- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- N-575-145-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-04545-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo E. L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu E. L. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 50 Lt baudą dėl to, kad 2010 m. birželio 3 d., 6 val. 15 min., E. L. G. individualios įmonės kioske operatyvaus patikrinimo metu J. K. pardavė alaus, nors prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. draudžiama. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nustatęs, kad E. L. G. veikoje nėra šio pažeidimo sudėties. Nurodė, kad E. L. G. ir J. K. yra sugyventiniai, gyvena kartu neįregistravę santuokos apie 15 metų. Įmonės darbo laikas yra nuo 8 iki 18 val., taigi J. K. kioske buvo nedarbo valandomis. J. K. teigė padedantis E. L. G. susitvarkyti, apsišluoti, sustumdyti dėžes, pagal darbo sutartį jis dirba AB „Kauno alus” pilstymo darbininku – krovėju. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog J. K. dirbo atlygintinai, jo veiksmai vertintini tik kaip pagalba šeimos nariui. Pirminį J. K. paaiškinimą, kuriame jis nurodė įmonėje dirbantis penkerius metus, teismas vertino kritiškai, nes vėliau J. K. nurodė atlyginimo iš žmonos negaunantis, kadangi pajamos yra bendros, o pirminį paaiškinimą surašęs diktuojant inspektoriui. Pabrėžė, kad nelegalaus darbo fakto neįrodo ir tai, kad vėliau E. L. G. su J. K. sudarė terminuotą darbo sutartį, kadangi šie veiksmai buvo įtakoti pareigūnų atlikto patikrinimo, kurio metu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nelegalaus darbo.
II.
Apeliaciniu skundu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalį, kuria bylos dalis dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tarp E. L. G. ir J. K. nėra teisinių santykių, reglamentuotų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje (šeimos teisė). Pažymi, kad J. K. pardavė alų, t. y. atliko pardavėjo veiksmus, taip pat jis pripažino, kad padeda įmonės savininkei susitvarkyti, pasišluoti, sustumdyti dėžes, t. y. J. K. individualioje įmonėje realiai atlieka darbą. Teigia, kad tik atvykus įmonės savininkei, kuri liepė perrašyti paaiškinimą, J. K. surašė savo paaiškinimo priedą, nurodydamas, kad suklydo bei kad atlyginimo negauna.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. L. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino jos ir J. K. santykius bei juos laikė šeima. Mano, kad tai, jog J. K., kaip šeimos narys, jai kartais padeda sutvarkyti darbo vietą, patvirtina ir tai, jog jis kioske buvo ne darbo metu, t. y. apie 7 val.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismo nutarimu E. L. G. pripažinta kalta dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (alkoholinių gėrimų pardavimą prekybos įmonėje, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų). Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti E. L. G. kalte dėl minėto pažeidimo padarymo.
Apeliaciniame skunde Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tvirtina, kad bylos dalis dėl E. L. G. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nutraukta nepagrįstai.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai dėl J. K. nelegalaus darbo E. L. G. individualioje įmonėje. Nustatyta, kad J. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog dažnai sugyventinei E. L. G. padeda sutvarkyti jos individualiai įmonei priklausantį kioską (b. l. 21). J. K. nelegalų darbą įmonėje neigė ir E. L. G., nurodydama iš esmės tokias pačias aplinkybes tiek rašytiniame paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje (administracinė byla Nr. A-4504-634/2010, b. l. 11; b. l. 20-21). Pažymėtina, kad nors pirminiame 2010 m. birželio 3 d. rašytiniame paaiškinime J. K. nurodė gaunantis darbo užmokestį, tačiau šis paaiškinimas yra neišsamus ir iš jo negalima nustatyti kitų nelegalaus darbo požymių, t. y. paaiškinime nėra nurodyta jokių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo tarp J. K. ir administracinėn atsakomybėn traukiamos E. L. G., taip pat nematyti, jog J. K. dirbo konkrečios specialybės ar kvalifikacijos darbą. Be to, pirminiai rašytiniai J. K. paaiškinimai yra duoti ne teisėjo akivaizdoje, o iš teisme duotų šio asmens parodymų neseka, kad jis dirbo nelegalų darbą.
Kaip minėta, tiek J. K., tiek E. L. G. teigė, jog sugyventinis J. K. E. L. G. padeda tvarkytis kioskelyje, todėl esant abejonei, įrodymai, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. L. G. atžvilgiu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nenustatęs šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), teisingai įvertino prieštaringus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.