- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- TS-42-486/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- M. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. J. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ( toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. ir M. J. galutinė subendrinta bausmė paskirta dvejų metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. J. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22:00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 189 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., jam skirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį terminą būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslais, tęsti mokslą arba pradėti dirbti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį terminą būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslais, tęsti mokslą arba pradėti dirbti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistajam M. J. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis M. J. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. J. sulaikymo, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, dienos. 2015 m. sausio 12 d. buvo paskelbta M. J. paieška. 2015 m. kovo 10 d. M. J. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis.
M. J. į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pristatytas 2016 m. liepos 8 d. Bausmės pabaiga 2019 m. sausio 23 diena (užskaityti 4 mėnesiai ir 9 dienos. 1/3 bausmės atliko 2017-01-23).
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Vilniaus pataisos namuose 2018 m. balandžio 12 d. Nr.89-13 nutarimu nutarė netaikyti M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad per bausmės atlikimo laikotarpį tris kartus baustas, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Be to, akcentuojama, kad nors M. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo suvirintojo specialybę, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (64 balai), turi didelį teisės pažeidimų skaičių, yra tris kartus teistas sulaukus pilnametystės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė probacijos sąlygas, slapstėsi nuo teisėsaugos, nepristatė pažymos apie galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, padėtį sunkina ir prasta finansinė padėtis - didelė neišmokėtų lėšų antstoliams suma.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, pareiškėjas jį skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunde M. J. nurodo, kad Komisija neįvertino visų aplinkybių svarbių lygtinio paleidimo taikymui, jis pabrėžia, kad atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies kriterijus. Be to, akcentuoja, kad jis bausmę atlikinėja nuo 2016 m. birželio 11 dienos. Komisija atmesdama jo prašymą dėl Lygtinio paleidimo atėmė galimybę kreiptis dėl Lygtinio paleidimo dar šešis mėnesius, kai jam iki bausmės pabaigos liko devyni mėnesiai. Prašo jo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. J..
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju, teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Dėl aukščiau išdėstyto atmestinas nuteistojo M. J. skundo argumentas, kad Komisija sprendimą priėmė neapsvarsčiusi visų lygtiniam paleidimui svarbių aspektų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Bylos duomenimis, M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 3 kartą, anksčiau teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams. Nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies. Interviu metu kaltę formaliai pripažino. Bausmės atlikimo metu baustas tris kartus, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Nors M. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo suvirintojo specialybę, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (64 balai), turi didelį teisės pažeidimų skaičių, šiuo metu yra pristatęs pažymą kur dirbtų paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos. Be to, neatmestini ir Komisijos nutarimo argumentai, kad jis lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, yra naudojęs smurtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam būdingas impulsyvumas, instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, sunkumai sprendžiant problemas, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, praeityje nesilaikė jam keliamų reikalavimų.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksniai, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, gyvenimo stilius ir draugai). Pažymėtina, kad pataisos namuose nuteistasis nedalyvavo elgesio korekcijos programose, nors tai susiję su vienu iš jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, kas taip pat nerodo jo pastangų mažinti jo įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Svarbu įvertinti ir tai, kad nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (64 balai pagal OASys). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus. Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis M. J. nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.),todėl tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Įvertinus tai teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Esant šioms aplinkybėms, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sąlygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, ir jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemesnis nei ankstesnis, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. J. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Akcentuotina, kad jis nusikalto būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos, kas charakterizuoja jį neigiamai. Pažymima ir tai, kad šiuo metu M. J. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu atmesdama nuteistojo prašymą dėl Lygtinio paleidimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., 158 str. 2 d. ir (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 3 p., teismas,
nutaria:
Nuteistojo M. J. skundo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. J., netenkinti.
Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.