Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 8 mėnesiams bei pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimo bausme 13 metų ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 13 metų ir 9 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.

Iš nuteistojo D. M. Valstybinei ligonių kasai priteista 2720 litų už R. K. gydymą.

Aprašomoji dalis

n u statė:

D. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 17 d., apie 17 val., B. šeimai priklausančio buto, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto su sugyventine R. K. metu, tyčia spyrė jai mažiausiai vieną kartą į kairį šoną ir tuo padarė nukentėjusiajai kairės pusės VII-VIII šonkaulių pagal priekinę pažastinę liniją tiesioginius lūžimus. Šiais veiksmais D. M. nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 20 d., apie 23 val., to paties buvo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su sugyventine R. K. metu, tyčia sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą, nuo kurio nukentėjusioji veidu atsitrenkė į sėdimos dalies kampą. Nukentėjusiajai atsistojus, D. M. tyčia rankos delnu į veidą pastūmė nukentėjusiąją R. K. . Nuo pastūmimo nukentėjusiai nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į grindis, D. M. padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies viršutinio voko vidiniame krašte, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, galvos traumą, pasireiškusią galvos smegenų pabrinkimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Dėl padarytų sužalojimų R. K. 2009 m. birželio 23 d., 13 val. 45 min. ligoninėje mirė. Šiais veiksmais D. M. tyčia nužudė savo sugyventinę R. K. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistasis neginčija nesunkiai sutrikdęs R. K. sveikatą bei ją nužudęs, tačiau jis ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą šias veikas kvalifikuojantį požymį – tai, kad veikos padarytos prieš šeimos narį.

Konstatuodamas tokio požymio buvimą, pirmosios instancijos teismas nurodė tokius argumentus: „Nukentėjusio S. J. parodymai rodo, kad jo dukra R. K. su D. M. gyveno kartu ir buvo sugyventinai. Liudytojai R. B. bei V. B. taip pat parodė kaltinamąjį su R. K. buvus sugyventiniais ir gyvenus bendrai. Kaltinamojo parodymai taip pat rodo, kad jis su R. K. bendrai gyveno nuo 2008 m. spalio 8 d.“. Iš to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad „ji (R. K. ), kaip kaltinamojo sugyventinė, tikrai buvo jojo šeimos narė“.

Iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismas sugyventinių sąvoką prilygino šeimos nario sąvokai. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Kaip matyti iš nuteistojo parodymų, taip pat iš nukentėjusiojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė teismo posėdyje ir kuriais rėmėsi, nuteistasis su R. K. susituokę nebuvo, o kartu išgyveno apie 8 mėnesius. Jokių duomenų apie nuteistojo ir R. K. bendrą ūkį, planus sukurti šeimą, byloje nėra. Atvirkščiai, iš nuteistojo, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad šie du asmenys savo namų neturėjo, gyveno tai pas kitus asmenis, tai prie šiukšlių konteinerių. Liudytojas V. B. parodė, kad nuteistasis su R. K. apie 2 savaites gyveno jo buto virtuvėje. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis taip pat parodė, kad nukentėjusioji nebuvo jo šeimos narys, jokių bendrų ateities planų jie neturėjo.

Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalis išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kas gali būti pripažįstama bendru gyvenimu neįregistravus santuokos (partneryste), galima spręsti iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso. Jo trečios knygos, pavadintos „Šeimos teisė“ VI dalis vadinasi „Kitų šeimos narių teisės ir pareigos“. Šioje dalyje yra XV skyrius „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“. Pirmasis šio skyriaus straipsnis, kurio numeris civiliniame kodekse yra 3.229, vadinasi „Taikymo ribos“. Jis nustato: „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistasis kartu gyveno tik apie 8 mėnesius. Įrodymų apie ketinimą kurti šeimą, nėra. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis nusikaltimus padarė prieš šeimos narį. Todėl netaikant šio kvalifikuojančio veiką požymio, nuteistojo veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, o iš Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (netinkamo veikų kvalifikavimo). Nuteistojo veikų, už kurias jis nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, aprašymas iš naujo nepateikiamas, nes jis nesikeičia nuo to, kuris išdėstytas skundžiamame nuosprendyje, kadangi jame aprašant nuteistojo veikas nenurodyta, kad veikos padarytos prieš šeimos narį, o nurodyta, kad jos padarytos prieš sugyventinę. Toks R. K. statuso apibūdinimas nėra neteisingas, bet jis, kaip jau minėta, negali būti tapatinamas su „šeimos nario“ statusu, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas veikų kvalifikavimą.

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis numato švelnesnes bausmes negu atitinkamai 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagal kuriuos be pagrindo buvo kvalifikuotos nuteistojo padarytos veikos. Dėl šios priežasties jam skirtinos ir naujos, švelnesnės bausmės. Tačiau nuteistajam skirtinos nedaug švelnesnės už buvusias naujos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad jis charakterizuojamas neigiamai, yra ne kartą teistas, nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus, nusikaltimus padarė per trumpą laikotarpį, yra po vieną jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę kiekvienai padarytai veikai. Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir ne laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. M. ne kartą teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį artimą sankcijos vidurkiui. Remiantis jau nurodytais motyvais, už tyčinį nužudymą skiriama kiek didesnė kaip sankcijos vidurkis bausmė. Kadangi padarytos veikos pagal pavojingumą labai skiriasi (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai), už šių veikų padarymą paskiriamos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u sprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti:

D. M. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

D. M. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymo padarymą paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.