Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti šiomis aplinkybėmis, 2006 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val. Alytaus mieste Jotvingių g. 5 esančios autobusų stoties teritorijoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,246 g narkotinės medžiagos - heroino ir ne mažiau kaip 3,370 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“, sąrašą Nr. 1, šias medžiagas neteisėtai laikė prie savęs ir nugabeno iki Alytaus pataisos namų, esančių Alytaus m. Ulonų g. 8 A, kur 2006 m. rugpjūčio 14 d. 22 val. buvo sulaikytas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jam nebuvo suteiktos gynėjo teisinės paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas tokį skundo motyvą atmeta, kaip nepagrįstą, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BPK 50 str. 1 d. nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

Kolegija konstatuoja, jog paties nuteistojo V. B. atsisakymas turėti gynėja yra užfiksuotas bylos medžiagoje, t.y. 2006 m. rugpjūčio 16 d. V. B. apklausiant, kaip įtariamąjį, buvo surašytas protokolas, patvirtinantis, jog nuteistasis įtariamojo apklausos metu atsisako gynėjo, teisės dėl gynėjo jam buvo išaiškintos, šį atsisakymą jis patvirtino savo parašu (t.1, b.l. 46), be to, 2006 m. rugsėjo 26 d. papildomos įtariamojo apklausos metu, jis vėl atsisakė gynėjo paslaugų ir šį atsisakymą, taipogi, patvirtino savo parašu (t.1, b.l. 51), taip pat, bylą nagrinėjant teisme, prieš pirmą teisiamąjį posėdį nuteistajam teismas 2006 m. gruodžio 19 d. išsiuntė pranešimą, apie gynėjo dalyvavimo būtinumą ir norą susipažinti su bylos medžiaga, V. B. buvo pranešta, jog jis turi iki 2007-01-10 atvykti į teismą ir pareikšti prašymą dėl minėtų aplinkybių, tačiau nuteistasis į teismą nesikreipė, norintis pareikšti tokį norą (t.1, b.l. 137). Tuomet, teismas priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir nurodė, jog nuteistasis tokio noro nepareiškė, o pats apylinkės teismas vadovaudamasis LR BPK 50, 51 str., gynėjo dalyvavimo būtinumo nenustatė (t.1, b.l. 138). 2007 m. kovo 7 d. pirmo teisiamojo posėdžio metu nuteistajam buvo išaiškintos jo teisės dėl gynėjo dalyvavimo, tačiau nuteistasis ir vėl gi nurodė, jog jis savo teisės suprato, patvirtino, jog jam gynėjas yra nereikalingas ir, kad savo teises teisme jis apsigins pats (t. 1, b.l. 155). Visa aukščiau išvardinta byloje apie ta, kad nuteistasis piktybiškai, apeliacinės instancijos teismui, pateikia melagingas ir neatitinkančias tikrovės žinias. Kolegija patvirtina, jog tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuteistajam buvo išaiškintos teisės turėti gynėją, tačiau nuteistasis tokiomis teisėmis nenorėjo pasinaudoti, visa tai, kaip jau buvo minėta, yra užfiksuota protokolais, būtent taip, kaip reikalauja įstatymas, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nėra padaryta.

Be to, savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pasibaigus ikiteisminiam tyrimui jis nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir negavo kaltinamojo akto. Tokį skundo motyvą apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos BPK 218 str. 1 d. yra nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Kolegija konstatuoja, jog faktą, kad nuteistasis buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo pabaiga, patvirtina 2006 m. gruodžio 8 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolas, nuteistasis pareiškė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, šį protokolą jis patvirtino parašu, prašymų papildyti tyrimą nepateikė (t.1, b.l. 127); 2006 m. gruodžio 8 d. supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolas, nuteistasis pats nurodė, jog su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino, prašymų papildyti tyrimą nepateikė, šį faktą, taipogi, patvirtino asmens parašą (t.1, b.l. 128).

Lietuvos Respublikos BPK 220 str. nurodo, jog kaltinamojo akto nuorašą prokuroras taip pat įteikia ar išsiunčia kaltinamajam.

Kolegija konstatuoja, jog tokie veiksmai byloje buvo atlikti, o būtent, jog V. B. pasirašė, jog kaltinamojo akto nuorašą gavo (t.1, b.l. 133). Be to, pats nuteistasis pirmo teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis kaltinamąjį aktą yra gavęs (t.1, b.l. 155).

Iš viso to seka, jog nuteistasis buvo tinkamai supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaltinamąjį aktą gavo, visa tai jis patvirtino savo asmens parašu.

Savo apeliaciniu skundu nuteistasis prašo, kad byla būtų perduota nagrinėti iš naujo Vilniuje, tokį prašymą teismas atmeta, kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos BK 4 str. 2 d. nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.

Atžymėtina, jog nuteistasis V. B. nusikaltimą padarė Alytaus m., Jotvingių g., o tai rodo, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra būtent, Alytaus miestas, t.y. vieta, kurioje nuteistasis veikė ir, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.

Lietuvos Respublikos BPK 226 str. 1 d. nurodo teritorinį baudžiamųjų bylų teismingumą, o būtent, jog baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika.

Kolegija konstatuoja, jog pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą yra sprendžiamas teritorinis baudžiamosios bylos teismingumas, o būtent, ši baudžiamoji byla yra teisminga Alytaus rajono apylinkės teismui, pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą, o ne kitam teismui.

Tokiu būdu, tokios galimybės, perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, įstatymas nenumato.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.