Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1996 m. vasario 29 d., Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, dirbantis autoservise ,,(duomenys neskelbtini)“ automechaniku, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. 2019 m. balandžio 7 d. apie 03.42 val. (duomenys neskelbtini). vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 335“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvažiuodamas ant P. V. tilto, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to automobilio nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio ir parbloškė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį M. Z., padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. apie 3–4 val., Kaune, vairavo jam priklausantį automobilį ,,BMW 335“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo namo link Raudondvario, iš Jonavos g. link Vileišio tilto. Išvažiuodamas iš žiedo, spustelėjo akceleratoriaus pedalą, automobilis tapo nevaldomas, pataikė ant kelyje atsivėrusios duobės, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė M. Z.. Išlipęs T. A. paskambino policijai. Kadangi atvažiavę policijos pareigūnai T. A. uždarė savo tarnybiniame automobilyje, jis neturėjo galimybės nukentėjusiojo atsiprašyti. Automobilį vairavo blaivus. Vėliau nukentėjusiojo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. A. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. apie 03.30 val. kartu su draugu K. M. ėjo pėsčiomis iš Kauno senamiesčio į Raudondvario pl. Ėjo šaligatviu, artėjo prie tilto per Nerį. Važiuojamoji dalis jiems buvo iš kairės pusės. Tuo metu tiltu iš Vilijampolės atvažiavo dideliu greičiu automobilis ,,BMW“. Važiuodamas žiedu, pradėjo slysti šonu – ,,driftinti“. Apsukęs žiedą artėjo prie jų iš nugaros pusės. M. Z. pamatė, kad automobilis šonu artėja tiesiai į juos, užvažiuoja ant šaligatvio ir automobilio priekine dalimi gavo smūgį į kojas ir buvo nublokštas į priekį. K. M. taip pat gulėjo ant šaligatvio, iš galvos bėgo kraujas. Nukentėjusiajam stipriai skaudėjo dešinę koją, sunkiai paėjo. Atvykę greitosios medicinos pagalbos automobiliai juos išvežė į Kauno klinikas. Suteikus pirmą pagalbą, išleido gydytis namo. Jam plyšo blauzdos raumuo. Apie mėnesį buvo nedarbingas. Eismo įvykio metu patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos (b. l. 32). Teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, neturtinė žala nėra visiškai atlyginta, palaiko pareikštą 3000 Eur civilinį ieškinį. 2019 m. gruodžio 17 d. teisme gautas nukentėjusiojo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad jam visa padaryta žala yra atlyginta (atsisako reikalavimo priteisti likusios žalos dalies) (b. l. 131).

Liudytojas K. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. apie 03.30 val. su draugu M. Z. iš Kauno senamiesčio ėjo link Raudondvario pl., ėjo šaligatviu, artėjo prie tilto per Nerį. Staiga už nugaros išgirdo automobilio variklio gausmą ir padangų cypimą. Atsisukęs pamatė link jų artėjantį automobilį ,,BMW“. Automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir K. M. gavo smūgį į kojas, persivertė per automobilį ir nukrito ant šaligatvio. K. M. patyrė galvos traumą, bėgo kraujas. M. Z. buvo nublokštas į priekį. Automobilio vairuotojas dėmesio jiems nerodė. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur, suteikus pirmą pagalbą, buvo išleistas gydytis namo. Apie savaitę buvo nedarbingas. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į vairuotojo draudimo kompaniją, jam išmokėjo 650 eurų. Patirti nuostoliai atlyginti (b. l. 29).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 7 d. apie 03.42 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Kaune, ties pilies žiedu, automobiliu kliudyti du žmonės. Įvykio vietoje buvo automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir du sužaloti vyrai. Automobilio ,,BMW“ vairuotojas T. A. paaiškino, kad važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė du pėsčiuosius (b. l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – Kaune, ant P. V. tilto. Eismo įvykis įvyko 2019 m. balandžio 7 d. apie 03.42 val. (b. l. 9–13).

Specialisto išvadoje Nr. G. 1819/2019(02) konstatuota, kad M. Z. nustatytas dešinės blauzdos sumušimas su dešinio dvilypio blauzdos raumens vidinės galvos plyšimu. Dėl šio sužalojimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 26).

Specialisto išvadoje Nr. G. 1340/2019(02) konstatuota, kad K. M. nustatyta žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27).

Alkotesterio kvite nurodyta, kad T. A. blaivumo tikrinimo rezultatas – 0,00 promilių (b. l. 8).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis T. A. savo kaltę visiškai pripažino, vairavimo faktą taip pat patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. T. A. padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuoti atidžiai, pasirenkant saugų vairavimo greitį atsižvelgus į vairavimo sąlygas ir suvokė tokių veikų pavojingumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad esant nagrinėjamai situacijai, T. A. privalėjo pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis 2019 m. balandžio 7 d. apie 03.42 val., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to automobilio nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio ir parbloškė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį M. Z., padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokiais veiksmais kaltinamasis T. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas D. Č. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį T. A. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis T. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 40), administracine tvarka baustas (b. l. 41–45), dėl psichikos ligų ir narkologinės įskaitos duomenų nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą D. Č. – kaltinamojo motina – neteista, duomenų apie administracinius baustumus nėra, darbe charakterizuojama teigiamai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su sūnumi santykiai geri, jis padeda namie, padėjo išgyventi skyrybas su vyru, nevartoja alkoholio, nerūko, sportuoja, dirba, klausia jos patarimų, pasitaria. Su sūnumi kalbėjosi po įvykio, norėjo susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau niekas nedavė duomenų. Vėliau girdėjo sūnaus ir nukentėjusiojo pokalbį, kurio metu nukentėjusysis pasakė, kad žala 2 000 eurų, tačiau tokių pinigų jie neturi. Sūnus išgyveno dėl įvykio, labai gailėjosi, nemiegodavo naktimis.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja D. Č. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl D. Č. skirtina laiduotoja.

Esant D. Č. prašymui perduoti T. A. jos – D. Č. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis T. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl neteisėto savo elgesio labai išgyvena, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, nukentėjusiajam žalą atlygino. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos T. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad T. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, automobilį vairavo blaivus, jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino žalą, teismo vertinimu, jam neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ar nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas, tačiau kaltinamasis ne kartą yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam taikytina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kas šiuo atveju bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam skiriama 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka.

Kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52–53), panaikintina.

Teisme 2019 m. gruodžio 17 d. gautas nukentėjusiojo M. Z. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad T. A. savanoriškai atlygino 400 eurų dydžio neturtinę žalą, T. A. privalomąją civilinę atsakomybę apdraudusi ADB ,,Gjensidige“ be turtinės žalos atlyginimo taip pat yra atlyginusi 800 eurų neturtinę žalą, šių asmenų atlygintos žalos dydis pilnai tenkina nukentėjusiojo interesus, todėl, vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, jis civilinio ieškinio atsisako. Nukentėjusiojo M. Z. atsisakymas nuo ieškinio T. A. dėl žalos atlyginimo priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą T. A. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti T. A. laiduotojos D. Č. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti T. A., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti T. A. 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB bankas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti 2019 m. gruodžio 17 d. nukentėjusiojo M. Z. pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.