Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, kaltinamajam E. A., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiesiems J. J. ir G. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 2010-02-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. galutine 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar nusenusiais žmonėmis, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2014 m. liepos 19 d., apie 5.28 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo laiptinėje, siekdamas išvengti sulaikymo už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 183 str., tai yra už viešosios rimties trikdymą nakties metu, atsisakydamas vykdyti policijos pareigūnų J. J. ir G. R. teisėtą reikalavimą, pagrįstą 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, vykti kartu su policijos pareigūnais tarnybiniu automobiliu į policijos įstaigą, pareigūnei G. R. suklupus, gulėdamas ant laiptinės grindų, koja spyrė į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą, taip, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas ėjusiai valstybės tarnautojai -Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS PB patrulei G. R..

Šalintina iš kaltinimo, kad “vartodamas necenzūrinius bei asmens garbę ir orumą žeminančius žodžius policijos pareigūnų J. J. ir G. R. atžvilgiu”; taip pat šalintina – “po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str. daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje bei tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis numeris DZG 865 vartojo necenzūrinius bei asmens garbę ir orumą žeminančius žodžius, tuo įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS PB vyriausiąjį patrulį J. J. ir patrulę G. R.”.

Šalintinos nusikalstamos veikos aplinkybės, susijusios su valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų J. J. ir G. R.) įžeidimu, kadangi E. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str.

Teismas patikslino nusikalstamos veikos aplinkybes - E. A., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas ėjusiai valstybės tarnautojai patrulei G. R., tačiau jis nepasipriešino ( panaudodamas fizinį smurtą ) pareigūnui J. J..

E. A. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino.

Paaiškino, kad tą dieną nuėjo pas draugą V. S. į svečius, nusinešė 3 alaus butelius. Ten sutiko T. J., buvo dar mergina, visi leido laiką ir klausėsi muzikos. Kažkas iškvietė policiją dėl to, jog muziką leido per garsiai. Staiga į butą savavališkai įėjo pareigūnai, jie nesibeldė, jų niekas neįleido. Pareigūnai paprašė pritildyti muziką, V. S. iš karto pritildė muziką, o jis iš karto paprašė pareigūnų palikti patalpą, nes jų niekas neįleido į butą. Tai pakartojo 5-6 kartus, pareigūnai jam nieko neatsakė. Netrukus pareigūnai išėjo, o jis paskui pareigūnus nuėjo aiškintis – paklausti, kas juos iškvietė ir kokiu pagrindu jie atvažiavo. Pravėręs buto duris paklausė, kodėl atvažiavo pareigūnai, tuo metu J. J. stvėrė jį už dešinės rankos, išsitempė į laiptinę ir pareiškė, kad jis esąs viešoje vietoje neblaivus, todėl jį sulaiko. Jis laikėsi už turėklo reikalaudamas, kad jo nevežtų į policijos komisariatą. Sulaikant jis nebuvo paguldytas ant žemės ir nespyrė merginai, kaip nurodyta kaltinime. V. S. jį prilaikė už rankos, pareigūnai tempė už kitos rankos. J. J. papurškė ašarinių dujų V. S. ir T. J., o jį su antrankiais išvedinėjo iš laiptinės. Neplūdo pareigūnų necenzūriniais žodžiais, tik pasakė, kad jei taip dirbs, patys gali nukentėti dėl tokio darbo. Komisariate atsisakė nusistatinėti girtumą, nes jautėsi nieko netinkamo nepadaręs. Komisariate girdėjo, kaip pareigūnai tarėsi, jog rašytų, kad iš kojos spyrė į galvą.

Pareigūnai į butą įėjo savavališkai, nes močiutė buvo kitame kambaryje, todėl įleisti negalėjo. Butas, kuriame klausėsi muzikos, buvo nerakintas. Nors jis nėra buto savininkas ir buvo svečiuose, žinojo, kad pareigūnai negali į patalpas patekti savavališkai, todėl iš karto su pareigūnais bandė tuo klausimu aiškintis. Gal ir galėjo nusikeikti bendrai, tačiau keiksmažodžių konkrečiai pareigūnų atžvilgiu nevartojo.

Žinojo, kad buto savininkė yra V. S. močiutė. Pareigūnams liepė pasišalinti matydamas akivaizdų piktnaudžiavimą tarnyba. Močiutės neklausė, ar ji kvietė pareigūnus. Mano, kad prieš jį byla sufabrikuota dėl to, kad jis bandė pareigūnus išprašyti iš buto.

Nukentėjusysis J. J. paaiškino, kad tą dieną dirbo su patrule G. R. ir gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) bute didelis triukšmas. Nuvykę prie namo iš karto išgirdo didelį triukšmą, kieme gulėjo šviestuvas, dar keli daiktai. Pasibeldė į 30 -to buto duris, durų niekas neatidarė, pradarius duris prie durų stovėjo senyvo amžiaus močiutė. Ji pasakė esanti buto šeimininkė ir nurodė nesusitvarkanti su anūku. Kai įėjo į kambarį, iš kurio sklido muzika, buto savininkė stovėjo už nugaros. Trys vaikinai ir mergina šoko, V. S. paprašytas iš karto pritildė muziką. E. A. nuolat jų klausinėjo – ką jie čia veikia ir kas juos įleido į butą. E. A. buvo atsakyta, kad įleido buto savininkė. Kadangi muziką pritildė, tai jis su G. R. išėjo iš buto. Paskui juos į laiptinę išėjo E. A. ir uždarė buto duris. Laiptinėje E. A. jiems priekaištavo dėl apsilankymo bute be leidimo ir bendrai vartojo necenzūrinius žodžius. E. A. buvo įspėtas, kad jis liautųsi ir eitų atgal į butą, nes laiptinėje ankstyvą rytą kelia triukšmą todėl gali būti sulaikytas. E. A. toliau jiems priekaištavo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Tada jis E. A. paaiškino, kad turės vykti į policijos komisariatą, ir su G. R. pradėjo vesti žemyn laiptais. E. A. sušuko, kad jį ima, ir tuo metu iš buto išėjo V. S. ir T. J., kurie bandė laikyti E. A. už rankų. Jis su G. R. nutempė E. A. iki trečio aukšto, o V. S. su T. J. visą laiką trukdė. Vienu metu V. J. kūnu trenkėsi į G. R., dėl ko pastaroji suklupo, o kartu nugriuvo ir E. A.. Gulint įvyko susistumdymas ir E. A. pėda spyrė G. R. į galvą. Kadangi V. S. ir T. J. toliau trukdė, tai jiems papurškė dujų. V. S. išėjo, o T. J. stovėjo netoli, bet nebetrukdė. E. A. uždėjo antrankius ir nuvedė į automobilį, tačiau jis nesėdo, stangrinosi ir vartojo jo ir G. R. atžvilgiu necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius. Automobilyje taip pat juos E. A. plūdo, pristačius į komisariatą atsisakė tikrintis neblaivumą, ligoninės priėmimo skyriuje buvo nustatytas neblaivumas. Vežamas į ligoninę taip pat nuolat plūdo jį necenzūriniais žodžiais.

Patvirtino, kad E. A. neištraukė už rankos iš buto į koridorių. Matė, kaip E. A. spyrė E. R. į galvą. Su E. A. neturi asmeniškumų. E. A. vežė į komisariatą todėl, kad jis triukšmavo laiptinėje.

Nukentėjusioji G. R. paaiškino, kad tą dieną apie 5 val. gavo pranešimą iš budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) yra didelis triukšmas. Prie namo pamatė 5- ame aukšte atidarytą langą, o kieme gulėjo išmestas šviestuvas. Į buto duris beldė J. J., tačiau durų niekas neatidarė. J. J. pro nerakintas duris įėjo į butą ir viduje prie jų priėjo močiutė, kuri paklausta atsakė, jog yra buto savininkė. Močiutė leido jiems įeiti ir pasakė, kad nebesusitvarko su anūku. Kambaryje šoko trys vaikinai ir mergina, sklido didelis triukšmas. V. S. iš karto pritildė muziką, o E. A. iš karto pradėjo priekaištauti – ką jie čia veikia, kas juos įleido. Jam buvo atsakyta, jog ne jis buto savininkas ir ne su juo turi kalbėti. Kadangi buvo pritildyta muzika, ji su J. J. išėjo iš buto ir jau nulipus į aikštelę tarp 4 ir 5 aukštų, iš buto išėjo E. A.. Jis uždarė burto duris, stovėjo su kojinėmis ir šaukė – „jūs man dar nebaigėt aiškinti, ką čia veikiat“. E. A. liepė apsiraminti, nekelti triukšmo ir grįžti į butą, tačiau jis neapsiramino ir bendrai, neskirdamas konkrečiam asmeniui, vartojo necenzūrinius žodžius. Tada E. A. paaiškino, kad teks važiuoti į komisariatą, o E. A. atsakė, kad niekur nevažiuos. Su J. J. bandė E. A. už rankos vesti žemyn, tuo metu jis kita ranka laikėsi už turėklo ir pradėjo šaukti, netrukus iš buto išėjo draugai. V. S. ir T. J. trukdė sulaikinėti E. A.. Kai tempė už rankos E. A. laiptais žemyn, T. J. kūnu trenkėsi į ją ir ji parvirto, kartu griuvo ir E. A.. E. A. dedant antrankius jis pėda spyrė jai į galvą. Jai skaudėjo ir kai ji susiėmė už galvos, E. A. pradėjo šaukti draugams, kad paliudytų, jog jis nespyrė. V. S. ir T. J. atžvilgiu buvo panaudotos dujos, nes jie trukdė sulaikinėti ir išvesti E. A.. E. A. nesėdo gera valia į tarnybinį automobilį, buvo įsodintas jėga. Automobilyje E. A. J. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, jos atžvilgiu įžeidžiamų necenzūrinių žodžių nevartojo. E. A. vartojo J. J. adresu žodžius – „žertva“ ir „urodas“.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad tą ankstyvą rytą buvo su draugais, sėdėjo, šnekėjo, klausėsi muzikos, kol į butą atėjo pareigūnai, kurie pasakė, jog iškviesti dėl per garsios muzikos. Butas tuo metu priklausė močiutei, šiuo metu priklauso motinai. Pareigūnai liepė pritildyti muziką, ir jis tą padarė. E. iš karto prašė pareigūnus išeiti iš buto ir keletą kartų kartojo – „kaip jūs čia iš vis įėjot, kokią teisę turit“. Pareigūnai į diskusijas nesivėlė ir išeidinėjo, dar kažką tarpduryje su E. kalbėjo, jis neklausė. Tada E. A. pareigūnai įsitempė į laiptinę. Jis su Tomu išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas vyksta. E. A. laikėsi už turėklo, o pareigūnas tempė į apačią. Jis bandė laikyti E. A. už rankos, nes jam atrodė, kad nebuvo už ką sulaikinėti, tačiau jam pareigūnai į akis papurškė dujų ir jis išėjo plauti akių.

Butas, kuriame šventė, buvo neužrakintas, močiutė miegojo kitame kambaryje. Klausydami muzikos gėrė alų, visi buvo neblaivūs, tačiau nesmarkiai. Kambaryje nebuvo šviestuvo, jis buvo iškritęs pro langą. Jis nematė, kaip E. A. buvo uždėti antrankiai. Kai pareidinėjo iš laiptinės, močiutė stovėjo savo kambario tarpduryje. Jam močiutė nesakė, kas įleido pareigūnus. Už sukeltą triukšmą gavo baudą.

Liudytojas T. J. paaiškino, kad tą vakarą su draugais gurkšnojo alų, klausė muzikos ir leido laiką. Vienu metu pastebėjo, kad į jų kambarį įėjo pareigūnai, kurie paaiškino, kad iš kaimynų yra nusiskundimas dėl per garsios muzikos. E. paklausė, kaip pareigūnai įėjo, kas juos įleido, kokią teisę turi įeiti, pareigūnai pakartojo tą patį – dėl per garsios muzikos ir įspėjo, kad netriukšmautų. Pareigūnai išeidinėjo, E. iš paskos. Ką kalbėjo pareigūnai ir E. A. jis negirdėjo, tik momentu pareigūnai E. A. išsitempė į laiptinę. E. A., jį ištraukiant iš buto, nebuvo už ko nors įsitvėręs, jis tai gerai matė. Jis su V. S. išėjo pažiūrėti, kas vyksta. E. A. laiptinėje laikėsi už turėklo ir prašė jo nesulaikyti. V. S. laikė Edgarą už rankos ir neleido sulaikinėti. V. S. ir jam papurškė dujų į akis, nors jam atrodo, kad pareigūnams netrukdė, tik E. A. už rankos prilaikė. Nematė, kaip E. A. spyrė policijos pareigūnei, jokio smurto E. A. nenaudojo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Tiksliai nematė, bet jam atrodo, kad antrankius pareigūnai E. A. uždėjo jam stovint.

Buto savininkę, išėjusią iš kambario, pamatė kai pareigūnai jau išeidinėjo. E. A. suėmimas vyko trumpai – 2-3 minutes. Jis neprisimena, ar pareigūnai sakė, kokiu pagrindu E. A. sulaikomas.

Iš Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK užregistruoto tarnybinio pranešimo matyti, kad E. A., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo laiptinėje pasipriešino policijos pareigūnams - VPS PB vyr. patruliui J. J. ir patrulei G. R., juos įžeidinėjo, sulaikomas koja spyrė pareigūnei į galvą (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog apžiūrėta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinė (b. l. 3-5).

Iš VPK Kupiškio rajono PK VPS PB pareigūnų, patruliuojančių 2014 m. liepos mėnesį darbo grafiko matyti, kad 2014-07-19 nuo 19.00 iki 07.00 val. patruliavo vyr. patrulis J. J. ir patrulė G. R. (b. l. 12).

Iš įvykių paieškos pagal pranešimus suvestinės matyti, jog 2014-07-19 5 val. 13 min. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) name triukšmas, garsi muzika trukdo ilsėtis.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str. ir 290 str.

Dėl veikos, numatytos LR BK 286 str.

BK 2 str. 4 d. numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal prokuroro kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą ( BPK 219, 255 str.), o baudžiamosios atsakomybės pagrindas gali būti tik nusikalstamos veikos sudėtis. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamojo veiksmuose, kurie nurodyti kaltinamajame akte esančiame nusikalstamos veikos aprašyme, yra (ar nėra) nusikaltimo sudėtis.

Prokuroras kaltinamajame akte nurodo BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už numatytą veiką, nes kitaip būtų pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą. Teismo nuomone, nagrinėjant bylą pagal nusikalstamos veikos aprašymą, kuris pateikiamas kaltinamajame akte, turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamos veikos požymiai pagal BK straipsnius, kuriais asmuo kaltinamas.

Nagrinėjamu atveju E. A., jį sulaikant (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pateikti kaltinimai pagal BK 286 str. ir 290 str. Teismo nuomone, E. A. nepadarė veikos, turinčios BK 290 str. nurodytų požymių, tačiau padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Gavę pranešimą apie galimą administracinį teisės pažeidimą policijos pareigūnai, remdamiesi Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., turėjo teisę įeiti į nerakintą butą, iš kurio sklido garsi muzika, ir sulaikyti daugiabučio namo laiptinėje netinkamai besielgiantį E. A.. Bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas anoniminis pranešimas apie garsią muziką, sklindančią (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, ir kuri trukdo aplinkiniams ilsėtis. Nuvykę pareigūnai greitai nustatė, iš kurio buto sklinda tranki muzika, nes 5 –to aukšto bute buvo atidarytas langas, kieme matėsi pro langą išmestas šviestuvas. Remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, (duomenys neskelbtini) namo 30- tas butas buvo nerakintas. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad J. J. beldė į paminėto buto duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tokiu atveju pareigūnai, reaguodami į pranešimą ir numanydami, jog būtent tame bute daromas administracinis teisės pažeidimas, turėjo teisę įeiti į butą, kurio durys buvo nerakintos. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, ar įėję policijos pareigūnai prisistatė buto savininkei (kaip teigia nukentėjusieji), ar neprisistatė, nes buto savininkė buvo savo kambaryje ( kaip teigia kaltinamasis ir liudytojai). Buto durys, į kurį ėjo policijos pareigūnai, buvo nerakintos, pareigūnai buvo uniformuoti, reagavo pagal budėtojo pranešimą dėl galbūt daromo administracinio teisės pažeidimo, todėl turėjo teisę įeiti į 30- tą butą, iš kurio sklido garsi muzika.

Įėję į butą pareigūnai paprašė pritildyti muziką ir diskutuoti dėl apsilankymo bute teisėtumo su E. A. nepradėjo. E. A., nebūdamas buvo savininku, elgėsi kaip savininkas ir reikalavo pareigūnų pasiaiškinti-kas juos įleido, kodėl įėjo į butą be leidimo, reikalavo pasišalinti ir panašiai. V. S., kuris turėjo būti buto savininku, parodymuose nurodė – pareigūnai, kai buvo pritildyta muzika, nutarė išeiti iš buto nesivėlę į diskusiją su E. A..

Teismas E. A. bei liudytojų V. S. ir T. J. parodymus dėl to, jog pareigūnai E. A. jėga ištraukė iš buto, vertina kritiškai. E. A. laikosi gynybinės pozicijos, o V. S. ir T. J. yra E. A. draugai. Dėl to, kaip E. A. elgėsi prie durų, liudytojai parodė skirtingai - V. S. nurodė, kad E. A. laikėsi už durų staktos, T. J. nurodė, kad E. A. nebuvo nieko įsitvėręs.

Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų J. J. ir G. R. parodymais, jog E. A. pats išėjo į laiptinę paskui pareigūnus aiškintis apsilankymo bute teisėtumo. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13-14, 22-23) bei apklausose ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 26-27, 28, 18-19, 20) pareigūnai J. J. ir G. R. nuosekliai teigė, kad E. A. į laiptinę išėjo pats tęsti pokalbio- kas juos įleido į butą ir kokiu pagrindu jie įėjo į butą. E. A., nebūdamas buto savininku, elgėsi gana emocingai ir aštriai, truputį įžūliai – kaip pats nurodė - dar bute 5 ar 6 kartus pareigūnų klausė, kodėl jie savavališkai įėjo į butą, liepė pasišalinti, tačiau į jo žodžius niekas nereagavo, kol galiausiai pareigūnai išėjo iš buto. Kaip nurodė E. A., jis palydėjo pareigūnus iš buto ir norėjo toliau aiškintis dėl pareigūnų apsilankymo teisėtumo. Jei E. A. būtų diskutavęs su pareigūnais tarpduryje, tai diskusija ir būtų vykusi kaip bute – juk pareigūnai nereagavo į nuolatinius E. A. klausimus. Nėra pagrindo manyti, kad E. A. pareigūnai ištraukė už rankos iš buto, tokiam poelgiui nėra motyvų. Teismas remiasi J. J. ir G. R. parodymais, jog išėjęs į laiptinę E. A. bendrai vartojo necenzūrinius žodžius, kėlė triukšmą ir toliau reikalavo pasiaiškinti dėl apsilankymo bute. Nors E. A. buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, toliau triukšmavo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Policijos pareigūnai nutarė E. A. pristatyti į komisariato patalpas kaip asmenį, trikdžiusį viešąją rimtį, už ką E. A. nubaustas pagal ATPK 183 str. 1 d. įspėjimu ( b. l. 49).

Teismo nuomone, policijos pareigūnų elgesys buvo teisėtas tiek įeinant į butą pagal anoniminį pranešimą, tiek pristatant E. A. į policijos komisariatą kaip asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą. Teismas kritiškai, kaip deklaratyvius vertina E. A. parodymus dėl prieš jį fabrikuojamos baudžiamosios bylos.

BK 286 str. numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas BK 286 str. prasme – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas, ir įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus – fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, spardymu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam subjektui, ir nori taip veikti.

Pastebėtina, kad ir ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 str. 1 d. numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ar negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pavyzdžiui, grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo.

E. A. neigė spyręs į galvą pareigūnai G. R., liudytojas V. S. nurodė nedaug ką matęs, nes jam buvo pripurkšta į akis dujų, liudytojas T. J. nurodė matęs, kad E. A. nespyręs G. R. į galvą.

Teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais ir mano, jog E. A. fiziniu smurtu pasipriešino policijos pareigūnei G. R.. J. J. nurodo matęs, kaip T. J. kūnu trenkėsi į G. R., dėl ko pastaroji pargriuvo, o su ja griuvo ir E. A.. G. R. ir E. A. gulint, pastarasis kojos pėda spyrė G. R. į galvą. G. R. parodė, kad ją su E. A. parvertė T. J.. Kai pargriuvo, E. A., gulėdamas laiptinėje, jai spyrė į galvą koja, dėl smūgio ji patyrė fizinį skausmą.

T. J. parodė, kad E. A. sulaikymas vyko labai paprastai – „E. A. atlaužė rankas ir uždėjo antrankius, jam stovint“. Tačiau T. J. pripažino, kad laikė E. A. už rankos ir taip trukdė policijos pareigūnams uždėti E. A. antrankius, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotos dujos.

Liudytojų T. J. ir V. S. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekiantys sušvelninti pačią sulaikymo situaciją. G. R. parodė, kad, jiems vykdant E. A. sulaikymą, kažkas iš aplinkinių gyventojų paskambino į policiją ir pranešė, jog būtent toje laiptinėje vyksta muštynės. Iš įvykio suvestinės ( b. l. 6-11 ) matyti, kad apie triukšmą viešoje vietoje pranešta 2014-07-19 5 val. 13 min., o apie muštynes ir viešosios tvarkos pažeidimą pranešta 5 val. 28 min. Teismo nuomone, jei E. A. sulaikymas būtų vykęs taip ramiai, kaip pasakoja liudytojai T. J. ir V. S., niekas iš aplinkinių gyventojų nebūtų pranešinėjęs policijai apie muštynes laiptinėje.

Teismo nuomone, toks E. A. pasipriešinimas policijos pareigūnei G. R.- spyris į galvą - neturėtų būti vertinamas pagal ATPK 187 str. 1 d. G. R. nurodė, kad po smūgio ji iš karto susiėmė rankomis už galvos, E. A. suprato, jog pasielgė netinkamai. G. R. tuo momentu skaudėjo galvą, tačiau vėliau, automobilyje skausmo nebejuto, todėl pas gydytojus nesikreipė.

Spyris policijos pareigūnei į galvą, nors smūgiuota ir koja be bato, kas sušvelnino smūgį, laikytinas policijos pareigūnės mušimu, toks veiksmas turėtų būti vertinamas pagal baudžiamąją teisę. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad spyris nesukėlė jokių pasekmių.

Teismas laiko nustatytu faktu, kad E. A., siekdamas išvengti sulaikymo už administracinį teisės pažeidimą, fiziniu smurtu pasipriešino policijos pareigūnei G. R. - todėl toks elgesys, teismo nuomone, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

E. A. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str., įrodyta teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų parodymais, kitais įrodymais.

Dėl veikos, numatytos LR BK 290 str.

Teismo nuomone, policijos pareigūnų sulaikomas E. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str. Kaltinime buvo nurodyta, jog E. A. 2014-07-19 apie 5 val. 28 min. daugiabučio namo laiptinėje pareigūnų G. R. ir J. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius bei asmens garbę ir orumą žeminančius žodžius, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, necenzūrinius bei asmens garbę ir orumą žeminančius žodžius pareigūnų G. R. ir J. J. atžvilgiu vartojo tarnybiniame automobilyje „Škoda Oktavia“, valst. Nr. DZG 865 tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus J. J. ir G. R..

E. A. neigė išplūdęs policijos pareigūnus J. J. ir G. R. necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, galėjo susikeikti, tačiau tik bendrai, ne konkrečių pareigūnų atžvilgiu. Liudytojai V. S. ir T. J. nurodė negirdėję, kad E. A. jį sulaikančių pareigūnų atžvilgiu būtų vartojęs necenzūrinius ar kitokius įžeidžiančius žodžius.

G. R. parodė, kad E. A., būdamas daugiabučio laiptinėje, bendrai vartojo necenzūrinius žodžius, į įspėjimus nereagavo. Jos atžvilgiu laiptinėje E. A. nevartojo necenzūrinių žodžių, vartojo žodžius „malalietka“ ir „višta“, pretenzijų E. A. dėl tokių žodžių neturi. Šiaip E. A. necenzūrinius žodžius vartojo ištisai, jai atrodė, kad kai kuriuos necenzūrinius žodžius E. A. sakė atsisukęs į J. J.. Automobilyje E. A. jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, mano, jog vartojo J. J. atžvilgiu, nes buvo atsisukęs į jį.

J. J. parodė, kad laiptinėje sulaikomas E. A. bendrai plūdosi necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžių netaikydamas konkretiems asmenims, vėliau plūdo jį. Kai buvo sodinamas į automobilį, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vežamas taip pat jo atžvilgiu E. A. vartojo necenzūrinius žodžius. J. J. laiko save įžeistu dėl necenzūrinių žodžių.

Teismo nuomone, E. A. elgesys – necenzūrinių žodžių vartojimas J. J. atžvilgiu laiptinėje ir automobilyje- turėtų būti vertinami kaip atitinkantys LR ATPK 187 str. 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Tuo tarpu ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ir kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Matyti, kad ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 str. 2 d. nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.

BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento, nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veiką, tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Pastebėtina, kad vertinant BK 290 str. numatytą veiką svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai yra ar jie buvo tikrai nukreipti į nukentėjusįjį, kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška situacija, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir panašiai.

Teismo nuomone, E. A. vartojo necenzūrinius žodžius esant šalia pareigūnams J. J. ir G. R., tačiau, vertinant nukentėjusiųjų parodymus, E. A. nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio ( paskutinė priemonė), nes išsakyti žodžiai neturėjo realaus žeminančio ir įžeidžiančio poveikio asmenims, kuriems tie žodžiai buvo taikomi.

Kaltinimas remiasi tik nukentėjusiųjų parodymais, nukentėjusiosios G. R. parodymai apie tai, kaip ji vertina E. A. išsakytus necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius, teismo posėdyje skiriasi nuo parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose G. R. buvo nurodžiusi ( b. l. 18-19), kad ją įžeidė E. A. pasakyti necenzūriniai žodžiai, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad tie įžeidžiami žodžiai buvo pasakyti bendrai, ne konkrečiu adresu. Jos adresu pasakyti tik tokie žodžiai, dėl kurių ji nelaiko savęs įsižeidusi. Protokole G. R. nurodė, kad E. A. šaukė „ožiai“, gaidžiai“, „urodai“ „žertvos“, posėdžio metu nurodė mananti, kad tai bendro pobūdžio įžeidžiami žodžiai, neskirti konkrečiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. buvo nurodęs ( b. l. 26-27, 28) iš esmės tuos pačius įžeidžiančius žodžius, E. A. vartojamus daugiskaita. Posėdžio metu J. J. nurodė, kad jį įžeidė necenzūriniai žodžiai, vartojami jo ir G. R. adresu, tačiau G. R. tie žodžiai neįžeidė. Teismo nuomone, labai svarbi aplinkybė – ar pareigūnas laiko save įžeistu, ir G. R. abejonės dėl įžeidimo vertintinos apkaltintojo asmens naudai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 290 str. turėtų būti taikoma tada, kai įžeidimai aiškūs, konkretūs, žeminantys ir užgaulūs tokiu laipsniu, jog įžeistas pareigūnas neturėtų abejoti – įžeistas jis ar ne.

Teismas daro išvadą, kad E. A. daugiskaita vartojami abstraktūs necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai buvo kaip momentinė į konfliktinę situaciją su pareigūnais patekusio asmens reakcija, tie žodžiai nebuvo sakomi ilgą laiką. Atsižvelgiant į konfliktinę situaciją daroma išvada, kad E. A. pasakyti netinkami žodžiai (daugiskaita) negali būti vertinami kaip policijos pareigūnų įžeidimas, žeminimas, kuris trukdo tokiems pareigūnams nepriekaištingai atlikti pavestą tarnybą.

Pastebėtina, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis.

Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. posėdžio metu nurodė, kad automobilyje E. A. plūdo necenzūriniais žodžiais jį ir G. R., tačiau G. R. posėdyje nurodė, kad necenzūrinius žodžius E. A. vartojo tik J. J. atžvilgiu. Teismo žiniomis, visuose policijos tarnybiniuose automobiliuose įrengta įrašymo įranga, tačiau nagrinėjamu atveju garso įrašas nepateiktas.

E. A. netinkamas elgesys – necenzūriniai ir kiti įžeidžiantys žodžiai – truko gana trumpą laiką. J. J. nurodė, kad laiptinėje iš pradžių E. A. bendrai vartojo necenzūrinius žodžius, tik vėliau, sulaikymo metu pyktį nukreipė jo adresu. Kaltinime nurodyta, kad E. A. necenzūrinius bei kitus įžeidžiančius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu galėjo pradėti vartoti 2014-07-19 5 val. 28 min. Iš įvykio registracijos išrašo matyti ( b. l. 8), kad E. A. į policijos komisariato patalpas pristatytas 2014-07-19 5 val. 36 min. Vadinasi, E. A. sulaikymas truko gana trumpai – tik keletą minučių, ką patvirtina liudytojas T. J.. Abstraktūs necenzūriniai ir kiti įžeidžiantys žodžiai galėjo būti vartojami gana trumpą laiko tarpą, todėl turėtų būti kvalifikuojami kaip administracinis teisės pažeidimas.

Atsižvelgiama į LR Konstitucinio teismo išaiškinimą, pateiktą ne viename nutarime, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat nepritaria tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys esant administracinio pažeidimo teisiniams santykiams yra vertinamas kaip nusikalstamas.

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 290 str., požymių, o nustatyti E. A. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. arba 174 str., požymių.

Dėl bausmės

Nėra E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamajame akte nurodyta E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo nusikalstamos veikos padarymui, teismas nelaiko E. A. nustatyto lengvo neblaivumo laipsnio atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( b. l. 37). E. A. nurodė galėjęs būti išgėręs 3 buteliukus alaus, byloje nėra duomenų, kad buvo vartojami didesni alkoholio kiekiai, teismas nemano, kad toks alkoholio kiekis galėjo turėti esminės įtakos E. A. elgesiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. A. teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

E. A. laikomas teisiamu pirmą kartą, teistumas pagal 2010-02-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį išnykęs ( b. l. 42-44, 45-48), baustas administracine tvarka ( b. l. 49-52), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( b. l. 54). E. A. nurodė Lietuvoje oficialiai nedirbantis, anksčiau yra dirbęs užsienio valstybėse.

E. A. padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Pagal 2010-02-26 Utenos rajono apylinkė teismo nuosprendį E. A. buvo teistas pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d., kaltinamojo atžvilgiu viena baudžiamoji byla pagal BK 284 str. 1 d. nutraukta 2008-03-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltininkui ir juridinio asmens atstovui susitaikius.

Pastebėtina, kad E. A., būdamas svečiuose (duomenys neskelbtini) bute, taip pat daugiabučio laiptinėje, elgėsi itin emocingai ir gana agresyviai. V. S., pas kurį lankėsi E. A., nebuvo prašęs, kad E. A. gintų būsto neliečiamybę nuo tariamai „neteisėto“ pareigūnų įsiveržimo. Duodamas parodymus apie tai, kad daugiabučio laiptinėje jis elgėsi tinkamai, E. A. nurodė-„aš gyvenime į tokius dalykus nesiveliu, nieko nedarau....“ Tačiau aukščiau paminėti nuosprendžiai E. A. atžvilgiu neleidžia manyti, kad E. A. yra itin nepriekaištingos reputacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ir liudytojai nurodė gana santūriai ir ramiai leidę laisvalaikį, tik muzikos klausę per garsiai, tačiau V. S., kuris buvo kaip buto savininkas, paklaustas apie tame kambaryje turėjusį būti šviestuvą, atsakė - „šviestuvo kambaryje nebuvo, jis buvo iškritęs per langą“. Darytina išvada, kad besilinksminusios kompanijos elgesys nebuvo pavyzdingas.

BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 286 str. sankcijoje kaip alternatyvios bausmės numatyti viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti E. A. paskyrus baudą, kurios dydis mažesnis už BK 286 str. sankcijoje numatytą baudos vidurkį, paskyrus paminėtą bausmę, teisingumo ir protingumo kriterijai nebūtų pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 286 str., teismas

nusprendžia:

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 286 str., ir paskirti 12 MGL ( 456 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., E. A. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2014-07-19 iki 2014-07-20 (dvi paras )- prilyginti 4 MGL (152 EUR ) dydžio baudai, šią sumą įskaityti į paskirtąją baudą ir paskirti galutinę bausmę – 8 MGL ( 304 EUR ) dydžio baudą.

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str., padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. A. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą - panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Išaiškinti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Pinigų įnešimo kvitas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kupiškio rajono apylinkės teismo raštinei adresu L. Stuokos Gucevičiaus a. 10 Kupiškyje. Laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per teismo antstolį.

Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.