- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-468-372/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01117-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- M. G., A. G., S. V.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovams M. G., A. G., S. V., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl bendraturčio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. G. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams M. G., A. G., S. V., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl bendraturčio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad ieškovė G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo statinius, adresu (duomenys neskelbtini)- 1/6 dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) dalį malkinės, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį daržinės, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį ūkinio pastato, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo rūsio, u/n (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini), panaikinti minėtų statinių dalies teisinę registraciją S. G. vardu ir įregistruoti ieškovės G. G. vardu. Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės G. G. ir S. G. nutraukta 2007-09-19. Sprendžiant santuokinio turto padalinimo klausimą, į dalintino turto masę nebuvo įtraukti minėti statiniai, t.y. 1/3 dalis: gyvenamojo namo, malkinės, daržinės, ūkinio pastato, kiemo rūsio, kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) G. G. ir S. G. statinius įgijo, būdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi. Nutraukus santuoką ir pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei, G. G. ir S. G. tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Kadangi preziumuojama, jog santuokoje įgytą turtą sutuoktiniai valdo lygiomis dalimis, todėl ieškovei priklauso 1/2 santuokoje įgytų ir nutraukiant santuoką nepadalintų statinių. S. G. 2011-07-03 mirus ir atsakovams priėmus S. G. palikimą, laikytina, jog ieškovė ir atsakovai tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bylos dėl santuokos tarp G. G. ir S. G. nutraukimo proceso atnaujinimas nėra galimas, kadangi S. G. yra miręs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovams M. G., A. G., S. V., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl bendraturčio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nutraukė. Priteisė iš ieškovės G. G. 38,40 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tai reiškia, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendę visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių, tačiau turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas nepraleistas (CPK 365 str. 1 d., CPK 368 str. 2 d.), todėl ieškovė gali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, atnaujinant bylą dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, vietoj mirusiosios šalies - pareiškėjo S. G. - įtraukiant jo teisių perėmėjus – atsakovus, priėmusius jo palikimą. Taip pat teismas pasisakė, jog ieškovės atstovė iš dalies nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartimi civ. b. 3K-3-369/2011. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Ieškovė atstovės nurodytoje byloje dalis faktinių aplinkybių skiriasi.
Be to, teismas pažymėjo, kad kitas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo galimybę lemiantis, CPK 368 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas, pagal CPK 78 str. 1 d. dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civ. b. Nr.2-292/2008). Be to, teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė, teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t.y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-515/2007).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, apeliantė G. G. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad teismas 2012-05-02 nutartyje nurodė vienintelį ieškovės teisių gynybos būdą –proceso atnaujinimą, tačiau tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujino pagrindą (LR CPK 368 str. 1 d.). Trejų mėnesių terminas ieškovės yra praleistas. LR CPK 78 str. 1 d. teisės norma nustato, kad įstatymo nustatytas praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš to seka, kad teismui nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, prašymą atnaujinti procesą teismas atsisakys priimti, ko pasėkoje ieškovės turtinė teisė liks neapginta, tai reiškia, kad bus pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas (LR Konstitucijos 23 str.). Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis rėžimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės modifikavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisinį rėžimą (CK 3.100 str. 4 p.), kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, todėl teismas nepagrįstai atsisakė svarstyti galimybę dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir teismas nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės turtines teises taikant daiktinės teisės instituto normas (LAT 2011-10-04 nutartis civ. b. 3K-3-369/2011).
Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog ieškovė sutinkamai su tuo, kad nėra pasibaigęs penkerių metų terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimui (CPK 368 str. 2 d), gali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu. Tačiau trejų mėnesių terminas prašymo atnaujinti procesą padavimui ieškovės yra praleistas, todėl būtinas įstatymo nustatyto termino atnaujinimas teisminiu būdu, o tam būtini įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, priėmęs 2012-05-02 nutartį šioje nagrinėjamoje byloje, negali ir neturi galimybės numatyti, kad kitas teismas, kuris galimai spręs įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą CPK 368 str. l d. pagrindu, ir vertins įrodymus pagal CPK 185 str., praleistą terminą atnaujins.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. V. prašo palikti nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-19 sprendimu santuoką tarp G. G. ir S. G. nutraukus, bendrosios jungtinės nuosavybės nebeliko. Minimu sprendimu dėl santuokos nutraukimo teismas išsprendė ir santuokinio turto padalinimo klausimą patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šiam sprendimui įgijus res judicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas - išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Įsiteisėjusio sprendimo res iudicata galia gali būti panaikinta tik naudojantis bylos proceso atnaujinimo institutu, kada nustatomi bylos proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 365 straipsnis). Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės teisės gali būti apgintos bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimo institutu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės G. G. atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Tilinga v. I. B.).
Nagrinėjamu atveju šalys santuokoje nebegyveno, jų santuoka bendru sutarimu nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu. Šiuo sprendimu, be kita ko, patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo padarinių, į kuri nebuvo įtraukti ir padalinti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)- 1/3 dalis gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis malkinės u/n(duomenys neskelbtini),1/3 dalis daržinės u/n(duomenys neskelbtini),1/3 dalis ūkinio pastato u/n (duomenys neskelbtini),1/3 dalis kiemo rūsio u/n(duomenys neskelbtini),1/3 dalis kiemo statinių u/n (duomenys neskelbtini), nors jie ir buvo įgyti ieškovės G. G. ir S. G. santuokos metu – (duomenys neskelbtini) d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).
Aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, byloje nepaneigta. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra miręs, todėl nėra galimybės susitarti dėl bendro turto padalijimo, todėl ji kreipėsi į teismą, prašydama šį atidalyti.
Minėta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto nepadalijus, šalys nenustoja būti jo bendraturtės. Nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad, remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais, ieškovės teisėms ginti turėjo būti taikomos daiktinės teisės instituto normos. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad būtent tokios proceso eigos siekė ieškovė.
Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.
Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.