Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovei advokatei I. B., atsakovų atstovui advokatui S.Čepui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams S. M. ir R. Ž. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme po skolininkės prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo, 2011-08-05 buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovams, kuriuo ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 4392,79Lt skolą, 2587,26Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. atsakovams, jų gyvenamajame name adresu Žalgirio g. 15, Gargždai, įrengė šildymo, kanalizacijos ir vandentiekio sistemas, tačiau atsakovai už darbus pilnai neatsiskaitė ir liko skolingi 4492,79Lt. Tai yra tiek kainavo medžiagos, kurias jis savo vardu užsakė iš UAB „Klaipėdos termoresta“ ir sumontavo jas atsakovų gyvenamajame name. UAB „Klaipėdos termoresta“ išrašyti prekių priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad prekės buvo atvežtos atsakovų adresu. Nors prekės buvo užsakytos jo vardu, tačiau jos buvo skirtos atsakovams ir už jas UAB „Klaipėdos termoresta“ turėjo sumokėti atsakovai. Kadangi atsakovai neatsiskaitė su UAB „Klaipėdos termoresta“, todėl ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir iš jo 2010-09-21 sprendimu prisiteisė 6459,63 Lt skolą už parduotas prekes, 304,44 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6764,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 971,28 Lt bylinėjimosi išlaidų (100,08 Lt žyminio mokesčio ir 871,20 Lt už teisines paslaugas). Nurodė, kad atsakovų skola UAB „Klaipėdos termoresta“ sudarė 69,55 proc. teismo sprendimu priteistos skolos, t.y. 4492,79 Lt, nes kitos medžiagos buvo panaudotos kituose objektuose. Nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, tačiau patyrė nuostolių susijusių su išieškojimu, kurie sudaro 2587,26 Lt. Nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo ir R. Ž. žadėjo skolą sumokėti dalimis, tačiau sumokėjo tik 100,00 Lt ir liko skolingi 4392,79 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. paaiškino, kad su abiem atsakovais vyko žodinis pokalbis dėl rangos darbų vykdymo, dalyvavo ir liudytojas A. Č.. Dėl atsiskaitymo už darbus taip pat vyko žodinis susitarimas. Paaiškino, kad pabaigus darbus jis skambino atsakovams keletą kartų, o jie vis žadėjo atsiskaityti. Nurodė, kad už pirmą darbų etapą atsakovai susimokėjo, tačiau nemokėjo už medžiagas, todėl UAB „Klaipėdos Termoresta“ padavė jį į teismą ir teismas prisiteisė iš jo skolą už medžiagas. Paaiškino, kad ant važtaraščių buvo ieškovo parašai, be to A. Č. matė, kaip jis sudėjo tas detales į atsakovų namą. Skola už prekes yra 4492,79 Lt, o žodiniu susitarimu jie sutarė, kad už medžiagas ir visus darbus bus apie 10000,00 Lt. Už darbą buvo duotas 2000,00 Lt avansas. Parduotuvė atvežė dideles medžiagas, tai yra boilerį, katilą, o smulkias medžiagas jis susivežė pats. Paaiškino, kad už stambias prekes, tai yra katilą, boilerį atsakovai mokėjo patys. Nurodė, kad pajungta sistema veikė puikiai, nusiskundimų nebuvo, tačiau atsakovai pradėjo vengti susitikimų. Paaiškino, kad šį darbą jam pasiūlė jo pažįstamas A. Č..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei prijungtoje Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.L2-1457-867/2011 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 3,32 dalys gyvenamojo namo, esančio adresu Žalgirio g. 15, Gargždai, nuosavybės teise priklauso atsakovei S. M. (b.l. 30-31). 2010-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismas galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7157-792/2010 iš ieškovo priteisė 6459,63 Lt skolą, 304,44 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6764,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-02-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 100,80Lt žyminio mokesčio bei 871,20 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti UAB „Klaipėdos Termoresta. Minėtu teismo sprendimu skola iš ieškovo priteista pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras: 2009-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą KT serija Nr. 0002596 289,78 Lt sumai, 2009-10-15 PVM sąskaitą-faktūrą KT serija Nr. 0002568 1964,50 Lt sumai; 2009-11-18 PVM sąskaitą-faktūrą KT serija Nr. 0002595 2238,51 Lt sumai; 2009-12-03 PVM sąskaitą-faktūrą KT serija Nr. 0002605 1966,84 Lt sumai (b.l. 16-20).

Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas sprendimą turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (LR CPK 12str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą ar nebuvimą teismas gali daryti tik tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo nei jo nebuvo. LR CPK 178str. numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems priešingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu.

Byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, tarp šalių iškilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir dėl statybinių medžiagų panaudojimo. Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovų buvo sudaryta vartojo rangos sutartis, pagal kurią jis atsakovams įrengė šildymo, kanalizacijos ir vandentiekio sistemas adresu Žalgirio g. 15, Gargždai, tačiau atsakovai neatsiskaitė ir liko skolingi 4492,79Lt už prekes, 2587,26 Lt nuostolių, taip pat nurodė, kad jam nesumokėjo ir už darbą, nes jis gavo tik 2000,00 Lt avansą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visa sutarties kaina su medžiagomis ir darbais buvo apie 1000,00 Lt. Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti pateikė 2010-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą, PVM sąskaitas – faktūras bei priėmimo – perdavimo aktus bei prašė apklausti liudytoją A. Č.. Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, ieškovas ir atsakovas R. Ž. yra jo pažįstami. Paaiškino, kad jis ieškovą kaip gerą santechniką rekomendavo atsakovui R. Ž. ir tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta žodinė sutartis dėl namo renovacijos. Nurodė, kad visi darbai dėl kurių buvo sutarę buvo padaryti laiku ir tinkamai, nes jis pats dalyvavo, tačiau atsakovai neatsiskaitė. Paaiškino, kad jis matė kaip buvo atliekami remonto darbai ir žinojo, kad ieškovas prekes pirko savo vardu, nors jos buvo panaudotos atsakovų namo renovacijai.

LR CK 6.192str. nustatyta, kad sutarties formai taikomos LR CK 1.71–1.77str. taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. LR CK 1.73str. išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, vienas iš jų kai sandorio suma yra didesnė nei 5000,00 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (LR CK 1.93str. 1d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (LR CK 1.93str. 2d.). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovas 2008m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. vykdė pas juos darbus, tačiau tarp jų ir ieškovo nebuvo sudaryta rangos sutartis, be to nurodo, kad jie nėra skolingi ieškovui. Tiek iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tiek iš atsiliepime atsakovų nurodytų aplinkybių pripažįstama, kad tarp šalių 2008m. buvo susiklostę vartojimo rangos sutarties santykiai, nes ieškovas remontavo atsakovei S. M. priklausančio namą. Ieškovas ir atsakovai yra fiziniai asmenys, remontas buvo daromas atsakovų gyvenamosiose patalpose, todėl tai atitinka vartojimo rangos sutartį (LR CK 6.672str. 1d.). Vien ta aplinkybė, jog statybos rangos sutartis nėra sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl tokios sutarties negaliojimo, nedaro statybos rangos sutarties savaime negaliojančia. LR CK 6.156str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Pagal LR CK 6.681str. 1 d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (LR CK 6.676str. 2d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, rangovui įgyvendinant teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą, svarbią reikšmę turi priėmimo-perdavimo aktas, jo turinys, pasirašymo aplinkybės. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, remiantis formuojama teismų praktika tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudarytas tam tikras dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius, iš kurio būtų galima spręsti kokius darbus ieškovas atliko ir kiek tai kainavo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad rašytinė rangos sutartis tarp jo ir atsakovų nebuvo sudaryta, nebuvo pasirašytas ir perdavimo – priėmimo aktas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad yra atsiskaitę su ieškovu už atliktą remontą, tai yra atsakovai esmės patvirtina, kad buvo atliktas remontas ir jie naudojasi, tai yra faktiškai priėmė atliktus darbus, tačiau jie teigia, kad jie yra atsiskaitę. Iš byloje pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008m. rugpjūčio mėn. – 2009m. rugsėjo mėn. iš UAB „Klaipėdos Termoresta“ įsigijo įvairių prekių už 4492,79Lt sumą, kaip patvirtina įsiteisėjęs 2010-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismas galutiniu sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-7157-792/2010, pagal tas pačias sąskaitas - faktūras ir perdavimo – priėmimo aktus iš ieškovo buvo priteista skola UAB „Klaipėdos Termoresta“, be to nustatyta, kad ieškovas nesutikdamas su ieškiniu civilinėje byloje Nr.2-7157-792/2010 teigė, kad už prekes turi mokėti ne jis, o UAB „Sančeta“, kuriai buvo perduotos prekės, o šioje civilinėje byloje ieškovas nurodo, kad tos pačios prekės buvo skirtos ir perduotos atsakovams, todėl ir prašo skolą bei nuostolius priteisti iš atsakovų solidariai. Šias aplinkybes patvirtina ir įrašai ant prekių perdavimo aktų (b.l. 12 ir 15), kuriuose nurodyta, kad gavėjas „Sančeta“, o objektas Žalgirio g. 15. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas PVM sąskaitose – faktūrose bei perdavimo – priėmimo akte nurodytas prekes yra perdavęs atsakovams ir, kad šios prekės būtų sumontuotos atsakovei priklausančiame name, esančiame Žalgirio g. 15, Gargždai, atliekant remontą, tai patvirtino tik pats ieškovas bei jo iniciatyva apklaustas liudytojas A. Č.. Teismo turimais VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovo liudytojas A. Č. yra UAB „Sančeta“ vadovas bei akcininkas, todėl jo teismo posėdžio metu duoti parodymai vertinti kritiškai, nes jis pats pripažino, kad yra ieškovo pažįstamas. Be to, ieškovas nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme pats nurodė, prekes jis pirko UAB „Sančeta“ ir nesutikdamas su ieškiniu nenurodė, kad minėtos prekės buvo panaudotos atsakovų namo remontui. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (LR CPK 186 str., LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009). Atmetus ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų skolą už prekes, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo priteisti susidariusius nuostolius, nes nenustatyta, kad šie nuostoliai atsirado dėl atsakovų kaltės ir, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 92str.).

Ieškovui prašant, pareiškimo dėl teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto arešto akto Nr.0511003553, kurios sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (LR CPK 150 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovų S. M. ir R. Ž. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto aktas Nr.0511003553.

Priteisti iš ieškovo A. V. 15,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.