Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-551-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
II-551-1034/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03508-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
E. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-551-1034/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03508-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. T.,nedalyvaujant Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto Ramūno Katino 2019 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13441-2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto Ramūno Katino 2019 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13441-2019 administracinio nusižengimo byloje E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 65 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda E. T. paskirta už tai, kad jis 2019 m. kovo 18 d., apie 17.06 val., Švitrigailos g. 15, Vilniuje, vairuodamas motociklą „Husqvarna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta skirta maršrutiniam transportui (b. l. 9).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. T. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė, jog į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą persirikiavo ir važiavo norėdamas pasukti į dešinę kaip tai numato Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 182 punktas. Policijos pareigūnai teigė, kad jis persirikiavo per anksti, tačiau to nematė. Dėl nepaaiškinamų priežasčių iš patrulių automobilio darytos vaizdo medžiagos pažiūrėti nepavyko (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti ir nurodė, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. T. parodė, kad skundą palaiko. Yra brūkšninė linija ir ji prasideda dar juostoms einant tiesiai, po to juostos išlinksta, nes atsiranda juosta į kairę, policijos automobilis stovėjo ant to išlinkimo pasisukęs, matyt, dėl to ir vaizdo medžiagos nebuvo. Jis važiavo nuo miesto, nuo Naugarduko gatvės pusės Švitrigailos gatve, tačiau ne autobuso juosta, į ją persirikiavo prieš posūkį. Autobuso juosta eina visa Švitrigailos gatve ir maždaug, kur yra Spartos stotelė, ten prasideda brūkšninė linija, kuri skirta posūkiui į dešinę. Policijos automobilis matėsi iš anksto, dar prieš privažiuojant sankryžą, jie buvo gretimoje juostoje, norėjo važiuoti tiesiai, tačiau pamatę, kad jis sustojo su motociklu, jie persirikiavo jam iš paskos ir už 50 metrų Vytenio g. jį sustabdė. Pradžioje pareigūnai sakė, kad negalioja motociklo techninė apžiūra. Jis pasakė, kad tikrai galioja, nes prieš savaitę registravo motociklą, patikrino, pasakė, kad techninė apžiūra galioja, tačiau tuomet pasakė, kad jis važiavo autobuso juosta. Pažeidimo schema jam nėra žinoma, ją sudarė tada, kai jis nesutiko su pažeidimu ir atvyko į patrulių rinktinę. Jam nepaaiškino kodėl nebuvo peržiūrėtas vaizdo įrašas.

Teismo posėdžio metu liudytojas O. G. (O. G.) parodė, kad stovėjo eismo spūstyje ir pamatė, kad motociklas važiuoja „A“ juosta, todėl jį sustabdė. Jie važiavo iš Algirdo g. link oro uosto. Motociklą pastebėjo, kai jų automobilis buvo maždaug ties Spartos gamykla. Per veidrodėlį matė, kad tą atkarpą jis važiavo ta juosta nuo sankryžos iki kitos sankryžos, turbūt juos pastebėjo ir pasuko į dešinę. Kai padaromas pažeidimas, surašoma protokolas ir tarnybos pabaigoje surašomas tarnybinis pranešimas. Jeigu asmuo sutinka su pažeidimu, tai niekas nerašo tarnybinio pranešimo. Motociklas buvo užregistruotas kaip mopedas. Mopedui leidžiama važiuoti „A“ juosta, o motociklui – ne, dėl to tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau. Kai iškilo klausimas, ar tai mopedas ar motociklas, vadovybė paprašė aiškiau paaiškinti situaciją ir tuomet buvo nubraižyta schema. Jis matė, kad tai motociklas, o ne mopedas, todėl ir surašė protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog E. T. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodyta.

Šioje byloje skundžiamu 2019 m. liepos 11 d. nutarimu E. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. kovo 18 d., apie 17.06 val., Švitrigailos g. 15, Vilniuje, vairuodamas motociklą „Husqvarna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta skirta maršrutiniam transportui.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur. KET 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius ir mopedus; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad E. T. važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui. Patrulis O. G., surašęs administracinio nusižengimo protokolą E. T., teisme paaiškino, jog motociklą vairavęs E. T. nepersirikiavo į dešinę eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, o visą laiką ja ir važiavo.

KET 182 punkte nurodyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinęs visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad jie kelia abejonių ir negali objektyviai patvirtinti, kad E. T. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą teismas padarė atlikęs išsamų byloje esančių įrodymų tyrimą.

Visų pirma, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. visos administracinio nusižengimo teisenos metu nuosekliai aiškino, jog į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą persirikiavo ir važiavo norėdamas pasukti į dešinę, kaip tai numato KET 182 punktas. Tokia E. T. pozicija kitais bylos įrodymais iš esmės nėra paneigta.

Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kada buvo sudaryta byloje esanti administracinio nusižengimo schema, nes joje nėra nurodyta jokia data (b. l. 14). Schemą nubraižęs patrulis O. G. teismo posėdžio metu parodė, kad schema buvo nubraižyta tuomet, kai iškilo klausimas, ar tai mopedas ar motociklas, kai vadovybė paprašė aiškiau paaiškinti situaciją. Taigi administracinio nusižengimo schema buvo nubraižyta jau praėjus kuriam laikui po byloje aptariamo įvykio. Svarbu pažymėti ir tai, kad nubraižyta eismo įvykio schema nevisiškai atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Pavyzdžiui, schemoje pavaizduota, kad Švitrigailos ir Kauno g. sankryža bei jos eismo juostos yra tiesios, tačiau tam prieštarauja kiti bylos duomenys. Skundą padavęs asmuo nurodė, kad kelyje yra brūkšninė linija ir ji prasideda dar juostoms einant tiesiai, po to juostos išlinksta, nes atsiranda juosta į kairę. Tai nagrinėjamoje byloje yra svarbu, nes jeigu policijos automobilis stovėjo ant to išlinkimo, tai galėjo apriboti galimybę gerai matyti kitas transporto priemones greta esančioje eismo juostoje. Šiuos E. T. teiginius iš esmės patvirtina ir byloje esančios Kauno g.-Švitrigailos gatvių sankryžos nuotraukos (b. l. 30-32). Be to, tokią E. T. versiją sustiprina ir jo skunde nurodyta aplinkybė, kad pareigūnas išreiškė nuomonę, kad persirikiavo per anksti, nors vietos, kurioje persirikiavau, nematė ir to bandė iškvosti jį.

Be to, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis O. G. tarnybiniu pranešimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors byloje aptariamas įvykis įvyko 2019 m. kovo 18 d., tačiau policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl jo buvo surašytas tik 2019 m. balandžio 24 d., t. y. daugiau nei 1 mėnesiui. Akivaizdu, kad kyla pagrįstų abejonių, ar praėjus tokiam laiko tarpui pareigūnas objektyviai gali atkurti įvykio aplinkybes ir tinkamai jas įvertinti. O. G. teismo posėdžio metu teigė, jog, kai padaromas pažeidimas, surašomas protokolas ir tarnybos pabaigoje surašomas tarnybinis pranešimas, o jeigu asmuo sutinka su pažeidimu, tai tarnybinis pranešimas nesurašomas. Nors O. G. ir teigė, kad E. T. savo kaltę pripažino, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra – jo prisipažinimas nėra užfiksuotas nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime (b. l. 7-9). Priešingai, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, asmuo su skundu kreipėsi į teismą. Svarbu ir tai, kad pareigūno tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad E. T. į Švitrigailos g. įvažiavo iš Naugarduko g. ir visą laiką važiavo „A“ eismo juosta, tačiau duodamas parodymus teismo posėdžio metu O. G. nurodė, kad nematė, kaip E. T. persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Taigi, nėra pakankamai aišku, kodėl tarnybinis pranešimas nebuvo surašytas per protingą laiko tarpą, o jame nurodytos aplinkybės nesutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas šiuo atveju negali remtis vienintelio liudytojo parodymais ir iš to paties įrodymų šaltinio išplaukiančiais kitais įrodymais, kadangi tokiu būdu būtų nutolta nuo įrodymų visumos vertinimo. Pažymėtina, kad jokiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis E. T. vairuotas motociklas važiuojantis maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažeidžiant KET, byloje neužfiksuotas.

Abejonių dėl surašyto skundžiamo nutarimo pagrįstumo, kelia ir tai, kad byla iš esmės buvo pradėta tirti ir įrodymai pradėti rinkti, tik gavus E. T. prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka: buvo surašytas tarnybinis pranešimas, tikėtina ir nubraižyta schema. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bylai svarbūs vaizdo įrašai buvo pareikalauti tik 2019 m. balandžio 24 d. ir, neaišku, dėl kokių priežasčių, nebuvo išsaugoti (b. l. 15). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas pažymi, kad pareiga surinkti reikiamus įrodymus byloje tenka institucijai atliekančiai tyrimą administracinio nusižengimo byloje. Būtent ši institucija turi imtis visų įstatyme numatytų priemonių (ANK 593 straipsnio 1 dalis) siekdama ne tik surinkti visus bylai išnagrinėti reikšmingus įrodymus, bet ir užtikrinti jų apsaugą, ko šioje byloje institucija tinkamai nepadarė.

Byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai konstatuoti, kad E. T. padarė administracinį nusižengimą, už kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors E. T. paaiškinimai teismo posėdžio metu ir neatitiko liudytojo O. G. parodymų, tačiau jis administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklus. Teismas neturi pagrindo netikėti nei policijos pareigūno O. G., nei E. T. parodymais. O Byloje nepakanka duomenų pašalinti kylančioms abejonėms ir prieštaravimams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. kad jis visą laiką važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, tokiu būdu pažeisdamas KET. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla E. T. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto Ramūno Katino 2019 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13441-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas