Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2025-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1063-1170/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-11-19
Bylos Nr.
eII-1063-1170/2025
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00141-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-1063-1170/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00141-2025-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai S. S.,vertėjaujant G. R.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13152-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo J. V. 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13152-2025 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad S. S. 2025 m. balandžio 19 d., 07.26 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė tiesiai ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 201 (Pagrindinis kelias), tuo pažeidė

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 140.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu S. S. paskirta 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. skundas, kuriuo ši prašo jai paskirti mažesnio dydžio baudą ir trumpesnio termino specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Pasak S. S., nors Institucija skundžiamame Nutarime nurodė, kad ji visiškai savo kaltės nepripažino, tačiau ji tiesiog bandė išsiaiškinti kokį administracinį nusižengimą ji padarė, kadangi to nesuprato. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, kadangi ji vienintelė šiuo metu dirba – vyras yra po operacijos, todėl registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), taip pat ji (duomenys neskelbtini), iš kurių vienam yra (duomenys neskelbtini), todėl jos vykdoma darbinė veikla yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis.

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. prašė jos nebausti ir kartu pateikė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kad ji nepadarė pažeidimo, nes pagal Kelių eismo taisykles nėra jokio pažeidimo, o ir policininkas jai nepaaiškino dėl kokios priežasties ją sustabdė ir skyrė baudą. Tą dieną ji važiavo iš (duomenys neskelbtini), jai paskambino vaikas, kad jis blogai jaučiasi, todėl ji atsiprašė iš darbo pusvalandžiu ankščiau, kad greičiau grįžti namo. Apvažiuodama žiedinį kelią, prieš ją važiavo dvi transporto priemonės, kurių greitis buvo 20-30 km/h. Jos jai trukdė važiuoti. Sulaukusi kol pasibaigs ištisinė linija, ji aplenkė vieną transporto priemonę, po to kitą. Vėliau pasirodė policija, tačiau automobilis buvo nežymėtas. Įjungė švyturėlius, todėl ji sustojo, priėjo policininkas, negražiu tonu į ją kreipėsi, tai buvo moteris policininkė. Į jos klausimą, ką ji (S. S.) pažeidė, policininkė negalėjo atsakyti, tik parodė į ženklą, kad ten yra pagrindinis kelias, o ji pati atsakė, kad žino, jog ten stovi pagrindinio kelio ženklas, papildomi ženklai draudžiantys lenkimą, posūkį, viskas kaip priklauso. Lenkimą ji atliko ten, kur yra ženklas „Pagrindinis kelias“, tas ženklas ten nesenai stovi, šalia nesenai pastatytas pastatas ir automobilių išvažiavimas. Ten yra ištisinė linija ir iš tos sankryžos negalima nei įvažiuoti, nei išvažiuoti. Ji važiavo pagal taisykles, lenkimo draudimo ženklų nebuvo. Ji nesuprato kokia buvo sustabdymo ir baudos paskyrimo priežastis, viskas užtruko 5 minutes. S. S., atsakydama į teismo klausimus, patvirtino, kad tą dieną vyko iš Vilniaus pusės link (duomenys neskelbtini), Lidos plentu. Situacija įvyko prie žiedinio kelio, iš kairės buvo kolonėle. Ji apvažiavo žiedą į Šalčininkų pusę ir ten nėra ženklo dėl greičio, kai kitoje pusėje kelio link „Maxima“ yra ženklų dėl greičio. Prieš pagrindinę kolonėlę stovi ženklas, kad ten yra pagrindinis kelias ir papildomi ženklai kur negalima sukti.

Peržiūrint policijos pareigūnų užfiksuotą vaizdo įrašą, S. S. nurodė, kad ji važiavo už nežymėto policijos pareigūnų automobilio. Ji atsimena, kad buvo punktyrinė linija ir ji tuo metu lenkė. Ją policijos pareigūnai sustabdė būtent dėl antro lenkimo, tačiau jai niekas nepaaiškino padaryto pažeidimo. Pareigūnė jai nenurodė ką pažeidė. Pareikalavo pateikti dokumentus, teises, o ji pareigūnės paklausė už ką ją sustabdė. Vaizdo įraše turi matytis kaip pareigūnė jai parodo ranka į priekį, kur yra pagrindinis kelias. Komentuodama teismui pateiktas fotonuotraukas S. S. paaiškino, kad nuotraukoje apskritimu yra apvestas šaligatvis su punktyrine linija, o ten kur ji važiavo, pastebėjo, kad išties yra ištisinė linija ir kiek žino, kai yra ištisinė linija, negalima nei sukti nei dar kažką daryti. Sankryžoje ji nelenkė, tą ji darė ten kur yra punktyrinės linijos, ten yra gabaliukas ištisinės linijos. Ji lenkė kur yra posūkis į dešinę, truputį už to posūkio. Nebuvo sankryžos, sankryža buvo ten kur ją sustabdė policija. Toje antroje nuotraukoje, ten yra ta vieta, kur policija pasakė, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles. Kitame vaizdo įraše, kurį ji pateikė, tiesiog norėjo parodyti kur kelias yra, kur tos punktyrinės linijos, per vidurį yra ištisinė linija, kur lenkimas draudžiamas. Trečias vaizdo įrašas rodo, kad kur yra tas posūkis ir ten daugiau nieko nėra, yra tik laukas, nėra ten sankryžos. Pateikdama skundą ji nurodė, kad kaltę pripažįsta, kadangi buvo sutrikusi, nuvažiavo pas vairavimo instruktorių įsitikinti ir šie pasakė, kad čia jokio pažeidimo nėra. Prie to ženklo turi būti papildomi ženklai. Skundą ji parašė iki tol, kol apsilankė pas instruktorius. Šeimos finansinė padėtis yra tokia, kad dirba tik ji, vyras po operacijos negali vairuoti, tačiau teises vairuoti turi. Sūnus turi (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) ligos, o dukrai (duomenys neskelbtini) metų tik bus. Šiuo metu jie ir vėl renka dokumentus, kad sūnui būtų pratęstas nedarbingumas. Įvykio metu jai buvo pateiktas surašytas protokolas, kurį ji pasirašė ir nurodė, kad su pažeidimu sutiko.

Skundas tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyviuosius veiksmus, susijusius su pavojingu ir chuliganišku vairavimu, o būtent - 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 1 priedo 201 punkte pateiktas „Pagrindinis kelias“ apibrėžimas, kuriame nurodyta, kad tai kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas.

Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugos eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 62 punkte sankryža yra apibrėžiama kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad S. S. bylai aktualiu laiku ir vietoje – 2025 m. balandžio 19 d., 07.26 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė tiesiai ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį pagrindiniame kelyje. Šios aplinkybės neginčijo ir pati S. S., ją taip pat įrodo ir teismui pateiktas policijos pareigūnų įvykio metu užfiksuotas vaizdo įrašas. Kita vertus, nors Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde S. S. neginčijo, kad padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau vykusio teismo posėdžio metu ši jau neigė, kad tokį pažeidimą padarė, motyvuodama tuo, kad įvykio vietoje kelias buvo pažymėtas punktyrine linija, o jokių kelio ženklų, draudžiančių lenkimo manevrą, nebuvo užfiksuota. Juo labiau, kelio dalyje, kurioje ji atliko lenkimo manevrą, esantis posūkis į dešinę pusę, kuris nuo važiuojamosios kelio dalies yra atskirtas ištisine linija, jokiu būdu nedraudžia šioje kelio atkarpoje atlikti lenkimo manevro.

Taigi, iš pirmiau paminėtų administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. paaiškinimų matyti, kad ši iš esmės nesutinka su Institucijos nustatytu faktu, kad ji negalėjo atlikti automobilio lenkimo manevro (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje.

Siekiant nustatyti ar šie S. S. pateikti paaiškinimai yra pagrįsti, pirmiausia, yra būtina aptarti įvykio vietą, kur, pasak Institucijos, buvo padarytas pastarajai inkriminuotas administracinis nusižengimas. Nors skundžiame Institucijos Nutarime nėra nurodytas tikslus įvykio vietos adresas, taip pat jos koordinatės, tačiau iš įvykio metu užfiksuoto policijos pareigūnų vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, esanti vieta, kur S. S. 2024 m. balandžio 19 d. atliko lenkimo manevrą. Šią vietą suradus viešai prieinamame „google maps“ tinklapyje, akivaizdu, kad ši atitinka (duomenys neskelbtini) koordinates.

Tiek panaudojus viešai prieinamą žemėlapio „Street View“ funkciją ir jos pagalbą peržiūrėjus paminėtų koordinačių vaizdą, tiek peržiūrėjus policijos pareigūnų užfiksuoto vaizdo įrašo turinį, akivaizdu, kad S. S. bylai aktualiu laiku – 2025 m. balandžio 19 d., apie 07.30 val. vyko (duomenys neskelbtini) gatvė link (duomenys neskelbtini). Šis kelias yra dviejų eismo juostų, kurias skiria siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.5 punktą ši linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Be kita ko, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Toje vietoje, kur S. S. atliko ta pačia kryptimi vykusio automobilio lenkimo manevrą, yra posūkis į dešinę pusę. Prieš šį posūkį yra kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, o ties šiuo posūkiu yra siaura ištisinė linija. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktą ši linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Teismas, siekdamas išsiaiškinti įvykio vietoje nustatyto kelio ženklų ir kelio žymėjimo pobūdį, kreipėsi į kompetentingas institucijas – AB „Via Lietuva, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ ties žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtas perspektyvinėje gatvių sankryžoje. Šiuo metu tai yra įvažiavimas į teritoriją. Be kita ko, šią teritoriją išanalizavus per pirmiau paminėtą viešai prieinamą žemėlapio „Street View“ funkciją, taip pat per google.maps tinklapį, o galiausiai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų duomenų kontekste, akivaizdu, kad toje vietoje, kur S. S. bylai aktualiu laiku atliko lenkimo manevrą, - ties posūkiu į dešinę pusę, nėra registruota jokia gatvė. Anaiptol, tai yra įvažiavimas į tam tikrą teritoriją, kuris baigiasi akligatviu, ir tik ateityje toje vietoje yra planuojama įrengti gatvę (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktuose žemėlapiuose yra pažymėta rekomendacinėmis linijomis kaip perspektyvinė gatvė).

Kaip buvo paminėta pirmiau, pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, yra draudžiama lenkti sankryžose. Tuo tarpu pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 punktą, sankryžomis nėra laikomos vietos, kur yra įvažiuojama ar išvažiuojama iš šalia esančių teritorijų.

Sugretinus pirmiau paminėtą teisinį reguliavimą su byloje teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nekyla objektyvių abejonių, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje S. S. atliko ta pačia kryptimi vykusio automobilio lenkimo manevrą ne sankryžoje, kaip tą skundžiamame Nutarime nurodė Institucija, o vietoje, kur yra įvažiavimas į teritoriją. Be kita nors, nors toje vietoje yra įrengtas „Pagrindinis kelias“ ženklas, tačiau, kaip matyti iš pirmiau paminėtų duomenų, jis yra tik perspektyvinis – nukreiptas į ateitį ir sietinas išimtinai su ateityje toje kelio dalyje galimai atsirasiančia gatve. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, pripažintina, kad S. S. 2025 m. balandžio 19 d., apie 07.26 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, atlikusi ta pačia kryptimi vykusio automobilio lenkimo manevrą, to nepadarė draudžiamoje vietoje ir tokiu būdu nepažeidė Kelių eismų taisyklėse numatyto teisinio reguliavimo, todėl jos veiksmuose nesant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13152-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė