypo ribose numatytas užstatymo tankumas yra 0,83; detaliajame plane numatytos atskiros sklypų Nr. 67 ir 68 užstatymo zonos, tuo tarpu pagal techninį projektą numatytas vientisas užstatymas per abu šiuos sklypus, pakeistos sklypų Nr. 38 ir 68 leidžiamos užstatyti ribos. Kadangi UAB „Olinda“ Komisijai pateikto techninio projekto sprendiniai, susiję su sklypų Nr. 38, 67 ir 68 užstatymo tankumu, statybos riba, neatitiko detaliuoju planu nustatyto privalomo šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, UAB „Olinda“ nepateikė detalųjį planą patvirtinusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimo dėl užstatyti leidžiamos teritorijos ribos pakeitimo (pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimas), statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Prašymo dėl statybos leidimo išdavimo svarstymo metu buvo imperatyviai nustatyta, jog Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka ne bet kokiuose, o teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 30-741 ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 2.3-9494-(01) nebuvo ir nėra teritorijų planavimo dokumentais Teritorijų planavimo įstatymo prasme, nebuvo ir nėra parengta teisės aktų, nustatančių teritorijų planavimo dokumentams prilyginamų dokumentų parengimo tvarką, nustatyta tvarka, todėl negali pakeisti teritorijų planavimo dokumentų. Teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų sujungti žemės sklypai Nr. 38, 67 ir 68, taip pat detaliajame plane nurodyti sklypai Nr. 70, 71, 72, kurie realiai patenka į UAB „Olinda“ nuosavybės teise priklausantį į 3,1201 ha ploto žemės sklypą, nėra, todėl nėra dokumento, kuris nustatytų privalomus tokio sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, atitinkamai – turi būti vadovaujamasi galiojančiu detaliuoju planu atskiriems sklypams nustatytais reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad UAB „Olinda“ prekybos paskirties pastato statyba pagal Statybos leidimą pažeistų Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto detaliojo plano sprendinius, todėl statybos pagal šį neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas, numatytas Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte, nėra galimas.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba administracinę bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas (t. VI, b. l. 20-28) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

Inspekcija yra VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teisių perėmėja. VAVA Statybos leidimo neginčijo, o Inspekcija dėl Statybos leidimo panaikinimo kreipėsi tik 2010 m. lapkričio 19 d., t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti, todėl byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.Statybos leidimo patikrinimo aktas buvo surašytas 2010 m. lapkričio 18 d. išnagrinėjus UAB „Merko statyba“ 2010 m. spalio 20 d. paklausimą. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, pažeisdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatytą naikinamąjį vienerių metų terminą, nagrinėjo UAB „Merko statyba“ skundą ir minėto skundo pagrindu kreipėsi į administracinį teismą.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 30-741 nustatė sklypų Nr. 38, 67, 68, 38a, 38b, 67a ir 68a ties Pavilionių ir vakarinio greito eismo gatvių sankirta duomenis ir kartu 2.3.1 punktu nustatė, kad žemės sklype, kurio plotas 31 201 kv. m, užstatymo plotas yra nuo 50 iki 70 proc. Pagal Statybos leidimo duomenis, leistinas užstatymo tankis yra 64 proc., t. y. Statybos leidime numatytas užstatymo tankis neviršija 2008 m. balandžio 15 d. įsakyme numatyto tankio. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, užstatymo tankis skaičiuojamas atsižvelgiant į viso žemės sklypo plotą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 30-741 ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2.3-9494-(01) suformavus ir sujungus žemės sklypus Nr. 38, 68 ir 67, buvo nustatyti apjungto sklypo reglamentai: plotas – 31 201 kv. m, užstatymo plotas – nuo 50 iki 70 proc. Tokiu būdu, apjungus sklypus, prieš tai nustatytas užstatymo plotas 70 proc. ir nustatytas sklypo užstatymo tankis nuo 50 iki 70 proc. laikantis detaliuoju planu nustatytų privalomųjų teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimų, nepakito.Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad UAB „Olinda“ nepateikė detalųjį planą patvirtinusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimo dėl užstatyti leidžiamos teritorijos ribos pakeitimo, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu (nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), nėra esminė. Tariamo pažeidimo pašalinimas šiuo metu reikštų naujo identiško Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašto gavimą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olinda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde (t. VI, b. l. 1-16) nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą.Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo šioje byloje ginti „valstybės“ interesą. Kadangi ginčo teritorijoje nėra jokių valstybei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, negali būti ir valstybės interesų pažeidimo. Pareiškėjas nėra įstatyme numatytas asmuo, turintis teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.Pareiškėjas neturėjo teisės vykdyti Statybos leidimo patikrinimo bei kreiptis į teismą pasibaigus Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatytam vienerių metų terminui.Statinio techninis projektas ir Statybos leidimas neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams.Pareiškėjas neturi teisės ginčyti žemės sklypų apjungimo teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Olinda“ argumentus, jog sklypų Nr. 38, 68 ir 67 apjungimas, t. y. žemės sklypo ploto ir ribų nustatymas, šiuo metu negali būti pripažintas esminiu pažeidimu, nes atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, sklypų apjungimui nėra būtinas detalusis planas.Statinio techniniame projekte numatytas užstatymo tankis neprieštarauja detaliajam planui. Pirmos instancijos teismo atliktas užstatymo tankio skaičiavimas, skaičiuojant statinio dalis užstatomas buvusiuose žemės sklypuose (Nr. 38, 68, 67), kurių duomenys yra negaliojantys, ir tai, kad užstatyti leidžiamas plotas neturi kisti pasikeitus (padidėjus) sklypo plotui, nėra pagrįsti, nes užstatyti leidžiamas plotas tiesiogiai priklauso nuo viso padidėjusio sklypo ploto.Vadovaujantis 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, savivaldybės taryba turi teisę pavesti administracijos direktoriui keisti nepagrindinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus.Nustatyti tariami formalūs ir procedūriniai pažeidimai nelaikytini pakankamu pagrindu panaikinti Statybos leidimą. Statybos leidimo panaikinimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes Vilniaus miesto savivaldybei, nes UAB „Olinda” įgis teisę kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Tokiu būdu viešojo intereso gynimas reikalautų tariamų pažeidimų pašalinimo be Statybos leidimo panaikinimo. Pareiškėjas nesikreipė ir dėl tariamų pažeidimų pašalinimo ir tokiu būdu pasirinko neproporcingą ir neadekvačią priemonę, prieštaraujančią Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. VI, b. l. 58-63) papildomai pažymi, kad statybos leidimo kopija VAVA turėjo būti teikiama tik statistinei atskaitomybei, o ne statybos leidimo teisėtumui patikrinti. Inspekcijai Statybos leidimo turinys tapo žinomas 2009 m. spalio 27 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad prieš kreipiantis į teismą privaloma patikrinti statybos leidimo ir techninio projekto turinio teisėtumą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, o šio straipsnio 30 dalyje reglamentuota, kad Inspekcija turi teisę savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Inspekcija tikrina, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai. Inspekcijos nustatyti pažeidimai nėra formalūs ir procedūriniai. Teismui pareikštas reikalavimas yra proporcingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Byloje spręstina, ar pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jai suteiktos kompetencijos statybos valstybinės priežiūros srityje turėjo teisę pasinaudoti teismine gynyba ginčydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 23 d. UAB „Olinda“ išduoto statybos leidimo Nr. NS/78/08-1607 teisėtumą.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją; jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Taigi iš cituoto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, jog statybą leidžiančio dokumento panaikinimą Inspekcija įgaliota inicijuoti pati arba remiantis materialinį teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų skundais.

Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. spalio 20 d. buvo gautas UAB „Merko statyba“ paklausimas dėl rangovo ir jo paskirtų projektuotojų bei statybos darbų vadovo atsakomybės vykdant statybų veiklą pagal techninį projektą, kuris neatitinka teisės aktų bei detaliojo plano sprendinių. Jį ištyręs, 2010 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas pareiškė teismui reikalavimą dėl Statybos leidimo panaikinimo. Patikrinusi paminėtas aplinkybes įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad ginčijamas individualus administracinis aktas galėtų kaip nors įtakoti UAB „Merko statyba“ teises ar įstatymo saugomus interesus ir turėtų jai tiesioginių teisinių pasekmių, todėl konstatuoja, jog UAB „Merko statyba“ raštas nesudarė Inspekcijai pagrindo apskųsti Statybos leidimą. Juo labiau nėra jokių įstatyminių prielaidų Inspekcijai veikti viešojo intereso gynimo srityje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą.

Byloje nepaneigti atsakovo paaiškinimai, kad Statybos leidimo kopija vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) nustatyta tvarka 2009 m. spalio 27 d. buvo pateikta Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ginčijamo akto turinys (esminiai turinio elementai: aktą priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatomos teisės ar pareigos) iki 2010 m. sausio 1 d. už statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atsakingai valstybės institucijai (tuo metu aktuali Statybos įstatymo 27 str. 1 d.), kurios teisių perėmėjas yra pareiškėjas, tapo prieinamas 2009 m. spalio 27 d. Todėl paskutinė diena, kai pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija) šis viešojo administravimo subjektas galėjo savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl leidimo panaikinimo, buvo 2009 m. lapkričio 27 d. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos skundas pirmosios instancijos teisme gautas tik 2010 m. lapkričio 19 d., t. y. po vienerių metų. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pareiškėjas dėl Statybos leidimo į teismą kreipėsi praleidęs terminą ir atnaujinti jį neprašė (ABTĮ 34 str.), kas vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo sąlyga atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatyta, jog teismas nutraukia byla, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Olinda“ apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė