Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bisolita“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

13. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3-237-684/2019, 33 p.).

14. Atsakovė nesutikimą su ieškovės prašymu priimti naujus įrodymus iš esmės motyvuoja bendruoju draudimu apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus. Kaip nurodyta anksčiau, sprendžiant dėl apeliantės prašymo būtina įvertinti, ar nėra pagrindo taikyti šio draudimo išlygas.

15. Apeliantė prašymą šioje proceso stadijoje priimti naujus įrodymus iš esmės grindžia motyvais, kad būtinybė juos pateikti atsirado tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes tik jame teismas pažymėjo, jog nėra duomenų apie tai, ar UAB „Vitės valdos“ yra apmokėjusi rangovams už atliktus darbus. Įvertinus apeliantės pateiktų dokumentų pobūdį matyti, kad jais grindžiamos aplinkybės apie mokėjimus, atliktus dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, tad tokie įrodymai iš esmės galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau taip pat matyti, kad keli sąskaitos išrašai apie šiuos anksčiau atliktus mokėjimus suformuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tai iš esmės patvirtina apeliantės teiginį, kad tam tikri nauji įrodymai gauti po skundžiamo priimto teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į jame suformuluotus teismo motyvus. Konkrečiu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę susipažinti su naujai teikiamais įrodymais. Atsakovė savo poziciją dėl šių rašytinių įrodymų pateikimo išreiškė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje įvardyta išimtis, dėl to šiuos įrodymus priima.

Dėl ginčo esmės

16. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. AD1-2613 pagrindu UAB „Vitės valdos“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei UAB „Bisolita“ nuosavybės teise priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos: nuo 1-1 iki 1-13, R-9), esančios (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Vitės valdos“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. kas mėnesį siuntė atsakovei UAB „Bisolita“ PVM sąskaitas–faktūras. Taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Vitės valdos“ 2020 m. spalio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajai kreditorei (ieškovei) UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Bisolita“ 3 236,99 Eur skolą. Ieškovė, kaip naujoji kreditorė, išsiuntė atsakovei 2020 m. spalio 10 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės UAB „Bisolita“ skolos, kildinamos iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės (pradinės kreditorės) UAB „Vitės valdos“ išrašytų sąskaitų, pagrįstumo ir pareigos šią skolą apmokėti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė nesumokėjo už pradinės kreditorės teiktas administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimas. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovas nurodė, kad 3 236,99 Eur skola iš esmės susideda iš UAB „Vitės valdos“ į 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitas įtraukto mokesčio už bendro naudojimo buitinių nuotekų magistralės ar jos dalies remonto darbus ir už stogo remonto projektavimo darbus, įtrauktus į 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą kaip mokestis už kitas paslaugas.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.107 straipsnio 1 dalimi, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė UAB „Bisolita“ byloje iš esmės nesutiko su ieškinio reikalavimais ir laikėsi pozicijos, kad jai nekyla pareiga sumokėti už į pradinės kreditorės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras įtrauktus remonto darbus. Atsakovė savo poziciją grindė argumentais, kad atsakovės atstovas niekada nedavė jokio sutikimo nei stogo, nei rūsio remonto darbams, namo bendraturčių susirinkimas dėl remonto neįvyko, daugumos pritarimo nebuvo, todėl jokie remonto darbai negalėjo būti atliekami. Be to, atsakovė nurodė, kad jai priklausančios rūsio patalpos yra pertvarkytos ir atskirtos nuo kitos rūsio dalies, priklausančios kitiems bendraturčiams nuosavybės teise, atsakovė yra įsirengusi savo atskirą vamzdyno atšaką.

20. Ištyrus byloje esančias UAB „Vitės valdos“ atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. kas mėnesį išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, nustatyta, kad į visas jas kas mėnesį įtrauktos išlaidos už administravimą (13,65 Eur), kaupiamųjų lėšų bendroms namo reikmėms įmoka (8,75 Eur), techninė priežiūra (5,11 Eur). Taip pat nustatyta, kad į 2019 m. balandžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą įtraukta įmoka už bendrojo naudojimo buitinių nuotekų magistralės ar jos dalies remontą – 2 099,06 Eur, į 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą įtraukta bendrojo naudojimo buitinių nuotekų magistralės ar jos dalies remonto įmoka – 920,67 Eur, į 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą įtrauktos „kitos paslaugos (skirstomos)“ – 245,01 Eur. Paskutinėje 2019 m. lapkričio 30 d. išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje atsakovės mokėtina bendra suma nurodyta 3 370,81 Eur.

21. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Įstatymas numato pareigą butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų naujos redakcijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.7 papunktyje numatyta, kad administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Nuostatų 12 punkte numatyta, kad už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus. Nuostatų 13 punktas numato, kad jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus.

23. Ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ ginčo rangos ir projektavimo darbus organizavo turėdama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, kuris būtų pagrindas tokioms išlaidoms susidaryti ir apmokėti, ir tokių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė davė sutikimą remonto ir projektavimo darbams atlikti. Atsižvelgiant į CK 4.83 straipsnio 4 dalies reglamentavimą, atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl išlaidų, tokias išlaidas galima atsisakyti apmokėti tik esant dar vienai sąlygai – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar remonto ir kiti darbai, už kuriuos atsakovei proporcingai apskaičiuotomis mokesčio sumomis ieškovė grindžia prašomos priteisti pagrindinės skolos kilmę, susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

25. Iš UAB „Skaidrola“ 2019 m. vasario 8 d. vamzdynų video diagnostikos akto Nr. 19_02_8/1 duomenų nustatyta, kad objekte (duomenys neskelbtini) vienoje buitinių nuotekų vamzdyno atšakoje nuo rūsio patalpose esančios stovo pravalos į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę link pastato pamato atlikus video diagnostiką padaryta išvada, jog vamzdis yra įlūžęs ir nuotekų vamzdynas neatitinka STR reikalavimų, rekomenduota atlikti vamzdyno keitimo/remonto darbus. Iš 2019 m. kovo 4 d. Statinio apžiūros akto Nr. VV-SAA-19-03-0010 nustatyta, kad statinio techninė prižiūrėtoja UAB „Pastatų meistrai“ atliko kasmetinę gyvenamojo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūrą. Šiame akte dėl bendrojo naudojimo buitinių nuotekų sistemos užfiksuota, kad vakarinėje pusėje kemšasi buitinių nuotekų išvadas, jame laikosi vanduo, užsikišus buitinių nuotekų išvadui apipilamos rūsio patalpos, tai neatitinka STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimų ir pateiktas siūlymas pakeisti buitinių nuotekų išvadą vakarinėje pusėje, įrengti kinetę lauko aikštelėje. Atkreiptinas dėmesys, kad prie šio defekto pateiktas įvertinimas „1“, įvertinimo skalėje atitinkantis išvadą „labai blogas (būtina remontuoti nedelsiant, egzistuoja pavojus žmonių gyvybei arba galimi dideli ekonominiai nuostoliai dėl papildomų pastato pažeidimų)“.

26. Nors atsakovė, remdamasi UAB „Vitės valdos“ 2019 m. vasario 11 d. skelbimu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams apie 2019 m. vasario 26 d. įvyksiantį rangovo parinkimo konkursą buitinių nuotekų išvado keitimo darbams, teigia, kad administratorė rengia konkursą darbams, kurie nenustatyti aktu, tačiau UAB „Skaidrola“ 2019 m. vasario 8 d. vamzdynų video diagnostikos akto duomenys patvirtina, kad nuotekų vamzdyno remonto darbų poreikis buvo nustatytas ir anksčiau.

27. Ieškovė nurodė, kad UAB „Lamberta“ buitinių nuotekų vamzdyno remonto darbus vykdė išorėje, o UAB „Pastatų meistrai“ – pastato viduje. Iš byloje esančių atliktų darbų aktų matyti, kad juose užfiksuoti minėtų rangovų atlikti darbai susiję su buitinių nuotekų vamzdyno remontu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus duomenis, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti įrodyta aplinkybę, jog vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema neatitiko STR reikalavimų, dėl to ir buvo reikalingi vamzdyno atšakos remonto/keitimo darbai, kurie susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o juos atlikti reikėjo nedelsiant. Kaip minėta anksčiau, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, pareiga apmokėti už tokius darbus butų ir kitų patalpų savininkui kyla nepaisant to, ar jis yra davęs sutikimą tokioms išlaidoms.

28. Atsakovė UAB „Bisolita“ byloje nurodė argumentus ir pabrėžė juos atsiliepime į apeliacinį skundą, kad ji įgyvendino savo teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nuo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Atsakovė teigia, kad gyvenamojo namo kitų savininkų prižiūrima nuotekų sistema yra kitiems savininkams priklausančiose patalpose (rūsyje) ir atsakovė neatsakinga už kitiems asmenims priklausantį turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 1999 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, 1999 m. lapkričio 9 d. pažyma dėl vandentiekio ir nuotekų sistemų tinkamumo eksploatacijai ir schema patvirtina, jog atsakovė yra įsirengusi vandentiekio ir nuotekų sistemą (duomenys neskelbtini), baro patalpoms. Tačiau, nors apeliantė ir teigia, kad gyvenamojo namo kitų savininkų prižiūrima nuotekų sistema yra kitiems savininkams priklausančiose patalpose (rūsyje), darytina išvada, kad tai nepaneigia šios sistemos, kaip pastato bendrojo naudojimo objekto pobūdžio.

29. Atsakovė iš esmės teigia, kad rūsys, kuriame yra vandentiekio atšaka, nėra bendro naudojimo patalpa. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų byloje ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo pertvarkytos kartu su rūsio patalpomis, suformuotos sujungus daiktus. Iš atsakovės pateiktų dviejų pirkimo–pardavimo sutarčių ir Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad pastate kitiems dviem savininkams priklauso butai su rūsiu, dviem butams ir negyvenamajai patalpai – kūrybinėms dirbtuvėms rūsio patalpos nepriskirtos. Įvertintina ir tai, kad 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovai negalėjo patvirtinti, kad rūsyje nebėra bendrų patalpų (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. – 50 min. 13 sek. ; 51 min. 25 s. – 52 min. 20 sek.). Darytina išvada, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais ji grindžia savo atsikirtimus, nepatvirtina, jog rūsio patalpose nėra likę bendro naudojimo patalpų. Be to, akcentuotina, kad pastato vandentiekio sistemos ir nuotekų šalinimo sistemos (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos) yra bendrosios inžinerinės sistemos ir priskirtinos prie pastato bendrojo naudojimo objektų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintos Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos II dalis). Pažymėtina, kad byloje esančiame Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 157 taip pat užfiksuoti faktiniai duomenys, kad bendrosios inžinerinės sistemos – vandentiekio sistemos (komunalinis tiekimas) ir nuotekų šalinimo sistemos (komunalinis šalinimas) yra bendra nuosavybė. Nurodytas aprašas sudarytas 2013 m. liepos 15 d., t. y. po atsakovės nurodytų atskiros vandentiekio ir nuotekų sistemos įsirengimo.

30. Atsakovė pažymi, kad ji pateikė alternatyvią lokalinę sąmatą atliktiems ginčo darbams, joje darbų kaina yra žymiai mažesnė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė į bylą pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal UAB „Lamberta“ nuotekų išvado keitimo darbų lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, nurodančią mažesnius darbų įkainius ir mažesnę darbų kainą, nepatvirtina, kad šie darbai realiai galėjo būti atlikti už tokią kainą ir nepaneigia išlaidų šiems darbams pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiais Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išvado keitimo darbų pirkimo protokolu, 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. balandžio 3 d. skelbimų daugiabučio gyvenamojo namo butų/patalpų savininkams duomenimis nustatyta, jog buitinių nuotekų išvado keitimo darbų rangovo parinkimas įvyko supaprastinta tvarka apklausos būdu, pasirinktas pigiausią kainą pasiūlęs rangovas.

31. Pagal įstatymo reglamentavimą buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

32. Esant nustatytoms nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms atsakovės argumentai, kad jai nekyla pareiga apmokėti už buitinių nuotekų magistralės ar jos dalies remontą, atmestini kaip nepagrįsti. Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad į 2019 m. balandžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą įtrauktas mokestis už bendrojo naudojimo buitinių nuotekų magistralės ar jos dalies remontą – 2 099,06 Eur ir į 2019 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą įtrauktas bendrojo naudojimo buitinių nuotekų magistralės ar jos dalies remonto 920,67 Eur mokestis yra pagrįstai proporcingai apskaičiuoti ir atsakovei, kaip pastato butų ir kitų patalpų savininkei (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 4.83 straipsnio 3, 4 dalys). Nustačius, kad rangovų atlikti darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės atstovas nedavė sutikimo remonto darbams, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovei kylančios pareigos apmokėti už atliktus remonto darbus (CK 4.83 straipsnio 4 dalies).

33. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad UAB „Progresyvūs projektai“ atlikta stogo darbų projektavimo paslauga, kurios vertė 913,55 Eur, taip pat atitinka privalomuosius statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimus ir atsakovė įpareigotina proporcingai savo daliai prisidėti prie tokių išlaidų. Apeliantės teigimu, už UAB „Progresyvūs projektai“ atliktus projektavimo darbus atsakovei apskaičiuota suma yra įtraukta į 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą – 245,01 Eur.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 20 d. neįvykusio patalpų (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo akto, 2018 m. gruodžio 28 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo ir balsavimo biuletenių nustatyta, jog buvo svarstytas stogo remonto darbų klausimas, tačiau jam nepritarta. Iš 2019 m. kovo 4 d. Statinio apžiūros akto Nr. VV-SAA-19-03-0010 duomenų nustatyta, kad po stogo apžiūros užfiksuota, jog asbestinio šiferio banguotų lakštų stogo danga fiziškai susidėvėjusi, šiferio lakštai vietomis nuskilę ir įtrūkę, medinės stogo vėjalentės pažeistos puvėsio, skardos lankstinio elementai pažeisti korozijos, neatitinka STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 2.05.02: 2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. Tačiau nurodytas siūlymas atlikti stogo paprastąjį remontą. Prie šio defekto pateiktas įvertinimas „2“, įvertinimo skalėje atitinkantis išvadą blogas (per artimiausius kelerius metus būtina remontuoti). Duomenų, kad po šio akto sudarymo atsirado jame nenumatytų stogo defektų ar deformacijų, nėra. Nepateikta duomenų, kad stogo remonto darbų projektas buvo užsakytas įstatymų nustatyta tvarka gavus butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą ar esant jų susirinkimo sprendimui. Ieškovė byloje akcentavo, kad neprašoma priteisti skolos už stogo remonto darbus.

35. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyta 245,01 Eur suma įtraukta kaip „kitos paslaugos (skirstomos)“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje–faktūroje 245,01 Eur sumos paskirtis nurodyta ne konkrečiai, nėra aiškiai detalizuota, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis mokestis susijęs būtent su ieškovės nurodytais darbais ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šis mokestis susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Vien aplinkybė, kad UAB „Progresyvūs projektai“ atliktos projektavimo paslaugos atliktų darbų priėmimo­–perdavimo aktas sudarytas 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. tą patį mėnesį, kai išrašyta 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita–faktūra, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad į šią sąskaitą įtrauktos kitos paslaugos yra būtent nurodytos projektavimo paslaugos, taip pat kad jos skirstytinos pastato butų ir kitų patalpų savininkams. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigą apmokėti 245,01 Eur mokestį už 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytas nekonkrečias ir nedetalizuotas kitas paslaugas.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės 2020 m. spalio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu prašoma priteisti pagrindinės skolos suma yra 3 236,99 Eur. Tuo tarpu ieškovės byloje įrodinėta atsakovės neapmokėtų mokesčių už buitinių nuotekų magistralės ar jos dalies remontą ir projektavimo darbus bendra suma yra 3 264,74 Eur (2 099,06 Eur + 920,67 Eur + 245,01 Eur). Nustatyta, kad 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad paskutinėje 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje atsakovės mokėtina suma (3 370,81 Eur) nurodyta didesnė nei ieškinyje, atsakovė tam tikrus mokėjimus atliko, ir ieškovė prašo priteisti 3 236,99 Eur sumą (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. – 6 min. 35 sek.). Byloje nenustačius atsakovės pareigos apmokėti 245,01 Eur mokestį už 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytas kitas paslaugas, pagrįsta pripažintina 2 991,98 Eur (3 236,99 Eur – 245,01 Eur) ieškovės reikalaujamos pagrindinės skolos suma ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

37. CK 6.261 straipsnyje yra nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovė 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitą–faktūrą turėjo apmokėti iki joje nurodyto termino (2019 m. gruodžio 31 d.). Atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė pagrįstai skaičiavo ir prašė priteisti iš atsakovės palūkanas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistina mažesnė skolos suma, atitinkamai ieškovei priteistina mažesnė palūkanų suma – 186,90 Eur ((2 991,98 Eur skola x 6 proc. palūkanos) x 380 pradelstų dienų /365 dienų) ir šis ieškovės reikalavimas tinkintinas iš dalies (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, CK 6.261 straipsnis).

38. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 3 178,88 Eur skola (2 991,98 Eur + 186,90 Eur). Tenkinus tik dalį ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 3 439,19 Eur skolos priteisimo, pripažintina, kad tenkinta 92,43 proc. ieškinio reikalavimų.

39. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 639 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 39 Eur žyminio mokesčio). Atsakovė pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme turėtas 968 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į patenkintų (92,43 proc.) ir atmestų (7,57 proc.) ieškinio reikalavimų dalį šalims proporcingai paskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimams: ieškovei iš atsakovės priteistina 590,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (t. y. 554,58 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 36,05 Eur žyminis mokestis), o atsakovei iš ieškovės priteistinas 73,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2, 5 dalys, 98 straipsnis). Atlikus šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš atsakovės UAB „Bisolita“ ieškovės UAB „Juris LT“ naudai priteistinas 517,35 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendro naudojimo objekto – vamzdyno atšaka neatitiko STR reikalavimų – t. y. dėl to ir buvo atlikti vamzdyno atšakos remonto/keitimo darbai, ir pripažinęs, kad atsakovei tektų pareiga apmokėti būtent už tuos darbus, kuriems patalpų savininkų pritarimas nereikalingas, visapusiškai neįvertino ir neargumentuotai atmetė dalį byloje esančių įrodymų, taip nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų dėl skolos, kilusios iš atsakovės pareigos apmokėti už tokius remonto darbus, priteisimo. Tačiau, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, konstatuota, kad dalis ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu atmesta pagrįstai.

43. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi, kad yra teisinis pagrindas ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovės tenkinti iš dalies, pripažįsta, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą atitinkamai pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Juris LT“ sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Atsakovė UAB „Bisolita“ pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme turėtas 968 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

45. Įvertinus tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu skundė visą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pripažintina, kad išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka, patenkinta 92,43 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą apeliacinio skundo reikalavimų dalį šalims proporcingai paskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimams – ieškovei iš atsakovės priteistina 36,05 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovės priteistina 73,28 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2, 3 dalys, 302 straipsnis). Atlikus šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš ieškovės UAB „Juris LT“ atsakovės UAB „Bisolita“ naudai priteistinas 37,23 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. galutinį sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti 2021 m. sausio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1841-980/2021 ir nurodyti:

Ieškinį tinkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bisolita“ 2 991,98 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 98 ct) skolos, 186,90 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus, 90 ct) palūkanų ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 178,88 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų, 88 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 517,35 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų, 35 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bisolita“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ 37,23 Eur (trisdešimt septynis eurus, 23 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.