Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu šalių 2011 m. spalio 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo atsakovui perleistas autobusas Setra S210, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo 11 000 Lt. 2012 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas pareigas, patikrinęs ieškovo sandorius, nustatė, kad ieškovas 2011 m. liepos 28 d. iš E. J. už 20 000 Lt nupirko autobusą Setra S210. Po trijų mėnesių, t. y. 2011 m. spalio 4 d. pirmiau nurodytą autobusą ieškovas pardavė atsakovui (tik) už 9000 Lt. Patikrinus įmonės finansinę būklę, nustatyta, kad ginčijamo sandorio metu įmonė buvo nemoki. Anot ieškovo, ginčo sandoris neteisėtas, pažeidžiantis ieškovo kreditorių interesus, prieštaraujantis įmonės tikslams. Ieškovas prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys teisme priimtas 2012 m. lapkričio 27 d. Atsakovui apie ieškinio priėmimą registruotu buveinės adresu išsiųsti teismo pranešimai; laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2012 m. gruodžio 20 d. (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 4 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

2012 m. liepos 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. J. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 20 000 Lt nupirko autobusą Setra S210 (b. l. 9). Po trijų mėnesių, t. y. 2011 m. spalio 4 d. pirmiau nurodytą autobusą ieškovas pardavė atsakovui už 9000 Lt išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą (b. l. 10, 11). Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad pirmiau nurodyto autobuso vidutinė kaina Lietuvoje 2011 m. buvo 42 790 Lt (b. l. 15).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 30-31). Ieškovo bendrovės 2011 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovės turto suma 564 932 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 603 758 Lt (b. l. 18). Buhalterinės apskaitos duomenimis 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 577 698,08 Lt pradelstų skolų (b. l. 25-26), o 2011 m. spalio 31 d. – 611 517,11 Lt (b. l. 22-25).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (A. P.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas atstovauti visų įmonės kreditorių interesams. Taigi, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, jos administratorius turi teisę pareikšti Pauliano ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Kasacinis teismas yra nurodęs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl ieškovo bendrovės bankroto administratoriaus reikalavimo teisės

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bankroto administratorius reikšdamas ieškinį atstovauja tiek kreditoriams, tiek bankrutuojančios įmonės interesams, todėl laikytina nustatyta būtina actio Pauliana sąlyga, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ieškovas (bankroto administratorius) ginčija sandorį remdamasis tuo, kad sandorio sudarymo metu ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, atsakovui perleisdamas transporto priemonę už daugiau nei du kartus mažesnę kainą nei minimali rinkos kaina, sąmoningai siekė išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais, taip pažeidžiant kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teisės. Dėl skolininko nemokumo šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

Pateikti ieškovo bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus.

Byloje nėra įrodymų (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių ar teikiančių pagrindą manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisinę prievolę sudaryti ginčo sandorį.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų žiniaraščių matyti, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo vienas iš ieškovo kreditorių ir skola buvo iš esmės analogiška sandorio kainai, t. y. 8904,20 Lt; taip buvo atliktas įskaitymas ir pirmumo teisė suteikta būtent atsakovui (kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinį dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu ieškovo vardu pareiškė bankroto administratorius, teismas sprendžia, kad sandorio sudarymo metu ieškovas (actio Pauliana prasme – skolininkas), žinodamas, jog faktiškai yra nemokus, elgėsi nesąžiningai, nes realizavęs dalį savo turto susitarė atsiskaityti su vienu iš kreditorių, t. y. atsakovu, nors tuo pačiu metu turėjo skolų kitiems kreditoriams. Be to, atsakovui perleistas turtas už gerokai mažesnę nei rinkos vidutinė kaina, dėl to konstatuotina, kad sandorio abi šalys elgėsi nesąžiningai.

Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą (CK 6.146 straipsnis). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai šalis gavo tai, ką privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natūra negrąžintų šalių į pirminę padėtį iki sandorio sudarymo metu, nes perleisto turto vertė per laikotarpį nuo transporto priemonės pardavimo iki teismo sprendimo priėmimo, tiek dėl nusidėvėjimo, tiek dėl rinkos sąlygų būtų sumažėjusi. Be to, teismas neturi duomenų apie šios transporto priemonės buvimo vietą, jos būklę, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas restituciją taikyti sumokant parduoto turto vertę pinigais. Dėl to atsakovas įpareigotinas grąžinti (sumokėti) ieškovui autobuso piniginį ekvivalentą (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Kadangi ginčijamu sandoriu perleisto autobuso vidutinė kaina Lietuvoje 2011 m. buvo 42 790 Lt (b. l. 15), tai būtent ši suma taikytina apskaičiuojant ieškovui iš atsakovo grąžintiną piniginį ekvivalentą. Ieškiniu prašoma priteisti 11 000 Lt suma (ją pridėjus prie sandorio sudarymo metu atsakovo jau sumokėtos (įskaitytos) 9000 Lt kainos dalies) neviršija aptariamos vidutinės autobuso kainos, todėl, vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12, 13 straipsniai), tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 11 000 Lt.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas – pripažintinas negaliojančiu šalių 2011 m. spalio 4 d. sudarytas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo atsakovui perleistas autobusas Setra S210, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taikytina restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteistinas piniginis ekvivalentas – greta ginčijamo sandorio sudarymo metu jau sumokėtų (įskaitytų) 9000 Lt papildomai priteistina 11 000 Lt (CK 6.147 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 330 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovo priteistina 28,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 285 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, 287 straipsnio 1, 3 dalimis, Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalimi, 6.145 straipsnio 1 dalimi, 6.147 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 2011 m. spalio 4 d. sudarytą autobuso Setra S210, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 300930533), iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 11 000 (vienuolika tūkstančių) Lt.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 330 (tris šimtus trisdešimt) Lt žyminio mokesčio ir 28,40 Lt (dvidešimt aštuonis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (į. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.