Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas E. A. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2012 m. lapkričio 20 d., apie 13.30 val., Kareivių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę ženklinimo liniją, važiuodamas antra eismo juosta ir persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą neparodė posūkio signalo, sukėlė grėsmę eismo saugumui, ko pasėkoje reikėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9, 28, 3 priedo 1.1. punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu. Nr. 10N-2147760-12 E. A. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. 410 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Institucija 2013 m. gegužės 21 d. atsisakė pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi netenkino E. A. skundo ir paliko Institucijos 2012-11-23 nutarimą nepakeistą.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo užtikrintos ATPK 272 str. numatytos teisės, jis buvo perspėjęs policijos pareigūną, kad nemoka lietuvių kalbos, bet surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą vertėjas nedalyvavo, pats policijos pareigūnas perpasakojo ne visą protokolo turinį, jis nebuvo informuotas apie tai, kad į protokolą įrašytas ne vienas, o keli vienas po kito sekę pažeidimai, taip buvo atimta galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų surašant paaiškinimus dėl visų inkriminuojamų pažeidimų. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. 1 d. reikalavimų, nes nenurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, įvykio vietą nurodant tik „Kareivių g.“, taip suteikiant galimybę policijos pareigūnams ateityje manipuliuoti, nurodant pageidautiną įvykio vietą. Nors pagal suformuotą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašytas tiksliai, nes juo yra formuluojamas kaltinimas, todėl esant esminių trūkumų, byla turėtų būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tyrimui atlikti.

Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino administracinio teisės pažeidimo protokolo kaip pagrindinio kaltinančio dokumento leistinumo, nepagrįstai rėmėsi vieninteliu kaltinančiu įrodymu – policijos pareigūno parodymais, neišaiškino visų įvykio aplinkybių ir kaltės formos. Visuose Institucijai ir teismui adresuotuose raštuose jis nurodė realią įvykio vietą, t.y. išvažiavimą iš kiemo, esančio tarp namų Nr. 7 A ir Nr. 9, Kareivių g., Vilniuje, šią įvykio vietą jis nurodė dar nežinodamas, kad toje kelio atkarpoje leidžiama daryti posūkį, pripažino pažeidimą dėl ištisinės ženklinimo juostos kirtimo ir net nežinojo, kad ateityje kreipsis dėl bylos atnaujinimo. Tačiau apylinkės teismas nevertino tokių jo paaiškinimų, bet vienpusiškai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. Teisme policijos pareigūnas J. P. parodė, kad neva pažeidimas buvo padarytas išvažiuojant iš kiemo, esančio už namo Nr. 7a, Kareivių g., Vilniuje, neparodžius posūkio signalo, buvo sukelta avarinė situacija policijos automobiliui, tuo tarpu policijos pareigūnė M. S. negalėjo atsiminti nei iš kokio kiemo išvažiavo automobilis, nei ar buvo parodytas posūkio signalas. Suteikiant policijos pareigūno parodymams didesnę įrodomąją galią ir nerenkant bei netiriant kitų įrodymų, o nuoseklius ir pagrįstus įrodymais jo paaiškinimus traktuojant tik kaip gynybinę poziciją, buvo pažeisti įstatymų reikalavimai. Be to, liudiję policijos pareigūnai nebuvo išsamiai apklausti apie įvykio aplinkybes (kokiu greičiu važiavo policijos automobilis, kodėl nebuvo panaudotas garsinis signalas atkreipti dėmesį į pavojingą situaciją, kodėl jo automobilis nebuvo sustabdytas iš karto). Nenustačius jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą, visos abejonės traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, to nepadarius buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principai. Be kita ko, teismas netyrė ir nenustatė visų būtinų chuliganiško vairavimo subjektyviosios pusės požymių – kaltės iš chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju eilinis išvažiavimas iš kiemo į pagrindinę gatvę negali būti traiktuojamas kaip chuliganiškos paskatos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).

ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas ištyrė visus įmanomus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ir juos įvertino nepažeisdamas nustatytų reikalavimų.

E. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pažeidėjas kaltinamas pažeidęs KET 4 p., numatantį, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 p., numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, bei 28 p., numatantį, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Taip pat E. A. inkriminuotas KET 3 priedo 1.1. punkto pažeidimas, t.y. siauros ištisinės linijos kirtimas.

E. A. apylinkės teisme paaiškino, jog išvažinėjo iš kiemo, esančio tarp Kareivių g. namų Nr. 7A ir 9, kur buvo dviguba linija, iš kurių viena buvo brūkšninė, t.y. leidžianti sukti į kairę, atlikdamas manevrą rodė posūkio signalą ir niekam pavojaus nesukėlė, tačiau tokie E. A. paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos duomenims, jie atmestini kaip siekiant išvengti atsakomybės sukurta gynybinė versija. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo paaiškinimai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, kintantys. Nors pažeidėjas teigia, kad viso proceso metu teigė, jog išvažiavo iš kiemo, esančio Kareivių g. tarp namų Nr. 7A ir 9, tačiau nei teikdamas prašymą Institucijai prieš 2012-11-23 nutarimo priėmimą, nei paduodamas skundą apylinkės teismui dėl Institucijos 2012-11-23 nutarimo, nei nagrinėjant šį skundą apylinkės teisme E. A. tokios aplinkybės nenurodė, šią versiją E. A. iškėlė jau tik paduodamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutarties. Teismas neturi pagrindo netikėti pažeidėją sustabdžiusių ir KET pažeidimą įforminusių policijos pareigūnų, apklaustų teismo posėdyje, parodymais, byloje nenustatyta, jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog policijos pareigūnai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir sąmoningai apkalbėtų E. A., vien tik pažeidėjo ar kitų anoniminių asmenų, pasisakiusių internetiniame tinklapyje, subjektyvi neigiama nuomonė apie policijos pareigūną J. P. nesudaro pagrindo kritiškai vertinti pastarojo parodymų. J. P. parodė, jog E. A. išvažiavo ne iš kiemo, esančio tarp Kareivių g. 7A ir 9 namų, bet iš kiemo už namo Nr. 7A, taip paneigdamas pažeidėjo iškeltą versiją apie neva leistiną posūkio manevrą. Be to, tiek J. P., tiek su juo patruliavusi M. S. parodė, kad įvykio dieną sniego nebuvo ir linijos ant gatvės buvo matomos, kas taip pat paneigia pažeidėjo paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. A. teigia rodęs posūkio signalą atlikdamas posūkio manevrą, tačiau jam yra inkriminuotas posūkio signalo nerodymas ne atliekant posūkio manevrą, o persirikiuojant iš antrosios eismo juostos į pirmą. Abu policijos pareigūnai nuosekliai teigė, jog po posūkio manevro pažeidėjas važiavo antrąja eismo juosta ir staiga, nerodydamas posūkio signalo, persirikiavo į pirmą eismo juostą, dėl ko jie buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tai, jog pažeidėjo automobilis buvo sustabdytas ne iš karto, o tik už sankryžos, įtakos pažeidimo kvalifikavimui neturi, be to, policijos pareigūnai paaiškino, jog taip buvo padaryta siekiant netrukdyti eismui. Be kita ko, policijos pareigūnai neprivalo pažeidimą darančio asmens įspėti garsiniu signalu.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog surinkti duomenys yra pakankami pripažinti E. A. kaltu tiek dėl grėsmės eismo saugumui sukėlimo, tiek dėl pavojingos situacijos, privertusios kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį, sukėlimo.

Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad E. A. veiksmuose nebuvo nustatytos chuliganiškos paskatos. Pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio pavadinimas yra „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas“, t.y. jame numatyta atsakomybė tiek už pavojingą, tiek už chuliganišką vairavimą. Straipsnio 1 dalyje, pagal kurią E. A. ir nubaustas, yra numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, tai matyti ir iš aukščiau nurodytos straipsnio 1 dalies dispozicijos. Tuo tarpu atsakomybė už chuliganišką vairavimą yra numatyta to paties straipsnio 2 dalyje, todėl chuliganiškos paskatos turi būti įrodinėjamos tik traukiant atsakomybėn asmenį pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, o ne 1 dalį.

Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai argumentavo dėl E. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 p., nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. E. A. paskirta administracinė nuobauda yra artimi sankcijos minimumui, skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į E. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, paskirta nuobauda neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Taip pat atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių procesinių pažeidimų. Nors surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą vertėjas nedalyvavo, tačiau pažeidėjas teismo posėdyje pripažino, kad policijos pareigūnas J. P. jam išaiškino, už kokius pažeidimus jis buvo sustabdytas, todėl E. A. teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie į protokolą įrašytus pažeidimus, yra nepagrįstas. Be to, net jei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu pažeidėjas galėjo netinkamai suprasti padarytų pažeidimų esmę, tai jokiu būdu neapsunkino jo teisės į gintis nuo pareikštų kaltinimų, kurią pažeidėjas realizavo skųsdamas tiek Institucijos nutarimą, tiek apylinkės teismo nutartį. Esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu nelaikytina ir tai, kad kaip pažeidimo vieta įvardinta tik Kareivių g., nenurodant tikslesnio adreso. Kadangi buvo padaryti keli vienas po kito sekę KET pažeidimai – iš pradžių buvo kirsta ištisinė kelio ženklinimo linija, o kiek pavažiavus buvo persirikiuota iš antros eismo juostos į pirmą neparodžius posūkio signalo, t.y. pažeidimai padaryti ne vienoje vietoje, todėl objektyviai neįmanoma administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai nurodyti pažeidimo vietos pagal gatvėje esančių namų numerius. Šiuo atveju nurodymas, jog pažeidimas padarytas Kareivių g. pakankamai apibrėžia įvykio vietą ir netrukdo nagrinėti bylos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.